G. Jeglinskas nuo 2019 m. spalio 19 dienos iki 2022 m. spalio 20 dienos ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo organizaciniam valdymui pareigas ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ne Lietuvoje nuo 2020 m. vasario 11 dienos iki 2022 m. spalio 30 dienos.
Tuo tarpu Lietuvos Konstitucijoje fiksuota, kad „prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip 3-ejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu“.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė pasakoja, kad šiuo klausimu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į rinkimų prievaizdus kreipėsi dar gerokai prieš politinės kampanijos pradžią, bet tuomet komisija atsakė nurodydama kandidatams keliamus reikalavimus ir tiek.
„Kai minėta politinė partija užsiregistravo politinės kampanijos dalyve, nurodydama, kad ketina kandidatu į prezidentus kelti G. Jeglinską, Vyriausioji rinkimų komisija gruodžio mėnesį raštu kreipėsi į jį ir į partiją, paminėdama Konstitucijos ir Rinkimų kodekso kandidatams keliamus reikalavimus, registravimo procedūras ir terminus. Taip pat, atsižvelgdama į anksčiau partijos iškeltas abejones, susijusias su sėslumo reikalavimu kandidatams, Vyriausioji rinkimų komisija pasiūlė pretendentui į kandidatus anksčiau nei Rinkimų kodekse numatytais terminais pateikti, jo manymu, šiam vertinimui reikšmingos informacijos“, – teigė L. Petronienė.
Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės, šiuo metu nagrinėjami pretendento į kandidatus atsiųsti dokumentai.
Pateikė visus pirkinių ir mokesčių išrašus
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su portalu tv3.lt pasidalijo argumentais, kuriuos pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kodėl G. Jeglinskas turėtų būti registruojamas kandidatu, nepaisant fakto, kad kurį laiką gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ne Lietuvoje.
Pasitelkę teisininkės Agnės Juškevičiūtės-Vilienės įžvalgas, demokratai siekia įrodyti, jog nors G. Jeglinskas gyvenamąją vietą net dvejus metus buvo deklaravęs ne Lietuvoje, bet jo nuolatine gyvenamąją vieta vis tiek turi būti laikoma mūsų valstybė, nes Lietuvoje jis turi turto, čia gyvena jo šeima, čia buvo vykdomi įvairūs įsipareigojimai.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nurodo, kad tuo atveju, jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jog gyvenamąją vieta laikoma toji, su kuria jis labiausiai susijęs. Norėdamas įrodyti sąsajas su Lietuva G. Jeglinskas netgi atskleidė savo pirkinius mūsų šalyje.
Dokumentuose nurodoma, kad G. Jeglinskui einant pareigas NATO Vilniuje jis turėjo butą, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, apsipirkinėjo „Gintarinėje vaistinėje“ ir „Pinavijos kepyklėlėje“, mokėjo už telekomunikacijos paslaugas, sudarė sutartis su Lietuvoje veikiančiais bankais.
Nors G. Jeglinskas dirbo užsienyje, Lietuvoje gyveno jo žmona, vaikai bei politiko mama, kuria jis rūpinosi. Po skyrybų su sutuoktine politikas su vaikais susitikdavo ir bendraudavo bei laiką leisdavo būtent Lietuvoje. Įrodinėdamas savo buvimą mūsų valstybėje G. Jeglinskas netgi pateikė banko išlaidų išrašus: kad naudojosi pavėžėjų paslaugomis, ėjo į kiną, apmokėjo mamos išlaidas, skyrybų metu samdėsi advokatus Lietuvoje.
„Atlikus pateiktų dokumentų analizę ir išnagrinėjus G. Jeglinsko asmeninių, ekonominių, socialinių, kultūrinių bei teisinių interesus, kuri kandidate gali įrodyti jo subjektyvų ir objektyvų ryšį su Lietuva buvimą ar nebuvimą, konstatuotina, kad pateikti įrodymai vertinti kaip ypatingai gausūs ir pagrįstai įrodantys, kad G. Jeglinskas savo gyvenamąją vieta nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2022 m. spalio 30 d. periodu siejo tik su Lietuva“, – nurodo demokratų samdyta advokatė.
Siūlo taikyti išimtį
Dar vienas argumentas, kurį Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė demokratai, yra išimtys, taikomos diplomatams ir tarptautinėse organizacijose dirbantiems asmenims.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nurodo, kad pakeitusiais gyvenamąją vietą nelaikomi užsienyje dirbantys diplomatai bei kiti diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų ar tarptautinėse organizacijose dirbantys asmenys.
NATO yra tarptautinė organizacija, todėl demokratai mano, jog G. Jeglinskui turėtų būti taikoma ši išimtis. „G. Jeglinsko gyvenamoji vieta, tuo laikotarpiu, kai jis vykdė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo organizaciniam valdymui pareigas, laikoma juridiškai nepakitusia“, – rašo advokatė A. Juškevičiūtė-Vilienė.
Nenori būti lyginamas su Valdu Adamkumi
Lietuvos istorijoje jau yra buvęs atvejis, kai kandidatas į prezidentus turėjo per teismus įrodinėti, kad tikrai pastaruosius 3-ejus metus gyveno šalyje ir atitinka Konstitucijos reikalavimus. Taip 1997 m. nutiko Valdui Adamkui, kuris teisme įrodė galinti būti kandidatu, nes buvo formaliai registruotas Šiauliuose.
Tačiau visuomenė juokavo, kad iš tiesų Šiauliuose gyveno tik prezidento šlepetės, tai yra, kad faktiškai politikas Lietuvoje negyveno.
Demokratams atstovaujanti teisininkė savo išvadoje nurodo, kad G. Jeglinsko atvejis visiškai priešingas nei V. Adamkaus: tai yra, nors formaliai jis nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, bet faktiškai joje gyveno, čia turėjo visus ryšius, bendravo su šeima, naudojosi paslaugomis.
Pateiktus duomenis išanalizavusi Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti sprendimą, ar G. Jeglinskas gali būti registruojamas kandidatu į prezidentus, bet komisijos sprendimą bus galima skųsti teismui.
Pasiskelbę kandidatai prezidento rinkimuose:
- Gitanas Nausėda, nepartinis
- Ignas Vėgėlė, nepartinis
- Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
- Dainius Žalimas, Laisvės partija
- Giedrimas Jeglinskas, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
- Aurelijus Veryga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
- Andrius Mazuronis, Darbo partija
- Eduardas Vaitkus, nepartinis
- Valdas Tutkus, nepartinis
- Zenonas Andrulėnas
Ne visi šiame sąraše esantys politikai iš tiesų galės dalyvauti prezidento rinkimuose, nes pagal Rinkimų kodeksą norint tapti kandidatu, reikia surinkti bent 20 000 remiančių rinkėjų parašų ir sumokėti rinkimų užstatą, kuris siekia 5 vidutinius mėnesio darbo užmokesčio dydžius, tai yra, 8995 eurus.
Prezidento rinkimai įvyks 2024 m. gegužės 12 d. Jei prireiks, po dviejų savaičių bus organizuojamas antrasis turas.
