Kaip yra iš tiesų, klausiame paties Ramūno Karbauskio.
Sveiki. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo laikinai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tai leistų žmonėms papildomai gauti, kaip sakoma, 40–50 eurų kas mėnesį, o ne tuos 7 eurus per mėnesį, kuriuos jie gautų, jei laikytųsi jūsų siūlymo tik dėl NPD. Sakykit, kodėl jūsų frakcija priešinasi prezidento siūlymui? Juk toks siūlymas būtų naudingas ir mažiau uždirbantiems, ne tik daugiau?
Suprantu, bet čia turbūt paimtas vidutinis skaičius. Nes tiems, kurie uždirba daug, o ten yra siūlymas iki 4 tūkst. eurų gaunantiems atlyginimus mažinti GPM, jiems tas sumažinimas reikštų daug didesnę sumą, negu jūsų įvardyta.
Kitaip sakant, jiems priklauso nuo atlyginimo dydžio. Tai gaunasi taip, kad tie, kurie gauna didelius atlyginimus, jie gautų labai didelį priedą prie atlyginimo tokiu būdu, o tiems, kurie gauna mažas pajamas, tas priedas būtų mažesnis.
Bet klausimas pagrindinis – kam mes tuos pinigus skiriam? Pinigus skiriam ne tam, kad padidintume atlyginimus, o skiriam tam, kad jie būtų vartojami tie pinigai, kad didintų apyvartą, mūsų ekonomikos apsisukimus. Ir tokiu būdu sumažinti tuos nuostolius, kuriuos patirs ekonomika dėl šitos krizės.
Tai, šnekant apie tuos žmones, kurie uždirba virš 2 tūkst., tuos šimtus eurų jie pradės taupyti. Akivaizdu, tie pinigai neduos tokio efekto, kokį duotų vaiko pinigai, mes neprieštaraujam dėl vaiko pinigų. Tai jie tikrai bus vartojami. Mes neprieštaravom ir palaikėm sprendimus Vyriausybės dėl pensijų ir neįgaliųjų, kitų formų pagalbos žmonėms. Šituo atveju NPD didinimas mums atrodo teisingesnis.
Asocijuotos verslo struktūros sako, kad ir joms tai būtų naudinga, jeigu GPM būtų mažinamas, juk verslas labai nukentėjo per karantiną.
Tai toms verslo grupėms ir verslo sritims, kurios nukentėjo, parama yra paskiriama įvairiomis formomis ir mokesčiai atidedami, ir subsidijos specialios, ir išmokos. Bet šiuo atveju šita lengvata GPM paliestų ir tas ekonomikos sritis, kurios jokio nuostolio nepatyrė. Ir reikia paaiškinti, ko nesupranta visuomenė, kuo bando pasinaudoti opozicija.
Opozicija bando teigti, kad karantinas paliekamas dėl to, kad iš tikrųjų kažką kontroliuoti. Čia reikia paaiškint, kad tai yra statusas teisinis, jis leidžia Vyriausybei priiminėt tam tikrus sprendimus ir pagalbos prasme, ir kontrolės prasme.
Kai žiūrim Rusijos sieną ar Baltarusijos sieną, kažkokias priemones, kurios reikalingos, kad iš ten neateitų virusas. Tai tų apribojimų praktiškai nebelieka nuo birželio 1 arba lieka labai minimalūs. Bet yra masiniai renginiai, kur virš tūkstančio žmonių, tai šitoj situacijoj pati karantino forma kaip tokia ji nereiškia, kad žmonės bus apriboti.
Bet juk sienas galima laikyti uždarytas su tomis valstybėmis, kur didžiausia grėsmė, ir be karantino. Politologai sako, kad šitas karantino pratęsimas, apie kurį dabar girdime, jis yra naudingas valstiečiams žaliesiems, kadangi vyksta rinkimų kampanija ir norima kuo arčiau rinkimų pratęsti tą situaciją, kad A. Verygos būtų daug viešojoje erdvėje.
Suprantu, tegu tie patys politologai pasako, ko tas karantino statusas kita prasme draudimų, kažkokių apribojimų dar pasireikš. Apribojimai praktiškai naikinami.
Aš dar sykį pakartoju, kad parama, kuri skiriama karantinui esant, tam tikri ekonominiai sprendimai, panaikinus šitą formą teisinę, mes nebeturėsim tokių galimybių. Ir šitoj situacijoj ir premjeras, ir visi kiti sako – tai yra teisinis statusas, kuris Lietuvai, Lietuvos žmonėms naudingas.
Nutraukus karantiną, praranda paramą visuomenės grupės, kurios iki tol ją gavo?
Ta prasme, Vyriausybė praranda galimybę tą paramą skirti įvairiomis formomis ir ieškoti sprendimų, ir dėl medicininių klausimų kai kurių, ir dėl ekonominių. Nes mes svarstėme panaikint karantiną, palikti ekstremalią situaciją, bet šitoj vietoj karantinas duoda tą teisinę galimybę padėti. Ir šitoj situacijoj nerandu argumentų, kodėl to nedaryti. Apribojimai praktiškai visi panaikinti. Beveik visi.
Kai kas sako, kad tokiu būdu gali būti papirkinėjami rinkėjai prieš rinkimus. Karantinas tęsiamas, gauna žmonės paramą ir prieš rinkimus visi sakys ačiū valstiečiams.
Reiktų pasakyt, turėsim Seime svarstymą labai svarbų, kaip tik bus nagrinėjamas tyrimas, kuris buvo daromas dėl 2008–2009 metų krizės, ir tas tyrimas rodo, kokios klaidos tada buvo padarytos.
Pagrindinė klaida, kad valstybė pradeda taupyti ir taupyti žmonių sąskaita. Žmonės pradeda taip pat taupyti, visa ekonomika stoja. Šiuo atveju visa parama, kuri skiriama žmonėms ir verslui, pirmiausiai orientuota į tai, kad žmonės nepradėtų taupyti, o vartotų.
Bet, sutikit, ta didėjanti valstybės skola – ji užgula dabartinių jaunų žmonių ir ne tik jaunų pečius daugeliui metų, kone dešimtmečių?
Aš paaiškinsiu, kodėl yra ne taip. Todėl, kad, atsigavus ekonomikai, kuo greičiau ekonomika atsigauna, tuo greičiau tos lėšos sugrįžta į biudžetą.
Pavyzdžiui, dabar skirta pusė milijardo eurų pabaigti statybos projektams, kurie yra pradėti įgyvendinti, ir kelių statybai. Ką tai reiškia? Kad mes vien šiais metais dėl to, kad papildomai pusė milijardo yra skirta toms reikmėms, 100 milijonų pasieks biudžetą. Šiais metais papildomai.
Tai yra ir lygiai tas pats – milijardas eurų pirmoji paramos išmoka, kuri pasiekė žmones ar pasieks, tai yra yra apie 150–200 milijonų pagal logiką, jeigu jie bus vartojami, jie sugrįš per mokesčius į biudžetą.
