Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:57 | Zelenskis: jei rusai iš tiesų trokštų taikos, jie neperkeltų kariuomenės į pietinę Ukrainos dalį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį teigė, kad jei Rusija norėtų užmegzti taikos derybas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebūtų nurodęs rusų karius perkelti į pietinę Ukrainos teritoriją, rašo UNIAN.
Pasidalintame vaizdo įraše V. Zelenskis pridūrė, kad Rusijos kariuomenės vykdomi teroro aktai gali būti sustabdomi atliekant tą patį – panaudojant jėgą.
„Aktyviai grindžiamos Kremliaus pasiuntinių tezės, kad teroristinė valstybė [Rusija] neva nori derėtis. Jei Rusijos Federacija iš tiesų norėtų užbaigti karą, rezervinės rusų karinės pajėgos nebūtų perkeltos į pietinę Ukrainos dalį, taip pat Ukrainos teritorijoje nekastų naujų kapų nužudytiems, nekaltiems žmonėms“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad yra „tiesiog bjauru“ stebėti, kaip buvę politikos lyderiai iš galingų valstybių, palaikančių europines vertybes, „dirba Rusijai, kuri kovoja prieš tokias vertybes“. „Todėl mes turime kovoti, mes turime įveikti teroristus mūsų teritorijoje, reikia dalintis informacija apie Ukrainos interesus, stengtis pasiekti sėkmę, iškovoti pergales. <...> Teroras gali būti sustabdomas tik pasitelkiant bendrą, nenugalimą jėgą“, – kalbėjo V. Zelenskis.
23:33 | Karas gali užsitęsti iki žiemos
Ukrainiečiai tvirtina, kad jeigu karas tęsis iki žiemos, šalies kariuomenė yra labiau pasiruošusi nei Rusijos, rašo UNIAN.
Kaip teigė „Karpatų Sicho“ bataliono atstovė Marija Chaska, viliamasi, kad ukrainiečių karinės pajėgos tiek finansiškai, tiek psichologiškai yra geriau pasiruošusius artėjant žiemai nei rusų kariuomenės, todėl okupantams gali būti sudėtinga tęsti apšaudymus žiemos laikotarpiu.
„Situacija fronto linijose gali išsiritulioti skirtingai. Mes ruošiamės skirtingiems scenarijams ir tikimės, kad galėsime judėti pirmyn net ir įžengus šaltajam laikotarpiui. Žinoma, tam mums reikia daugiau ginkluotės.
Nepaisant to, mes tikime, kad netrukus galėsime išvyti rusų kariuomenė iš mūsų teritorijų“, – teigė ji.
Be to, ji pridūrė, kad karas gali užsitęsti, tad šaltuoju laikotarpiu Ukrainos kariuomenė gali turėti pranašumą.
„Manome, kad karas gali užsitęsti iki šaltojo laikotarpio, todėl mes intensyviai tam ruošiamės. Oro sąlygos, kai lyja ir yra šalta, kelia papildomų sunkumų. Kaip bebūtų, sudėtingesnės sąlygos bus ne tik mums, bet taip pat ir priešui. Jiems [rusų kariams] netgi bus labiau sudėtinga kovoti esant šalčiui ir lietui, nes mes [Ukrainos kariuomenė] esame tiek finansiškai, tiek psichologiškai geriau pasirengę“, – paaiškino ukrainiečių atstovė.
22:25 | Per rusų atakas žuvo 16 žmonių
Per praėjusią parą rusų kariuomenė apšaudė 30 skirtingų Ukrainos gyvenviečių, rašo UNIAN.
Teigiama, kad per įvykdytas atakas žuvo 16 žmonių, dar dešimtys buvo sužeisti.
Šią informaciją patvirtino ir vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jevgenijus Jeninas.
„Šiuo metu ekstremali padėtis išlieka Donecko, Mykolajivo, Charkivo, srityse. Černihovas ir Chersonas yra negailestingai apšaudomas [rusų karių]“, – teigė jis.
21:53 | Kuleba perspėjo Baltarusiją: nutrauksime visus diplomatinius ryšius
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sureagavo į Baltarusijos veiksmus vykstant karinei invazijai Ukrainoje.
Interviu metu D. Kuleba sakė, jeigu Baltarusijos karinės pajėgos įsiverš į Ukrainos teritoriją, diplomatiniai santykiai su šia valstybe bus visiškai nutraukiami.
21:22 | ES ragina nedelsiant nutraukti priešiškus veiksmus Kalnų Karabache
Europos Sąjunga trečiadienį paragino Azerbaidžaną ir Armėniją „nedelsiant nutraukti priešiškus veiksmus“ ginčijamame Kalnų Karabacho regione.
„Būtina deeskaluoti padėtį, visiškai laikytis paliaubų ir grįžti prie derybų stalo ieškoti sprendimų derybų keliu“, – išplatintame pareiškime nurodė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai.
Armėnija trečiadienį paragino tarptautinę bendriją padėti sustabdyti „agresyvius Azerbaidžano veiksmus“, kai per naują smurto protrūkį ginčijamame Kalnų Karabacho regione žuvo trys kariai.
Jerevanas „ragina tarptautinę bendriją imtis priemonių sustabdyti agresyvius Azerbaidžano veiksmus ir elgseną bei aktyvuoti tam reikalingus mechanizmus“, sakoma Armėnijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos pažeidė paliaubas ir kad ji kartu su Armėnijos ir Azerbaidžano atstovais „imasi priemonių padėčiai stabilizuoti“.
Trečiadienį Azerbaidžanas paskelbė perėmęs kelių strateginių aukštumų kontrolę ginčijamame Kalnų Karabache per naują smurto protrūkį.
Azerbaidžano kariuomenė pareiškė, kad operaciją „Atpildas“ surengė reaguodama į „neteisėtų armėnų ginkluotų grupuočių teroristinius veiksmus Azerbaidžano teritorijoje“, per kuriuos žuvo azerbaidžaniečių karys.
Nesutaikomi priešininkai Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kariavo du kartus – praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais.
2020-ųjų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių trapioms paliauboms prižiūrėti. Nepaisant paliaubų susitarimo regione tebetvyro įtampa.
Trečiadienį Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad Kalnų Karabacho kariai apšaudė azerbaidžaniečių pajėgų pozicijas Lačino rajone, kurį prižiūri Rusijos taikdariai.
Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.
20:46 | Buvęs „Azov“ pulko vadas apie rusų karius: „Kiekvienas niekšas žinojo, kur vyksta“
Buvęs „Azov“ pulko vadas, kalbėdamas apie į nelaisvę paimtus rusų karius, teigė, kad „kiekvienas niekšas žinojo, kur vyksta“, rašo UNIAN.
Prasidėjus karinei invazijai, į nelaisvę paimti rusų kariai teigė neva nežinantys, kur atvyko, o tiesiog vykdo savo vadų nurodymus.
Tačiau buvęs „Azov“ pulko vadas Maksimas Žorinas tikino, kad „kiekvienas niekšas žinojo, kur vyksta“. ,
„Atvirai sakant, [rusų okupantai] yra niekšai, tikri niekšai. Su tais, kuriuos paimame į nelaisvę, užmezgame pokalbį, tačiau aš negaliu klausyti, kai jie kalba apie tai, ką jie šiuo metu daro Ukrainoje, nors mes ir patys viską akivaizdžiai matome.
Aš esu tikras, kad kiekvienas iš tų niekšų žinojo, kur jie vyksta. Jie tyčia šaudo, tyčia žudo ukrainiečius“, – kalbėjo M. Žorinas.
Be to, M. Žorinas paaiškino, kad darbar pasirūpinti į nelaisve paimtais rusų kariais yra svarbu, kadangi vėliau tai leis įvykdyti mainus su Kremliumi ir tokiu būdu susigrąžinti namo ukrainiečių karius, kurie taip pat šiuo metu yra paimti į nelaisvę.
20:06 | Rusijoje užsidaro „H&M“ parduotuvės – rusai stovi eilėse: „Pirksiu viską, ką rasiu“
Dėl rusiškų dujų krizėje atsidūrusios Vokietijos kancleris nuvyko apžiūrėti turbinos, kurią Vokietija turi perduoti Maskvai ir sako, kad kliūčių tam nėra. Tačiau Rusija neskuba ir toliau vykdo energetinį terorą. Tuo metu rusai Maskvoje prie H&M parduotuvės stovi ilgiausiose eilėse kaip tarybiniais laikais stovėdavo prie dešros.
Maskvoje prie H&M parduotuvės rikiuojasi ilgiausios eilės. Mat tai – paskutinė diena, kai dar gali nusipirkti pigių vakarietiškų rūbų. Rusai čia pasiryžę gerokai patuštinti pinigines:
„Užsidaro. Dėl to ir stovime čia. Ką daryti? Pirksiu viską, ką rasiu ir kas man tiks.“
„Deja, priežastis dėl kurios tai vyksta, yra siaubinga.“
„H&M“, kaip ir daugelis garsių prekių vardų traukiasi iš Rusijos dėl šios Ukrainoje vykdomo karo. Tiesa, kad tai padarytų, „H&M“ prireikė pusmečio.
Rusija yra šešta pagal dydį šio prekės ženklo rinka. Ir pasitraukimas iš Rusijos jai kainuos maždaug 200 milijonų eurų. 6000-iai rusų lieka be darbo.
19:46 | „Gazprom“: „Nord Stream 1“ dujų turbinos pristatymas „neįmanomas“ dėl sankcijų
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį pareiškė, kad dėl Maskvai taikomų sankcijų turbinos, reikalingos padidinti dujų tiekimo Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ apimtis, pristatymas yra „neįmanomas“.
„Dėl Kanadoje, Europos Sąjungoje ir Britanijoje galiojančių sankcijų režimų, taip pat dėl dabartinės padėties, susijusios su „Siemens“ (turbinų gamintojos) sutartiniais įsipareigojimais, pristatymas yra neįmanomas“, – teigiama „Gazprom“ pareiškime.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas anksčiau trečiadienį apkaltino Rusiją, kad ši blokuoja šios turbinos pristatymą.
Šis agregatas yra „prieinamas ir veikiantis“, sakė O. Scholzas, stovėdamas šalia turbinos per vizitą jas gaminančioje įmonėje „Siemens Energy“.
„Nėra jokios priežasties, kodėl šis pristatymas negalėtų įvykti“, – pridūrė kancleris.
Anot jo, yra gauti „visi leidimai“, reikalingi turbinai išvežti iš Vokietijos į Rusiją.
Vamzdyno operatoriams tereikia pasakyti, kad „jie nori gauti šią turbiną, ir pateikti muitinės informaciją, reikalingą išvežimui į Rusiją“, aiškino O. Scholzas.
Nugabenti agregatą į Rusiją būtų „išties lengva“, pridūrė jis.
„Gazprom“ teigė, kad buvo priversta sumažinti dujų tiekimą „Nord Stream 1“ vamzdynu, nes buvo vėluojama grąžinti turbiną iš Kanados, kur buvo atlikti jos techninės priežiūros darbai.
Vokietija, labai priklausoma nuo rusiškų dujų, savo ruožtu tvirtino, kad sprendimas sumažinti tiekimą buvo politinis.
Tiekimas Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu liepos pabaigoje buvo sumažintas iki maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų, „Gazprom“ sustabdžius vieną iš dviejų tebeveikiančių turbinų dėl „variklio techninės būklės“.
Maskvai vasario pabaigoje pradėjus karinę invaziją į Ukrainą Vokietija stengiasi panaikinti priklausomybę nuo importuojamų rusiškų energijos išteklių.
19:02 | Šveicarija paskelbė naujas sankcijas Rusijai
Šveicarija įteisino 7-ąjį sankcijų paketą, kuris dėl karinės invazijos bus taikomas Rusijai.
Teigiama, kad nuo šiol taip pat Rusijai bus taikomas aukso embargas.
🇨🇭#Switzerland imposed the 7th package of sanctions against #Russia, including a gold embargo. pic.twitter.com/WCtrRdQJAN
— NEXTA (@nexta_tv) August 3, 2022
18:29 | Ukrainiečiai ruošiasi rusų puolimui
Ukraina trečiadienį paskelbė, kad Rusija pradėjo grupuoti smogiamąsias karines pajėgas, kurios judėtų link šalies prezidento Volodymyro Zelenskio gimtojo Kryvyi Rih miesto. Be to, perspėjama, kad Maskva gali surengti naujas atakas pietinėje Ukrainos dalyje, rašo „The Guardian“. Šiuo metu okupantai nuo invazijos pradžios yra užėmę dalį pietinių Ukrainos teritorijų, tačiau Kyjivas pareiškė, kad netrukus bus rengiamas kontrpuolimas, siekiant atsiimti prarastas teritorijas.
Ukrainos kariuomenės vadovybės atstovai pridūrė, kad situaciją karo fronte įtempta, o štai antradienį rusų kariai įvykdė puolimą.
V. Zelenskio Kryvyi Rih gimtasis miestas, kuriame taip pat veikia plieno gamykla, yra maždaug 50 kilometrų nuo pietinės fronto linijos.
Primenama, kad antradienį ukrainiečių kariai Chersono regione iš rusų okupantų sugebėjo atkovoti 53 gyvenviečių kontrolę.
17:53 | Kalnų Karabache paskelbta dalinė mobilizacija: „Situacija yra labiau nei kritinė“
Kalnų Karabache, Azerbaidžano ir Armėnijos ginčijamoje teritorijoje, nuo rugpjūčio 3 dienos skelbiama dalinė karinė mobilizacija. Įtampa regione, po 2020-ųjų trumpo karo, kurio metu Azerbaidžanas atsikovojo ženklią Armėnijos kontroliuojamos ginčytinos teritorijos dalį, vėl pasiekė apogėjų pastarosiomis savaitėmis.
Abi pusės kaltina viena kitą nesilaikant taikos sutarties susitarimų. Armėnijos žiniasklaida, citavusi šalies kariuomenės vadą Davidą Torosianą, tvirtina, kad „situacija yra labiau nei kritinė“.
Skelbiama, kad aukštumose vyksta mūšiai, yra daug sužeistųjų. V
ėliau Turkijos, kuri palaiko Azerbaidžaną, žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašai, rodantys tariamai šiandien įvykdytus du antskrydžius bepiločiais, kurių metu buvo sunaikintos Armėnijos karių pozicijos.
17:26 | OPEC+ susitarė dėl kuklaus naftos gavybos padidinimo, nepaisant J. Bideno prašymo
Naftą eksportuojančių valstybių kartelis OPEC+ trečiadienį susitarė dėl nedidelio gavybos padidinimo, taip veikiausiai nuvildamas JAV prezidentą Joe Bideną, kuris neseniai vykusios kelionės į Saudo Arabiją metu prašė reikšmingo gavybos didinimo, kad būtų sutramdytos kylančios energijos kainos.
Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujamas kartelis nusprendė rugsėjo mėnesį padidinti gavybą 100 tūkst. barelių per parą, tai yra daug mažiau nei anksčiau, nurodo pareiškime, paskelbtame po OPEC+ ministrų vaizdo konferencijos.
Anksčiau šią savaitę naftos kainos krito, tačiau po šio OPEC+ sprendimo paskelbimo pakilo daugiau nei procentu, o etaloninės „Brent“ barelio kaina vėl peršoko 100 JAV dolerių kartelę.
„Atrodo, kad naftos kainos ir toliau liks įstrigusios ties 100 dolerių už barelį žyma, net ir pasaulio ekonomikos lėtėjimui įgaunant pagreitį. J. Bideno administracija nebus patenkinta, ir tai bus kliūtis gerinant JAV ir Saudo Arabijos santykius“, – sakė prekybos platformos OANDA analitikas Edwardas Moya.
Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje sparčiai kylant energijos kainoms, J. Bidenas praėjusį mėnesį surengė prieštaringai vertinamą kelionę į Saudo Arabiją, iš dalies siekdamas įtikinti Persijos įlankos karalystę labiau atsukti gavybos čiaupus rinkai stabilizuoti bei siautėjančiai infliacijai pažaboti.
Tačiau OPEC+ organizacijai priklauso ir Rusija, todėl Saudo Arabija atsidūrė keblioje padėtyje tarp Vašingtono ir Maskvos.
„100 tūkst. barelių per dieną padidinta gavyba yra menkniekis“, – sakė „Exinity“ vyriausiasis rinkos analitikas Hanas Tanas.
J. Bidenas nėra vienintelis Vakarų lyderis, ryžęsis lobizmui Saudo Arabijoje.
Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas priėmė Saudo Arabijos kronprincą Mohammedą bin Salmanujį Paryžiuje, o E. Macrono biuras skelbė, kad abu lyderiai susitarė dirbti „siekiant sušvelninti“ karo Ukrainoje padarinius.
Prieš paskelbdamas apie atsistatydindamą iš Jungtinės Karalystės ministro pirmininko posto Borisas Johnsonas kovo mėnesį lankėsi Riade ir taip pat prašė padidinti gavybą.
OPEC+, 2020-aisiais smarkiai sumažinusi naftos pumpavimo apimtis dėl staigaus kainų kritimo COVID-19 pandemijos sąlygomis, praėjusiais metais, atsigavus paklausai, sutiko ją laipsniškai didinti.
16:32 | Rusija remia Mianmaro chuntos pastangas „stabilizuoti“ šalį – S. Lavrovas
Maskva palaiko Mianmaro chuntos pastangas „stabilizuoti“ krizės krečiamą šalį ir kitais metais surengti rinkimus, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį vykusiose derybose su Pietryčių Azijos valstybės aukščiausio rango generolais.
Mianmaras tebėra apimtas suirutės po pernai vasarį įvykusio pučo. Žmogaus teisių gynimo grupės kaltina chuntą karo nusikaltimais, kariuomenei brutaliomis priemonėmis slopinant visuomenės pasipriešinimą generolų valdžiai.
Susidūrusi su Vakarų sankcijomis ir tarptautine izoliacija, chunta siekia stiprinti ryšius su pagrindine sąjungininke ir ginklų tiekėja Rusija, kurios įsiveržimą į Ukrainą vadina „pateisinamu“.
„Solidarizuojamės su [chuntos] pastangomis stabilizuoti padėtį šalyje“, – sakė S. Lavrovas per derybas kariuomenės pastatytoje sostinėje Neipide. Ministrą citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Kitais metais surengsite įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus, ir mes linkime jums sėkmės“, – pridūrė S. Lavrovas, turėdamas galvoje 2023 metų rugpjūtį planuojamus rinkimus. Perversmo priešininkai tvirtina, kad tie rinkimai nebus nei laisvi, nei sąžiningi.
Chuntos vadovas Minas Aungas Hlaingas, liepą lankęsis Maskvoje su „privačiu“ vizitu, pirmadienį sakė, kad rinkimai galės vykti tik tada, kai konflikto purtomoje šalyje bus įtvirtinti „stabilumas ir taika“.
Po pučo vėl įsiplieskė susirėmimai su etninių sukilėlių grupuotėmis pasienio rajonuose. Į kovą su kariuomene taip pat įsitraukė dešimtys „Liaudies gynybos pajėgų“ kuopelių.
Rusija ir jos sąjungininkė Kinija kaltinamos parūpinančios Mianmaro chuntai ginklų, kuriuos ji naudoja prieš civilius gyventojus.
S. Lavrovas ir chuntos vadovas Minas Aungas Hlaingas taip pat aptarė naujų konsulatų atidarymą, siekiant turizmą tarp abiejų šalių, nurodė TASS.
Chunta S. Lavrovo vizito kol kas nekomentavo.
S. Lavrovas planuoja vėliau vykti į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų susitikimą Kambodžoje. Mianmaro chuntos užsienio reikalų ministras į šį renginį nebuvo pakviestas.
Praėjusią savaitę ASEAN prisijungė prie tarptautinio Mianmaro chuntos pasmerkimo už jos įvykdytą mirties bausmę keturiems kaliniams, įskaitant vieną buvusį įstatymų leidėją ir demokratijos aktyvistą. Šios egzekucijos buvo pirmosios šalyje per kelis dešimtmečius.
14:44 | Suomiai pasienyje gaudo rusus: aptinka prisipirkusius „sankcijinių“ prekių
Rusijos piliečiai taip noriai vyksta į Suomiją, kad šios šalies politikai pradėjo svarstymą apriboti rusų keliones. Suomijos pasieniečiai per mažiau nei savaitę atliko 2,5 tūkst. patikrinimų ir nustatė apie 100 kontrabandos atvejų, kuomet bandoma iš šalies išvežti į sankcijų sąrašus papuolusią produkciją, įskaitant ir tą, kuri gali būti panaudoti karinėms reikmėms.
Suomiai iškėlė 20 bylų dėl prabangos prekių ir dvigubos paskirties produkcijos kontrabandos atvejų, skelbiama BBC.
„Buvo taip pat aptikti dronai bei daiktai, apie kuriuos šiuo metu mes negalima pateikti daugiau komentarų“, – cituojamas pasienio apsaugos tarnybos atstovas Mikko Gronbergas.
13:46 | Putino grasinimas pasauliui „neįveikiama“ raketa „Cirkon“ – ekspertai įvertino, kiek verta to bijoti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pareiškęs, esą artimiausiais mėnesiais Rusijos karinės pajėgos gaus naujausias hipergarsines sistemas „Cirkon“, o pirmiausiai jomis bus apginkluota fregata „Admiral Gorškov“. Ukrainos ekspertai paaiškino, kas yra šios raketos ir ar verta jų bijoti.
„Apskritai, beveik visos Rusijos Federacijos sukurtos hipergarsinės sistemos skamba šiek tiek keistai ir į jas reikia žiūrėti gana kritiškai. Ne taip seniai, prieš keletą metų, jie pristatė savo raketą Kh47-M „Kinžal“, kuria taip pat gąsdino visą pasaulį ir teigė, kad pirmieji sukūrė tokio tipo hipergarsinę raketą.
Nors vėliau paaiškėjo, kad tai iš esmės tik 9M723, 9M728 tipų raketų sistemos „Iskander“, tik ore“, – UNIAN cituoja grupės „Informacinis pasipriešinimas“ karinį-politinį stebėtoją Oleksandrą Kovalenką.
Šiandien ekspertai net nekalba, kad Rusijos Federacijoje yra galimybių sukurti tikrai aukštos kokybės labai efektyvius hipergarsinius ginklus, nes viskas remiasi į šalies technologines ir technines galimybes. Būtent todėl rimtai apie „Cirkon“ raketą ir nekalbama.
A. Kovalenkos teigimu, visi šiuolaikiniai Rusijos ginklai yra viešieji ryšiai ir blefas. Štai V. Putinas yra tvirtinęs, kad raketa „Cirkon“ gali smogti praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje.
„Tai sena pasaka nauju būdu. Faktas yra tas, kad jis jau aštuonerius metus mus gąsdina raketomis „Cirkon“, ir visi laukia, kada pagaliau parodys šią raketą“, – UNIAN cituoja Ukrainos atsargos pulkininką, karo ekspertą Olehą Ždanovą.
13:18 | Ukrainą pasiekė 30 naujų bepiločių orlaivių
Ukraina gavo pirmąjį komplektą bepiločių, kurie buvo įgyti vykdant programą „Dronų armija“. Skelbiama, kad pirmieji 30 jau šiandien iškeliauja į frontą, o iki vasaros pabaigos planuojama įgyti 200.
Šią programą organizacijos šalies skaitmeninių technologijų ministras Mychailo Fedorovas. Jis pranešė, kad į frontą siunčiami dronai, tarp kurių yra ir vienas geriausių – „FlyEye“. Jis gali pasiekti 160 km/h greitį, skrydžio nuotolis – 60 km. Tai leis Ukrainos žvalgybai patekti į užnugarį bei surinkti svarbią informaciją.
M. Fedorovas paskelbė, kad per platformą „United24“ šiam tikslui buvo surinkta daugiau nei 750 mln. grivnų (apie 20 mln. eurų), iki vasaros pabaigos planuojama įsigyti du šimtus žvalgybinių dronų.
12:57 | Zelenskis atveria duris tos pačios lyties asmenų civilinei partnerystei Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nutiesė kelią įteisinti tos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę Ukrainoje, atsakydamas į piliečių pasirašytą peticiją, raginančią įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.
Tiesa, V. Zelenskis paaiškino, kad kol šalyje tęsiasi karas, tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinti būtų neįmanoma, nes tai pažeistų konstituciją, nes Ukrainos konstitucija negali būti pakeista karo padėties ar nepaprastosios padėties metu.
„Ukrainos šeimos kodeksas apibrėžia, kad šeima yra pagrindinis ir pagrindinis visuomenės vienetas. Šeimą sudaro asmenys, kurie gyvena kartu, kuriuos sieja bendras gyvenimas, jie turi abipuses teises ir pareigas. Pagal Ukrainos Konstituciją santuoka grindžiama laisvu moters ir vyro sutikimu (51 straipsnis)“, – cituojamas V. Zelenskis prezidentūros svetainėje.
Nepaisant kliūčių, V. Zelenskis pareiškė, kad dirbs su savo ministrais, kad „užtikrintų visų ukrainiečių teises ir laisves“.
„Vyriausybė tuo pat metu parengė sprendimus dėl registruotos civilinės partnerystės įteisinimo Ukrainoje, kuri yra žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimo ir užtikrinimo dalis“, – patikino Ukrainos lyderis.
„Šiuolaikiniame pasaulyje demokratinės visuomenės lygis, be kita ko, matuojamas per valstybės politiką, kuria siekiama užtikrinti lygias teises visiems piliečiams. Kiekvienas pilietis yra neatskiriama pilietinės visuomenės dalis, jam priklauso visos Ukrainos konstitucijoje numatytos teisės ir laisvės. Visi žmonės yra laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“, – pridūrė V. Zelenskis.
12:34 | Vokietijos kancleris kaltina Rusiją blokuojant „Nord Stream“ dujų turbinos pristatymą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį apkaltino Rusiją, kad ši blokuoja turbinos, reikalingos padidinti dujų tiekimo Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ apimtis, pristatymą.
Šis agregatas yra „prieinamas ir veikiantis“, sakė O. Scholzas, stovėdamas šalia turbinos per vizitą jas gaminančioje įmonėje „Siemens Energy“.
„Nėra jokios priežasties, kodėl šis pristatymas negalėtų įvykti“, – pridūrė kancleris.
Anot jo, yra gauti „visi leidimai“, reikalingi turbinai išvežti iš Vokietijos į Rusiją.
Vamzdyno operatoriams tereikia pasakyti, kad „jie nori gauti šią turbiną, ir pateikti muitinės informaciją, reikalingą išvežimui į Rusiją“, aiškino O. Scholzas.
Nugabenti agregatą į Rusiją būtų „išties lengva“, pridūrė jis.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ teigė, kad buvo priversta sumažinti dujų tiekimą „Nord Stream 1“ vamzdynu, nes buvo vėluojama grąžinti turbiną iš Kanados, kur buvo atlikti jos techninės priežiūros darbai.
12:05 | Per vakarą Ukraina numušė Rusijos raketų už 89 mln. eurų – „Forbes“
Antradienio, rugpjūčio 2-osios, vakarą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė, kad numušė septynias iš aštuonių Rusijos paleistų sparnuotųjų raketų Kh-101 (Kh-555). „Forbes“ skaičiavimais, tai Rusijai kainavo 91 mln. dolerių (89 mln. eurų).
Norėdami apskaičiuoti Rusijos raketų kainą, „Forbes“ naudojo šiuos skaičiavimus:
Raketos X-101 – 13 mln. JAV dolerių (12,7 mln. eurų); „Kalibr“ – 6,5 mln. JAV dolerių (6,36 mln. eurų), „Iskander“ – 3 mln. (2,94 mln. eurų); „Oniks“ – 1,25 mln. (1,22 mln. eurų), X-22 – 1 mln. JAV dolerių (0,98 mln. eurų); „Točka-U“ – 0,3 mln. JAV dolerių (0,29 mln. eurų).
11:27 | Latvija svarstys „Gazprom“ įtakos mažinimą, įskaitant „Latvijas gaze“ nacionalizavimą
Latvijos valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje kitos savaitės pradžioje numatyta svarstyti Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“, kaip didžiausio „Latvijas gaze“ ir „Gaso“ akcininko, įtakos mažinimo galimybes, pranešė gerovės ministras Gatis Eglitis.
Pasak jo, kad yra keletas būdų tai pasiekti, o vienas iš radikaliausių – „Gazprom“ priklausančių „Latvijas gaze“ akcijų nacionalizavimas.
Ministro žodžiais, esama padėtis, kai didžiausią Latvijos dujų įmonę vis dar kontroliuoja Rusijos kapitalas, „nėra normali“.
„Rusija naudoja savo energijos išteklius geopolitiniais tikslais, todėl manau, kad turime svarstyti šių bendrovių ateitį, nes „Latvijas gazе" ir „Gaso“ priklauso Latvijai nedraugiškam kapitalui“, – sakė G. Eglitis.
Praėjusio mėnesio antroje pusėje Latvijos valstybės saugumo tarnyba, gavusi informacijos, kad „Latvijas gaze“ atnaujino gamtinių dujų importą iš Rusijos, pradėjo patikrinimus, ar tokie veiksmai nepažeidė nacionalinių interesų.
11:00 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 41 350 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 223 lėktuvus, 191 sraigtasparnį, 1774 tankus, 4022 šarvuočius, 939 artilerijos pabūklus, 259 raketų sistemas, 15 laivų, 2922 mašinas, 740 bepiločių orlaivių, 118 priešraketinės gynybos sistemų, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 83 specialiosios įrangos vienetus bei 180 sparnuotųjų raketų.
10:26 | Pirmasis Ukrainos eksportuojamų grūdų krovinį gabenantis laivas laukia patikros Turkijoje
Laivas, gabenantis pirmąjį Ukrainos grūdų eksporto krovinį nuo Rusijos karinės invazijos pradžios, trečiadienį nuleido inkarą Juodojoje jūroje prie Bosforo sąsiaurio vartų, laukdamas patikrinimo.
Rusijos, Ukrainos, Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnai patikrins grūdų krovinį pagal praeitą savaitę Maskvos ir Kyjivo sudarytus svarbius susitarimus, atveriančius galimybę atnaujinti ukrainietiškų žemės ūkio produktų gabenimą laivais per Juodąją jūrą ir tokiu būdu sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę.
Su Siera Leonės vėliava plaukiojantis laivas „Razoni“, gabenantis 26 tūkst. tonų kukurūzų, pirmadienį išplaukė iš Odesos. Jo reiso galutinis tikslas – Libanas.
Šiuo metu laivas stovi nuleidęs inkarą patikros zonoje ties Bosforo sąsiauriu, jungiančiu Juodąją ir Marmuro jūras, per kurį galima pasiekti Egėjo jūrą.
09:44 | Rusai kurį laiką negalės pasiekti Krymo traukiniais
Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgyba įvertino šią savaitę įvykdytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataką, kurios metu buvo sunaikintas rusų karinės technikos ešelonas.
„Dėl Ukrainos smūgio Rusijos amunicijos traukiniui Chersono srityje mažai tikėtina, kad geležinkelis iš Chersono į Krymą ir toliau veiks. Greičiausiai rusai geležinkelį suremontuos per kelias dienas, bet tai išliks pažeidžiama vieta Rusijos pajėgoms ir jų susisiekimui iš Krymo į Chersoną“, – rašoma naujausioje britų žvalgybos ataskaitoje.
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, dėl karo veiksmų grėsmės ir vis sunkėjančios padėties dėl maisto artimiausiu metu iš laikinai okupuoto Chersono ir jo apylinkių bandys išvykti daugiau civilių gyventojų. Atsižvelgiant į tai, galimas padidėjęs transporto mazgų apkrovimas ir papildomos okupacinės valdžios priemonės eismui kontroliuoti.
Rugpjūčio 1 d. Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad Chersono srityje, netoli Brilovkos geležinkelio stoties, Ukrainos pajėgos smogė Rusijos ešelonui su karine technika, amunicija ir darbo jėga.
09:19 | Pentagonas paneigė Šoigu melą apie Ukrainoje dislokuotus HIMARS
JAV Gynybos departamentas paneigė Rusijos gynybos ministerijos melą apie Ukrainoje neva sunaikintas salvinės raketų ugnies sistemas HIMARS.
„Mes žinome apie šiuos naujausius [Rusijos Federacijos] gynybos ministro [Sergejaus] Šoigu kaltinimus ir vėlgi – jie akivaizdžiai melagingi“, – „Reuters“ cituoja laikinąjį Pentagono atstovą Toddą Breasseale‘ą.
Kartu jis pridūrė, kad Ukraina HIMARS sistemą naudoja „stulbinančiu tikslumu“ ir efektyvumu.
„Ukrainiečiai nepaprastai tiksliai ir efektyviai naudoja visas tiksliai valdomų raketų sistemas, kurias jiems suteikė JAV, mūsų sąjungininkai ir partneriai, kad apsigintų nuo žiaurios Rusijos nusikaltėlių invazijos“, – atsakė T. Breasseale‘as.
08:38 | TATENA: Rusijos užimtoje Ukrainos atominėje elektrinėje padėtis tapo nestabili
Didžiausioje Europos atominėje elektrinėje, kurią kovo mėnesį užėmė į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos, susidarė nestabili padėtis, antradienį sakė Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas.
Prie Dnipro upės Ukrainos pietryčiuose esančią Zaporižios atominę elektrinę rusai kontroliuoja nuo pirmųjų karo savaičių, nors ją vis dar eksploatuoja darbuotojai ukrainiečiai.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) bando nusiųsti į elektrinę savo misiją.
„Padėtis tikrai yra nestabili“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi spaudos konferencijoje JT būstinėje Niujorke, kur vyksta 191 Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (NPT) pasirašiusios šalies konferencija.
„Vienaip ar kitaip buvo pažeisti visi saugos principai. Negalime leisti, kad tai tęstųsi“, – sakė jis.
Pirmadienį, prasidėjus konferencijai, jis sakė, kad padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje su kiekviena diena darosi „vis pavojingesnė“.
08:07 | JAV įvedė naujų sankcijų V. Putino meilužei ir Rusijos oligarchams dėl karo Ukrainoje
Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė naujų sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, įskaitant priemones, nukreiptas prieš prezidento Vladimiro Putino numanomą meilužę ir oligarchą, kuris yra antro pagal dydį nekilnojamojo turto objekto Londone savininkas.
Be to, JAV verslo įmonėms buvo uždrausta palaikyti ryšius su keliais kitais oligarchais, laikomais artimais V. Putinui, keturiais pareigūnais, kurie Rusijos buvo paskirti okupuotų teritorijų Ukrainoje administratoriais, ir daugiau kaip dviem dešimtimis aukštųjų technologijų institutų ir bendrovių, įskaitant valstybines elektronikos kompanijas.
JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas su V. Putinu artimai susijusį milijardierių Andrejų Gurjevą, kuriam priklauso Vitanhersto dvaras, antras pagal dydį nekilnojamojo turto objektas Londone po Bakingamo rūmų.
A. Gurjevas yra vienos didžiausių trąšų gamybos įmonių „FosAgro“ įkūrėjas ir buvęs valdybos pirmininko pavaduotojas.
Jam ir jo sūnui buvo įvestos finansinės sankcijos, draudžiančios JAV verslo subjektams, įskaitant bankus, turinčius padalinių Jungtinėse Valstijose, vykdyti bet kokius sandorius su šiais asmenimis, taip pat įšaldančios jų turtą, esantį JAV jurisdikcijoje.
Iždo departamentas taip pat įtraukė į juodąjį sąrašą Kaimanų Salose registruotą A. Gurjevui priklausančią 82 metrų ilgio jachtą „Alfa Nero“, todėl jai iškilo pavojus būti areštuotai.
Tačiau departamentas pažymėjo, kad Alfa Nero“ „kaip pranešama, išjungė savo buvimo vietos nustatymo įrangą, siekiant išvengti arešto“.
Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas buvusiai olimpinei gimnastei Alinai Kabajevai, daugelio apibūdinamai kaip V. Putino širdies draugė, ir Natalijai Popovai – Rusijos vyriausybės didžiulio turto fondo valdytojo Kirilo Dmitrijevo žmonai.
Pranešime sakoma, kad N. Popova dirba technologijų įmonėje „Innopraktika“, vadovaujamoje vienos iš V. Putino dukterų.
07:31 | Pietų Ukrainoje – sėkmingos atakos
Ukrainos pietuose veikianti operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad antradienį Ukrainos kariai smogė Rusijos karių pajėgų bazei, taip pat įtvirtinimams, rusų ginkluotės ir technikos sandėliams Mykolajivo ir Chersono srityse.
„Mūsų lėktuvas tris kartus smogė įtvirtinimams ir vieną į ginklų ir įrangos sandėlį Berislavo ir Baštano rajonuose. Raketų ir artilerijos daliniai apšaudė Černobajivką, kur yra okupacinių pajėgų bazė“, – pranešė OV „Pietūs“ savo ataskaitoje.
Jų teigimu, dabar patvirtinti Rusijos pajėgų nuostoliai – 20 nukautų rusų karių, du tankai T-72, haubicos Msta-B, keturios mašinos ir šarvuočiai.
„Galutiniai priešo nuostoliai yra tikslinami“, – patikslino OV „Pietūs“ atstovas.
07:01 | „Pragaras, kurio neįmanoma apibūdinti žodžiais“ – Zelenskis prabilo apie sudėtingą situaciją fronte
Savo naujausioje naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas susirėmimus Piskuose ir Avdijivkoje Rytų Ukrainoje, Donbaso srityje, vadina pragaru, kurio neįmanoma apibūdinti žodžiais.
Kartu, kalbėdamas apie JAV Ukrainai tiekiamas salvinės raketų ugnies sistemas HIMARS, Ukrainos lyderis sakė, kad jų pavadinimas Ukrainai tapo beveik žodžio „teisingumas“ sinonimu.
„Ir Ukrainos gynėjai padarys viską, kad dėl šių labai veiksmingų sistemų okupantai kas savaitę patirtų vis skaudesnių nuostolių. Taip, tikrai, mes vis dar negalime visiškai palaužti Rusijos kariuomenės pranašumo artilerijos ir darbo jėgos srityje, ir tai labai jaučiama mūšiuose, ypač Donbase – Piskuose, Avdijivkoje, – kitose srityse. Ten tiesiog pragaras. To net neįmanoma apibūdinti žodžiais“, – savo kreipimesi kalbėjo V. Zelenskis.
06:34 | Galingi sprogimai Charkive
Charkivo meras Ihoris Terechovas „Telegram“ pranešė, kad ankstyvą trečiadienio rytą Charkive nugriaudėjo du sprogimai: „Charkive nugriaudėjo du galingi sprogimai, mieste ir regione paskelbtas oro pavojaus signalas“.
Pirminiais duomenimis, išpuolio metu žmonės nenukentėjo.
06:11 | Nepaliaujamai bombarduojamas Mykolajivas
Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičiaus pranešė, kad apie 5 val. ryto Mykolajive, kurį Rusijos pajėgos bombarduoja kasdien, nugriaudėjo sprogimai. Raketos sunaikino prekybos centrą ir sukėlė gaisrą.
„Mykolajive apie 5 val. ryto nugriaudėjo galingi sprogimai. Yra pataikiusių raketų. Viename miesto rajonų kilo gaisras, kitame sunaikintas prekybos centras“, – skelbė O. Senkevičius.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Latvijos parlamento Užsienio reikalų komitetas antradienį priėmė oficialų pareiškimą, kuriame Rusijos smurtas prieš civilius gyventojus Ukrainoje ir kitose šalyse įvardijamas kaip terorizmas, o Rusija – kaip terorizmą remianti valstybė.
► Rusijos Aukščiausiasis Teismas antradienį paskelbė Ukrainos kariuomenės pulką „Azov“, buvusį savanorių batalioną, „teroristine“ grupe, o šis sprendimas sudaro galimybę skirti ilgas įkalinimo bausmes į nelaisvę paimtiems jo nariams, pranešė rusų naujienų agentūros.
► Buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo padėjėjas antradienį sakė, kad į politiko socialinės žiniasklaidos paskyrą, kurioje atsirado įrašas su abejonėmis dėl buvusių sovietinių šalių suverenumo, „buvo įsilaužta“.
► Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį apkaltino Vašingtoną destabilizuojant pasaulį, pranešimams apie galimą JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą į Taivaną sukėlus Maskvos sąjungininko Pekino įniršį.
► Pirmoji ukrainietiškų grūdų siunta iš Odesos pagal svarbų susitarimą dėl Maskvos jūrinės blokados Juodojoje jūroje atšaukimo „po vidurnakčio“ turėtų pasiekti Stambulą, antradienį pranešė Turkijos gynybos ministerija.
► Rusija pranešė, kad į „juodąjį sąrašą“ įtraukė dar 39 Jungtinės Karalystės piliečius, įskaitant Leiboristų partijos lyderį Keirą Starmerį ir buvusį ministrą pirmininką Davidą Cameroną.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „dar per anksti“ švęsti tai, kad pagal Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujamą susitarimą iš Ukrainos uosto buvo išplukdyta grūdų siunta.
