Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:55 | V. Zelenskio patarėjas: kontrpuolimas šiek tiek sulėtėjo
Ukrainai ir toliau išlaisvinant savo teritoriją rytinėse dalyse, Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius tikina, kad šalies gynėjų vykdomas kontrpuolimas šiek tiek sulėtėjo, rašo CNN.
„Kontrpuolimas tęsiasi, tačiau šiek tiek lečiau, kadangi didžioji dalis Ukrainos karinių pajėgų kovoja tam, kad perimtų Lymano miesto kontrolę ir tokiu būdu atvertų kelią į Luhansko regioną.
Mes intensyvinsime suduodamus smūgius ir išlaisvinsime naujas teritorijas kitu būdu“, – teigė jis.
22:46 | Putinas susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas aptars situaciją dėl Ukrainos ir Taivano ketvirtadienį vyksiančio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime, pranešė V. Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, rašo CNN.
Remiantis Rusijos agentūros RIA Novosti pranešimu, J. Ušakovas tikino, kad Pekinas neva laikosi subalansuoto požiūrio į Ukrainą ir supranta priežastis, kodėl Rusija karą Ukrainoje vadina „specialia karine operacija“.
23:22 | Atkurtas elektros tiekimas Zaporižiose AE
JT branduolinės energetikos priežiūros tarnybos generalinis direktorius paskelbė, kad Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje yra atkurtos visos trys atsarginės elektros linijos po to, kai šeštadienį energija buvo atjungta, praneša „Reuters“.
„The Guardian“ priduria, kad atkurtos pagrindinės dvi elektros tiekimo linijos taip pat leido atkurti energijos tiekimą Charkivo miestui.
22:58 | Pentagonas: didelė dalis rusų karių pabėgo iš Charkivo regiono į Rusiją
Pentagonas tvirtina, kad dalis Rusijos karinių pajėgų iš Charkivo pabėgo atgal į Rusijos teritoriją, rašo CNN.
„Mes matėme, kad didžioji dalis Rusijos karinių pajėgų, ypač šiaurės rytuose, Charkivo regione, patraukė atgal į Rusiją po to, kai atsitraukė vykstant Ukrainos kontrpuolimui“, – kalbėjo Pentagono spaudos atstovas.
Visgi priduriama, kad dar yra daugybė Rusijos kariuomenės dalinių Ukrainos teritorijoje.
22:18 | Rusija ir Baltarusija nekviečiamos į karalienės Elizabeth II laidotuves
Rusija ir Baltarusija nekviečiamos į kitą pirmadienį vyksiančias karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) laidotuves, kuriose dalyvaus per 100 karalių, karalienių, valstybių vadovų ir kitų garbių asmenų, sakė šaltinis vyriausybėje.
Nei Rusijai, nei Baltarusijai, kurios dėl Maskvos invazijos į Ukrainą atsidūrė tarp nedaugelio ignoruojamų šalių, nebus atstovaujama per ceremoniją Londone.
Kvietimų taip pat negavo kariškių valdomas Mianmaras, buvusi britų kolonija, ir jau seniai parijumi laikoma Šiaurės Korėja, sakė šaltinis, nenorėjęs nurodyti savo pavardės.
21:23 | Popiežius Kazachstane ragina nutraukti „beprotišką ir tragišką“ karą Ukrainoje
Popiežius Pranciškus antradienį pradėdamas trijų dienų vizitą Kazachstane ragino siekti taikos ir nutraukti „beprotišką ir tragišką karą“ Ukrainoje.
Popiežius, kuris dėl kelių skausmo turi naudotis neįgaliojo vežimėliu ir yra pripažinęs, kad jam reikia sulėtinti tempą arba net pagalvoti apie pasitraukimą, į Kazachstaną atvyko dalyvauti Septintajame pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongrese.
Tuo pačiu metu vizitą į Kazachstaną rengia ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, todėl spėliojama dėl jų istorinio susitikimo galimybės. Tai pirma Kinijos lyderio kelionė į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
„Atvykau kalbėti daugybės žmonių, kurie prašo taikos, balsu“, – sakė Pranciškus, Kazachstane kreipdamasis į diplomatus ir pilietinės visuomenės narius.
„Reikia vengti varžybų eskalavimo ir priešiškų blokų stiprinimo“, – kalbėjo pontifikas.
„Reikia sukurti naują „Helsinkio dvasią“, – sakė jis, turėdamas galvoje 1975 metų susitarimus, padėjusius užbaigti Šaltąjį karą.
Prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas sakė, kad „didelė garbė“ priimti 85 metų Pranciškų Nur Sultane per jo 38-ąją užsienio kelionę nuo išrinkimo popiežiumi 2013 metais.
Iš pradžių Pasaulinių ir tradicinių religijų vadovų kongrese buvo laukiamas ir Rusijos stačiatikių dvasinis lyderis Kirilas, artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. Tačiau Maskvos patriarchas vėliau nusprendė nedalyvauti rugsėjo 14–15 dienomis vyksiančiame renginyje – taigi, žlugo viltys, kad Pranciškus su juo galėtų aptarti karą Ukrainoje.
Popiežius ragina siekti taikos ir pasmerkė „žiaurų ir beprasmį karą“, o Kirilas savo ruožtu gina V. Putino inicijuotą „karinę operaciją“ bei kovą prieš Rusijos „išorinius ir vidinius priešus“.
Iš viso apie 100 delegacijų iš 50 šalių ketina dalyvauti religinių lyderių susitikime Kazachstane, kuris nepriklausomybę įgijo 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai.
„Dialogas, suartėjimas, taikos tarp skirtingų religinių ir kultūrinių pasaulių paieškos yra šios kelionės ramstis“, – pirmadienį apie pontifiko naujausią vizitą kalbėjo Vatikano atstovas Matteo Bruni.
20:52 | Vakarų pareigūnai: vargu, ar Rusija bandys ir vėl okupuoti prarastas žemes
Vakarų pareigūnai tikina, kad Rusija greičiausiai tęs netikėtą atsitraukimą iš skirtingų Ukrainos teritorijų, rašo „SkyNews“.
Ekspertai savo ruožtu spėja, kad Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino kariai nebandys atsiimti prieš tai okupuotų teritorijų Charkivo regione, kurias visai neseniai atsikovojo Ukrainos kariai.
Manoma, kad Rusijos okupantai, vietoje bandymo atsiimti prarastas teritorijas, sutelks karines pajėgas pietinėje Ukrainos dalyje.
20:42 | ES ketina skirti daugiau karinio finansavimo Ukrainai
Europos Sąjunga ketina skirti daugiau pinigų Ukrainos karinėms išlaidoms, antradienį sakė bloko diplomatijos vadovas.
Bendrija Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos. Josepas Borrellis nesakė, kiek bus skirta šį kartą, bet jo biuras užsiminė, kad naujas paketas bus panašus į ankstesnius penkis paketus po 500 mln. eurų.
„Netrukus pateiksime konkrečių prašymų. Judėsime prie šeštos karinės pagalbos išmokėjimo dalies... pagal Europos taikos priemonę (European Peace Facility, EPF)", – Europos Parlamentui sakė J. Borrellis.
Ukraina už tuos pinigus perka ginklus. NATO šalys taip pat teikia paramą iš savo arsenalų.
Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos, pasinaudodamos moderniomis vakarietiškomis raketomis ir artilerija, šalies rytuose privertė Rusijos pajėgas skubiai trauktis.
Papildomai ES sutiko skirti 9 mlrd. eurų nekarinio finansavimo Ukrainai. 1 mlrd. jau išmokėtas, dar 5 mlrd. leista išmokėti.
J. Borrellis sakė, kad likusių 3 mlrd. eurų išmokėjimui dar turi pritarti šalys narės.
„Be abejo, privalu padaryti daug daugiau. Tačiau tam yra tarptautinės finansų institucijos, ne vien Europos Sąjunga“, – sakė jis ir pažymėjo, kad Kyjivas derasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).
20:21 | Medvedevas užsiputojo dėl saugumo garantijų Ukrainai: ėmė cituoti Bibliją ir grasinti Vakarams
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį išliejo tulžį dėl Ukrainos ir Vakarų valstybių jai skiriamos pagalbos, grasinančiai cituodamas Bibliją ir eilinį kartą kalbėdamas apie Trečiojo pasaulinio karo pradžią.
Ukrainos prezidentūra, kartu su užsienio šalių atstovais, sukūrė ir antradienį pristatė „Kyjivo saugumo sutartį“, kurioje numatyta daugiapakopė pagalbos Ukrainai programa. Be pagrindinių Ukrainos sąjungininkių – JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Australijos, Turkijos – sutartį turėtų pasirašyti ir Šiaurės Europos ir Baltijos šalys.
Ši sutartis, Ukrainai turinti pakeisti NATO užnugarį iki ji taps Aljanso nare, įsiutino Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotoją D. Medvedevą, kuris savo „Telegram“ paskyroje paplūdo grasinimais ir Biblijos eilutėmis.
„Kyjivo kamarila (isp. camarilla – slaptas kabinetas) pagimdė „saugumo garantijų“ projektą, kuris iš tikrųjų yra trečiojo pasaulinio karo prologas. Aišku, Ukrainos naciams jokių „garantijų“ niekas neduos. Juk tai beveik tas pats, kas taikyti NATO 5 straipsnį – tas pats šūdas, tik vaizdas iš šono. Todėl baisu.
Mūsų prisiekę draugai – įvairaus kalibro Vakarų bosai, kuriems skirtas šis isteriškas kreipimasis – pagaliau turi suprasti vieną paprastą dalyką. Tai tiesiogiai susiję su NATO hibridiniu karu su Rusija. Jei šie puspročiai tęs nevaržomą Kyjivo režimo pumpavimą pačiomis pavojingiausiomis ginklų rūšimis, tai anksčiau ar vėliau karinė kampanija pereis į kitą lygmenį. Iš jos išnyks matomos ribos ir galimas konfliktuojančių šalių veiksmų nuspėjamumas. Ji laikysis savo karinio scenarijaus, įtraukdama į jį naujus dalyvius. Visada taip buvo“, – „Telegram“ rašė D. Medvedevas.
Čia pat jis ėmė cituoti Bibliją.
„Ir tada Vakarų šalys negalės sėdėti savo švariuose namuose ir butuose, juokdamosi, kaip jos atsargiai silpnina Rusiją per įgaliotinius. Viskas aplink juos liepsnoja. Jų žmones visiškai apima sielvartas. Jie tiesiogine to žodžio prasme sudegins žemę ir išlydys betoną. Mes taip pat gausim daug. Visiems bus labai, labai blogai. Juk sakoma: „Nuo šių trijų negandų – nuo ugnies, dūmų ir sieros, išėjusios iš jų nasrų, trečdalis žmonių mirė“ (Apr. 9,18).
Tačiau kol kas siaurapročiai politikai ir jų kvaili ekspertai, mąsliai sukdami rankose vyno taurę, kalba apie tai, kaip jie gali susidoroti su mumis neįsiveldami į tiesioginį karą. Buki idiotai, turintys klasikinį išsilavinimą“, – savo žinutę baigė D. Medvedevas.
Primename, kad pagal „Kyjivo saugumo sutartį“ Ukrainai karinės pagalbos garantijas suteiktų ribota šalių grupė (ES, JAV, Didžioji Britanija, Australija ir Turkija). Kartu su kitomis valstybėmis jai būtų užtikrinama ilgalaikė pagalba ir sisteminės sankcijos Rusijai.
20:00 | Su V. Putinu pasikalbėjęs O. Scholzas ragina jį išvesti savo karius iš Ukrainos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną išvesti savo karius iš Ukrainos, Kyjivo pajėgoms vykdant kontrpuolimą.
Pasak kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu O. Scholzas paragino V. Putiną „kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, grindžiamą paliaubomis, visišku Rusijos pajėgų išvedimu ir pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui bei suverenitetui“.
O. Scholzas taip pat paragino Kremliaus šeimininką laikytis svarbaus susitarimo dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kurį Rusija ne kartą kritikavo.
Pokalbio metu kancleris paragino V. Putiną „nediskredituoti ir toliau visapusiškai įgyvendinti“ susitarimą dėl grūdų, atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė maisto pasiūla yra ribota, sakė S. Hebestreitas.
Ukrainos, kuri yra viena didžiausių javų augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, grūdų eksportas jūra buvo keliems mėnesiams užblokuotas dėl vasario gale prasidėjusios Rusijos karinės invazijos.
Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.
Pagal Kyjivo ir Maskvos susitarimą, sudarytą liepą tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, rugpjūčio pradžioje buvo atnaujintas ukrainietiškų grūdų ir kitų maisto produktų bei trąšų eksportas per tris Juodosios jūros uostus.
Susitarimas, įpareigojęs Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, nustatė kviečių ir kitų grūdų eksporto sąlygas.
Tačiau Rusija vis dažniau kritikuoja šį susitarimą, teigdama, kad dėl to nukentėjo jos eksportas. Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad didžioji dalis siuntų atkeliavo į Europą, o ne į neturtingas šalis, kuriose grūdų reikia labiausiai.
Ukrainos pareigūnai paneigė šį teiginį, o duomenys, kuriuos pagal susitarimą renka stebėsenos grupė, irgi neatspindi to V. Putino pareiškimo.
19:31 | Kyjivas kritikuoja Vokietijos „nuogąstavimus ir pasiteisinimus“ dėl tankų pristatymo
Ukrainos užsienio reikalų ministras pažėrė kritikos Vokietijai dėl iki šiol neatsiųstų tankų „Leopard“, kurių Kyjivas ne kartą prašė.
„Nė vieno racionalaus argumento, kodėl šių ginklų negalima tiekti, tik abstraktūs nuogąstavimai ir pasiteisinimai“, – sakė Dmytro Kuleba.
„Ko bijo Berlynas, bet nebijo Kyjivas?“ – klausė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Iš pradžių nenorėjusi tiekti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai letalios ginkluotės, vėliau Vokietija padidino paramą Kyjivo pajėgoms.
Ukrainai buvo pristatyta nemažai šaudmenų ir raketų leidimo įrenginių, dešimtys zenitinių savaeigių ir haubicų.
Tačiau Kyjivas siekia daugiau ginklų, kad galėtų įtvirtinti pastarojo meto pergales mūšio lauke. Tarp prašomų ginklų yra koviniai tankai „Leopard“.
Berlynas kol kas atsisako nusiųsti kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį sakė, kad jo šalis dėl ginklų tiekimo nespręs viena, nederindama veiksmų su sąjungininkėmis.
Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht pirmadienį taip pat pabrėžė, kad jokia šalis nėra nusiuntusi Ukrainai vakarietiškos gamybos kovinių tankų.
„Sutarėme, kad Vokietija neveiks viena pati“, – sakė ministrė, per kitą renginį pakartodama O. Scholzo žodžius.
Kancleris akcentavo, kad Vokietija jau „pristatė labai veiksmingų ginklų, šiuo metu keičiančių padėtį mūšio lauke“.
Vokietija „rems Ukrainą, kol to reikės“, pridūrė jis.
Ukraina rugsėjo pradžioje pradėjo kontrpuolimą ir jau atkovojo nemažai teritorijų šalies šiaurės rytuose bei pietuose.
19:07 | Suomijos premjerė: sankcijas turi pajausti kiekvienas Rusijos pilietis
Suomijos premjerė Sanna Marin antradienį teigė, kad vizų išdavimas Rusijai turėtų būti dar labiau sugriežtintos.
„Sankcijos turėtų pasiekti kiekvieno Rusijos piliečio gyvenima“, – teigė ji.
Visa restrictions for Russians need to be strengthened, says Finnish Prime Minister Sanna Marin.
— NEXTA (@nexta_tv) September 13, 2022
"Sanctions should also reach the daily life of #Russians," the head of the #Finnish government stressed. pic.twitter.com/c714WIXcUT
18:45 | Ukraina skelbia: Rusija kare panaudojo Irane pagamintą droną
Pasirodė pirmieji pranešimai, liudijantys, kad prieš Ukainos kariuomenę Rusija panaudojo Irane pagamintus dronus-savižudžius, rašo „SkyNews“.
Kovinio drono nuolaužų fotogafija buvo patalpinta internete. Pastebima, kad galimai sudaužytas „Shahed“ tipo karinis dronas.
Pareigūnai tvirtina, kad Ukrainos kariai šį droną pastebėjo netoli Kupjansko.
Jei ši fotagrafija iš tiesų pasitvirtins, tai bus aiškus įrodymas, kad Maskva ir Teheranas pradėjo glaudžiau bendradarbiauti.
JAV žvalgyba dar liepą perspėjo, kad Teheranas planuoja pasiųsti į Rusiją šimtus sprogmenis galinčių gabenti bepiločių orlaivių tam, kad vėliau juos okupantai galėtų panaudoti kare su Ukraina.
17:46 | „Gyvūnai taip neišdrįstų pasielgti“: atkovotame Iziume – nerimo ženklai
Atkovotame Ukrainos mieste Iziume nėra nei elektros, nei vandens ar tiekiamų dujų. Baiminamasi, kad teritorijoje nepasikartotų Bučos situacija.
Miesto mero pavaduotojas Vladimiras Matsokinas pranešė apie įvykdytus Rusijos kariuomenės žiaurumus mieste, kurie išaiškėjo išlaisvinus teritoriją nuo okupantų. „Aš negaliu įvertinti tikslaus [civilių] aukų skaičiaus, tačiau gali būti mažiau ar daugiau apie [Iziume] tūkstantį [žuvusių] žmonių. Tačiau galiu pasakyti, kad Iziume girdima labai neraminanti informacija apie tai, kad mūsų šalyje jau buvo rastos masinės kapavietės, nužudytų žmonių kūnai“, – teigė jis.
V. Matsokinas priidūrė, kad „istorijos, kurios buvo girdimos, tie žiarumai... gyvūnai taip neišdrįstų pasielgti [kaip tą padarė rusų kariai]“.
Jis taip pat pridūrė, kad humanitarinė situacija Iziume yra labai sudėtinga, apie 75 proc. miesto subombarduota, gyventojai neturi vandens, elektros, dujų, gatvėse pilna minų.
17:19 | Sąjungininkai tariasi dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai
JAV ir sąjungininkai diskutuoja apie naikintuvų perdavimą Ukrainai, rašo NEXTA.
Baltieji rūmai kartu su Vakarų sąjungininkais aptaria ilgalaikius Ukrainos poreikius, tokius kaip oro gynyba ir naikintuvų aprūpinimas.
#US and allies discuss providing fighter jets to Ukraine
— NEXTA (@nexta_tv) September 13, 2022
The White House, together with Western allies, are discussing #Ukraine's long-term needs, such as air defense, and the provision of fighter jets to #Kyiv in the medium to long term.
📰 FThttps://t.co/uPZjELLKIK
16:40 | Ukrainos pajėgos išlaisvino per 300 gyvenviečių Charkivo srityje – viceministrė
Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino daugiau nei 300 gyvenviečių Charkivo srityje, kontroliuotų Rusijos karių, antradienį pranešė gynybos viceministrė Hana Maliar.
„Charkivo srities išvadavimo operacija truko kelias dienas, ji ir buvo planuota kelioms dienoms. Nuo rugsėjo 6 dienos iki šiandien buvo išlaisvinta 3 800 kv. km [teritorija], daugiau nei 300 gyvenviečių ir apie 150 tūkst. mūsų žmonių tapo laisvi nuo okupacijos, kur jie iš tikrųjų buvo įkaitai“, – sakė H. Maliar per Ukrainos televiziją.
Ji taip pat pažymėjo, kad operacija tęsiasi toliau ir vyks iki visiško Charkivo srities išlaisvinimo.
„Nepasakosime visų detalių, tikime, kad tai įvyks kuo greičiau“, – pridūrė viceministrė.
15:12 | Ukraina pristatė saugumo garantijų planą: veiktų, kol neįstos į NATO
Ukrainos prezidentūra, kartu su užsienio šalių atstovais, sukūrė „Kyjivo saugumo sutartį“, kurioje numatyta daugiapakopė pagalbos Ukrainai programa. Be pagrindinių Ukrainos sąjungininkių – JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Australijos, Turkijos – sutartį turėtų pasirašyti ir Šiaurės Europos ir Baltijos šalys, rašoma UNIAN.
- Karinės pagalbos garantijas suteiktų ribota šalių grupė (ES, JAV, Didžioji Britanija, Australija ir Turkija). Kartu su kitomis valstybėmis būtų užtikrinama ilgalaikė pagalba ir sisteminės sankcijos Rusijai.
- Garantijos Ukrainai numatomos tarptautiniu lygmeniu pripažintų sienų ribose.
- Garantijos nėra Ukrainos stojimo į NATO pakaitalu, o užtikrina jos saugumą iki stojimo į aljansą.
- Šis sutartis nenumato Ukrainos kariuomenės pajėgų skaičiaus ribojimo.
- Sankcijos Rusijai turi būti išsaugotos tol, kol Rusija grasins Ukrainos saugumui.
- Iš anksto paruošiamas sankcijų paketas „jeigu įvyks naujas puolimas ir agresija“, kuris nebūtų silpnesnis už tuo metu galiojantį.
Dokumento Kyjive pristatymo metu dalyvavo buvęs NATO generalinis sekretorius Andresas Rasmussenas ir Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
14:52 | Ukrainos kariuomenė sako numušusi rusų naudotą iranietišką droną
Ukrainos kariuomenė antradienį pirmą kartą pareiškė, kad mūšio lauke susidūrė su Irano Rusijai tiekiamu bepiločiu orlaiviu, o tai rodo stiprėjančius Maskvos ir Teherano ryšius, šiitiškos respublikos branduoliniam susitarimui su pasaulio galybėmis pakibus ant plauko.
JAV žvalgyba liepą viešai perspėjo, kad Teheranas planuoja siųsti šimtus sprogmenis galinčių nešti bepiločių orlaivių į Rusiją, kad padėtų jai kariauti Ukrainoje. Nors Iranas iš pradžių tai neigė, pastarosiomis dienomis jo sukarintos Revoliucinės gvardijos vadovas gyrėsi, kad apginkluoja galingąsias pasaulio valstybes.
Vienas Ukrainos kariuomenės pareigūnas ir su kariuomene glaudžiai susijusi interneto svetainė paskelbė to drono nuolaužų nuotraukas. Skraidyklė priminė trikampio formos iranietišką droną, žinomą kaip „Shahed“.
Tiek minimas kariškis, tiek interneto svetainė teigė, kad Ukrainos kariai susidūrė su bepiločiu lėktuvu netoli Kupjansko, ukrainiečiams vykdant kontrpuolimą, kuris pralaužė Rusijos pajėgų linijas aplink Charkivą rytiniame fronte.
Iš nuotraukos galima spręsti, kad droną „Shahed“ numušė Ukrainos pajėgos ir kad jis nesprogo nuo smūgio, kaip buvo numatyta, tačiau Kyjivas nepaskelbė daugiau detalių. Užrašas ant drono, „M214 Geran-2“, pirminiais duomenimis, neatitinka žinomos Rusijos ginkluotės.
Irano misija Jungtinėse Tautose dar neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
Iranas suartėjo su Rusija, susidurdamas su gniuždančiomis sankcijomis, kurios jam buvo sugrąžintos 2018 metais JAV vienašališkai pasitraukus iš branduolinio susitarimo. Derybos dėl susitarimo, pagal kurį Iranas mainais į sankcijų panaikinimą apribojo urano sodrinimą, atgaivinimo vėl atsidūrusios aklavietėje.
Kyjivo ir Teherano santykiai taip pat įtempti dėl to, kad 2020 metais Irano revoliucinė gvardija numušė Ukrainos keleivinį lėktuvą ir žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
14:15 | Rusijos komunistų partijos lyderis: vyksta karas, būtina visuotinė mobilizacija
Rusijos komunistas Genadijus Ziuganovas pasiūlė skelbti šalyje mobilizaciją ir nebeapsimetinėti, kad vyksta „spec. karinė operacija“ Jo teigimu, vyksta karas ir „pralaimėti jo negalima“.
Rusijos komunistų partijos, kuri dažnai save pateikia kaip atsvarą ar net opoziciją valdantiesiems iš „Vieningosios Rusijos“ partijos, tačiau iš tiesų tėra tos pačios valdžios vertikalės dalis, suvažiavimo metu G. Ziuganovas prabilo apie visuotinos mobilizacijos būtinybę.
„Kuo specialioji karinė operacija skiriasi nuo karo? Karinę operaciją jūs galite nutraukti bet kuriuo metu. Karo nutraukti negalite, jis baigiasi arba pergale, arba pralaimėjimu. Aš link ko vedu, kad vyksta karas, ir pralaimėti jo mes neturime teisės. Dabar (nereikia) panikuoti. Reikia visiškos šalies mobilizacijos, reikia visiškai kitų įstatymų“, – aiškino jis.
Kremliaus atstovas D. Peskovas, žurnalistų šiandien paklaustas apie galimą mobilizaciją pareiškė, kad „šiuo metu tai nėra svarstoma“.
13:27 | „Rusija turi problemų“: praradę Charkivą, rusai gali išsižadėti ir kitų žemių – JAV žvalgai
JAV žvalgybos sluoksnių atstovai mano, kad po sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo okupuotoje Charkivo srityje Rusijos kariai gali būti priversti atsisakyti kitų jų užgrobtų teritorijų, skelbia „The Washington Post“.
„Rusija turi problemų. Dabar kyla klausimas, kaip rusai reaguos, kai jų silpnumas buvo atskleistas ir jie neturi didelių darbo jėgos ar įrangos atsargų“, – leidiniui sakė anonimu likti pageidavęs JAV pareigūnas.
Kitas „The Washington Post“ pašnekovas pastebi, kad Ukrainos pajėgos žengia į priekį atsargiai, konsoliduodamos savo laimėjimus. Tuo pačiu Vašingtonas netiki, kad Rusijos traukimasis iš Charkivo srities byloja apie jos strateginį pralaimėjimą.
JAV žvalgyba skeptiškai vertina galimybę, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dar nepaskelbęs visuotinės mobilizacijos, Ukrainoje nuspręs imtis kraštutinių priemonių – pavyzdžiui, panaudoti cheminį ar taktinį branduolinį ginklą. Be to, Rusija vis dar turi galimybę persigrupuoti ir duoti stiprų atkirtį.
„The Washington Post“ pašnekovai mano, kad Ukrainos kariuomenės proveržio galima tikėtis ir Rusijos okupuotuose Chersono bei Mariupolio regionuose, tačiau priduria, kad karinės operacijos ten jau atnešė rimtų nuostolių Ukrainos pusei.
13:04 | Rusijos padėtimi kare nepatenkintas Kadyrovas pareikalavo pokalbio su Putinu – Kremliaus atsakymas nepradžiugino
Kremliaus statytinis Čečėnijos lyderio poste Ramzanas Kadyrovas pareikalavo pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl padėties kare Ukrainoje, tačiau jo prašymas nebuvo išpildytas.
V. Putinas neplanuoja bendrauti su R. Kadyrovu. Pasak V. Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo, V. Putinas ir R. Kadyrovas dažnai bendrauja įvairiais klausimais, tačiau šįkart laiko tam nėra.
„Kol kas prezidento tvarkaraštyje nėra numatyta komunikacija“, – „Interfax“ cituoja D. Peskovą.
Verta paminėti, kad R. Kadyrovas pastaruoju metu buvo nepatenkintas rusų pajėgų pabėgimu iš fronto Ukrainoje, šiai pradėjus kontrataką šalies rytuose ir pietuose. Taigi jis paskelbė apie savo smogiko ir pusbrolio Adamo Delimchanovo vadovaujamų čečėnų dalinių grąžinimą į karą Ukrainoje.
Anot R. Kadyrovo, A. Delimchanovas dalyvavo Mariupolio apgultyje per Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 metais kaip Čečėnijos pajėgų vadas.
12:29 | Išsiplėtė šalių, neišduodančių turistinių vizų Rusijos Federacijos piliečiams, sąrašas
Nuo šiol, kaip praneša Rusijos kelionių organizatorių asociacija, vizų rusų turistams nebeišduos Latvija, Lietuva, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Danija, Belgija ir Nyderlandai.
Baltijos šalys ir Lenkija apie savo sprendimą nebeišduoti turistinių vizų Rusijos Federacijos piliečiams pranešė praėjusią savaitę.
11:55 | „Die Welt“: Tūkstančiai rusų karių pateko į nelaisvę
Rusijos kariuomenė paskelbė, kad Charkivo srityje vyksta „pajėgų perdislokavimo operacija“, tačiau iš tiesų okupacinės pajėgos paniškai traukėsi, paliko didelį kiekį amunicijos ir karinės technikos. Daug rusų karių pateko į nelaisvę, įskaitant ir aukštas pareigas užimančius karininkus, rašoma „Die Welt“.
Leidinyje pažymima, kad Rusijos kariuomenė skelbė apie „taktinį atsitraukimą“, tačiau realybėje Rusijos gynybinės linijos „paprasčiausiai subyrėjo“, o kariai išsilakstė. Vokiečių leidinyje pažymima, kad Maskva galimai ruošėsi Ukrainos kariuomenės puolimui pietuose, todėl nesiėmė stiprinti gynybinių pozicijų Charkivo kryptimi.
Pasipylė ne tik pranešimai apie krūvomis į nelaisvę imamus rusų karius, tačiau ir tai patvirtinantys vaizdo įrašai. Maža to, paviešinta informacija ir apie aukšto rango karininkų patekimą į nelaisvę. Pavyzdžiui, parodytas 18-osios motorizuotų šaulių divizijos papulkininkis Artiomas Chelemendikas. Dar vienas rodytas į nelaisvę patekęs rusų karys su papulkininkio skiriamaisiais ženklais vizualiai atrodo panašus į generolą leitenantą Andrejų Syčevojų, tačiau kol kas pranešimai apie jo sulaikymą nepasitvirtina.
Ukrainos kontrpuolimas Charkivo kryptimi ir toliau vystosi, pažymima BBC. Ukrainos kariuomenės sparta ir lengvumas, kuriuo ji laužia Rusijos gynybą, tapo išbandymu Rusijos gyventojų nervams. Rusijos kariuomenė jau pasitraukė iš kelių strategiškai svarbių gyvenviečių, įskaitant ir pirmąjį užgrobtą miestą per 7 karo mėnesius – Balakliją (70 kilometrų nuo Charkivo), kurį jau rugsėjo 8-ąją užėmė Ukrainos pajėgos. Dar po kelių dienų Rusija buvo priversta trauktis ir iš Iziumo.
11:24 |JAV liaupsės Ukrainos kontratakai: „Putinui vis sunkiau nuslėpti savo nesėkmių mastą Ukrainoje“
Baltieji rūmai negali užtikrintai teigti, kad naujausi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasiekimai yra didelis posūkis kare, tačiau naujausius pranešimus apie Ukrainos kariuomenės pasiekimus jie vadina „įspūdingais“.
Tai pranešė CNN, remdamasi JAV Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatoriumi Johnu Kirby.
Visų pirma, J. Kirby sakė nežinantis, „ar šiandien galime tiksliai kalbėti“ apie greitą Ukrainos pajėgų veržimąsi į priekį kaip pagrindinį lūžio tašką kare.
„Bet akivaizdu, kad tai tikrai įspūdingi kariniai pranešimai“, – sakė J. Kirby.
Kartu jis pažymėjo, kad JAV ir toliau teiks Ukrainai įrankius ir pajėgumus, kurių jai reikia, kad ji ir toliau siektų pergalės. J. Kirby pareiškė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos turėjo įtakos rusams ir privertė juos trauktis bei apleisti okupuotas teritorijas.
Be to, kai J. Kirby buvo paklaustas, kiek ukrainiečių kontrataka gali sukelti nepalankių visuomenės reakcijų dėl prezidento Vladimiro Putino veiksmų, Baltųjų rūmų atstovas atsakė, kad Rusijos lyderiui „vis sunkiau nuslėpti nuo Rusijos žmonių savo nesėkmių dydį, mastą ir apimtį Ukrainoje“.
10:48 | Charkive vėl nutrauktas elektros tiekimas
„Kyiv Independent“ praneša, kad Charkivas vėl liko be elektros po Rusijos išpuolių rugsėjo 11 d.
⚡️Kharkiv Oblast without electricity again after Russian shelling.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) September 13, 2022
Power was cut off to the city and surrounding region when a back-up power line failed. Kharkiv's electricity infrastructure remains under great strain after it was targeted by Russian strikes on Sept. 11.
10:26 | Luošinantys nuostoliai – per savaitę Ukraina sunaikino rusų ginklų už daugiau nei 660 mln. eurų
Rugsėjo 6–11 dienomis Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusų pajėgų technikos už 670 milijonų dolerių (661 ml. eurų), nemaža jos dalis buvo sunaikinta per kontrpuolimą Charkivo srityje, skaičiuoja leidinys „Forbes“.
„Forbes“ sunaikintos rusų karinės technikos vertę skaičiuoja remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pateiktais duomenimis.
Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti per savaitę rusų patirtą žalą, palyginimui, Lietuva panašią sumą (674 mln. eurų) įvairioms savo gyventojų socialinėms išmokoms ir garantijoms planuoja išleisti per visus 2022 metus.
Taigi, Ukrainos Generalinio štabo duomenimis, per šį laikotarpį buvo sunaikinta 2850 rusų karių ir 590 technikos vienetų. Didelė dalis įrangos buvo sunaikinta per atsakomąjį puolimą Charkivo srityje.
Skaičiuojama, kad rusų nuostoliai sudarė 86 tankus ir 158 šarvuočius, 106 artilerijos sistemas, 159 transporto priemones ir 46 kitas mašinas.
Brangiausias rusų pajėgų nuostolis buvo Zaporižios srityje sunaikintas radiolokacinės kovos kompleksas „Moskva-1“ (56 mln. eurų). Charkivo srityje okupantai prarado naikintuvą-bombonešį Su-34 (35,5 mln. eurų) ir priešpriešinių baterijų radarų sistemą „Zoopark-1M“ (24,7 mln. eurų).
Ne visa rusų pamesta technika sunaikinta. Pagal analitinį projektą „Oryx“, nuo rugsėjo 6 iki 10 d., Ukrainos kariuomenė konfiskavo 129 technikos vienetus, kurių vertę „Forbes“ prilygina 102,6 mln. eurų, įskaitant devynias „Msta-S“ ir „Msta-B“ haubicas, kurių vertė viršija 42,5 mln. eurų.
09:57 | Rusų pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 53 300 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 244 lėktuvus, 213 sraigtasparnių, 2175 tankus, 4662 šarvuočius, 1279 artilerijos pabūklus, 311 raketų sistemų, 15 laivų, 3469 mašinas, 904 bepiločius orlaivius, 165 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 117 specialiosios įrangos vienetų bei 233 sparnuotąsias raketas.
09:33 | Blinkenas: Ukrainos pajėgos per kontrpuolimą padarė „didžiulę pažangą“
Jungtinių valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pasiekė reikšmingų laimėjimų per kontrpuolimą prieš įsiveržusią Rusijos kariuomenę, bet pabrėžė, kad prognozuoti šių veiksmų rezultatus dar per anksti.
„Akivaizdu, kad ukrainiečiai padarė didžiulę pažangą, ypač šiaurės rytuose, ir tai yra mūsų teikiamos paramos rezultatas. Tačiau pirmiausia tai yra ypatingos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir ukrainiečių tautos drąsos ir atsparumo rezultatas“, – žurnalistams Meksike sakė A. Blinkenas.
„Dar negalima tiksliai pasakyti, kur tai nuves. Rusai Ukrainoje tebeturi labai daug pajėgų, taip pat įrangos, ginklų ir šaudmenų. Kaip matėme, jie ir toliau beatodairiškai ją naudoja ne tik prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, bet ir prieš civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą“, – pridūrė A. Blinkenas.
08:58 | Ukrainiečiai išstūmė elitines rusų pajėgas
Praėjusią savaitę iš Charkivo srities išvesti Rusijos karių daliniai buvo iš 1-osios gvardiečių tankų armijos, kuriai Rusijos Federacijoje buvo pavesta vykdyti kontratakas karo su NATO atveju. Taip teigiama antradienį paviešintoje Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.
Pažymima, kad 1-oji gvardiečių tankų armija, pavaldi Vakarų karinei apygardai, patyrė didelių nuostolių pradiniame invazijos etape ir nebuvo visiškai atstatyta iki Ukrainos kontrpuolimo Charkive pradžios.
„1-oji gvardiečių tankų armija buvo viena prestižiškiausių Rusijos kariuomenių, atsidavusi Maskvos gynybai ir pasiryžusi vykdyti kontratakas karo su NATO atveju. Vakarų karinė apygarda – Rusijos konvencinės pajėgos, skirtos atremti NATO, – buvo labai susilpnintos. Tikriausiai prireiks ne vienų metų, kol Rusija atkurs šį potencialą“, – teigiama žvalgybos pranešime.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 13 September 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) September 13, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/BYZhjLmtmf
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/r0Cf3z3wab
08:14 | Rusijos pajėgos gynybą permetė į Ukrainos pietus
Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius įvertino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo Zaporižios kryptimi artimiausiu metu perspektyvas.
„Šie „herojai“ baisiai bijo puolimo palei Zaporižios-Melitopolio liniją ir nuolat meta ten naujus karius. Ten atvyko maždaug keturios-šešios bataliono taktinės grupės – jie ten kuria baisią gynybą“, – žmogaus teisių aktyvistui, teisininkui Markui Feiginui sakė O. Arestovyčius.
Anot O. Arestovyčiaus, Ukrainos pajėgos, žinoma, pultų rusus šia kryptimi, tačiau „bet tokiam puolimui su tokiu jų karių skaičiumi reikia daug jėgų“.
„Pažiūrėsime... Kita vertus, kas žino? Gal jų (papildomų pajėgų puolimui – red. past.) ir rasime“, – kalbėdamas apie galimybę pulti rusus Zaporižios-Melitopolio kryptimi sakė O. Arestovyčius.
07:32 | Zelenskis skelbia apie triuškinantį Ukrainos gynėjų proveržį: atsikovojo Zarasų dydžio teritoriją
Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausioje vakarinėje vaizdo žinutėje pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išvadavo jau daugiau nei 6000 kvadratinių kilometrų Ukrainos žemės nuo okupantų. Tai prilygtų maždaug Lietuvoje esančių Zarasų plotui (6100 kv. km).
„Nuo rugsėjo pirmųjų dienų iki šiandien mūsų kariai jau išlaisvino daugiau nei 6000 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos rytuose ir pietuose. Mūsų kariuomenės judėjimas tęsiasi“, – vaizdo žinutėje sakė Ukrainos lyderis.
V. Zelenskis tuo pačiu padėkojo 57-ajai atskirajai motorizuotajai pėstininkų brigadai, kuri atsigavo po sunkių kovų rytuose ir „labai drąsiai, labai užtikrintai juda į priekį pietų kryptimi“, taip pat kitiems Ukrainos pajėgų daliniams.
06:44 | ISW: Rusai negali sustiprinti naujos fronto linijos
Rusijos kariai negali sustiprinti naujos fronto linijos po sėkmingos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakos Charkivo srityje, skelbiama naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) analizėje.
„Dabar abi pusės aktyviai kovoja dėl Lymano. Rusijos kariai greičiausiai bus sutelkti prie Lymano-Jampilio linijos, nes mano, kad tai bus galimas Ukrainos puolimo taikinys“, – rašo analitikai.
Okupantai, pasak analitikų, nesugeba sustiprinti naujos fronto linijos ir aktyviai palieka rytinę Charkivo srities dalį, kad galėtų persidislokuoti į kitas sritis, pavyzdžiui, į pietvakarinę Donecko srities dalį.
„Tai rodo, kad Rusijos vadovybė neteikia prioriteto pažeidžiamų pozicijų stiprinimui į rytus nuo Oskolo upės“, – mano institutas.
06:10 | Ukraina JAV prašo naujų modernių ginklų
Tarp ginklų, kurių Ukraina paprašė JAV, yra taktinių raketų sistemos ATACMS, kurių nuotolis yra 300 kilometrų – anksčiau Vašingtonas atsisakė suteikti šiuos ginklus dėl rizikos išprovokuoti Rusiją, skelbia „The Wall Street Journal“.
Leidinio teigimu, Ukrainos vyriausybė JAV kongresmenų prašo dešimčių rūšių ginklų, kurių, Kyjivo teigimu, prireiks „tęsti puolimą 2023 metais“.
Sąraše yra 29 rūšių ginklų sistemos ir šaudmenys. Tarp jų yra tankai, dronai, artilerijos sistemos, priešlaivinės raketos „Harpoon“ ir artilerijos raketų sistemos HIMARS.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad iš Rusijos pajėgų atkovotame kaime svarbioje šiaurės rytinėje Charkivo srityje rasti keturi civilių kūnai su kankinimo žymėmis.
► Ukrainos karas su Rusija įžengė į naują etapą, kuris tapo įmanomas dėl Vakarų ginklų tiekimo, pirmadienį paskelbtame interviu teigė ukrainiečių gynybos ministras.
► Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos, savaitgalį pasiekusios didelių laimėjimų rytuose, atkovojo 500 kv. km rusų kontroliuotų teritorijų pietinėje Chersono srityje.
► Kyjivo pajėgos per besitęsiantį kontrpuolimą pasiekė Rusijos sieną tam tikruose fronto linijos ruožuose šiaurės rytinėje Charkivo srityje, pirmadienį pareiškė vietos gubernatorius.
► Ukrainiečių kariuomenė pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą atkovojo daugiau kaip 20 gyvenviečių, tęsiantis plataus masto kontrpuolimui. Kyjivas vėliau pareiškė, kad Rusijos pajėgos tame regione sudavė atsakomųjų smūgių infrastruktūrai.
► Vakarų šalių vyriausybės skatina savo ginklų gamintojus didinti gamybos apimtis, kad būtų papildytos atsargos, smarkiai sumažėjusios aprūpinant ginkluote Ukrainą, kuri jau septintą mėnesį grumiasi su Rusijos agresija.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukrainos kariai, tęsdami didelio masto kontrpuolimą šalies rytuose, iš Rusijos pajėgų visiškai atkovojo strategiškai svarbų Iziumo miestą.
