lina petronienė

Antradienį prasidėjus išankstiniam antrojo prezidento rinkimų turo balsavimui nuo ryto prie balsavimo vietų nusidriekė rinkėjų eilės. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Linos Petronienės teigimu, nuo 7 valandos balsuoti iš anksto jau atvyko beveik 300 rinkėjų. „Lukiškių aikštėje šiuo metu yra daugiausia atvykusių rinkėjų, užsiregistravę 58, o šiaip yra apie 270 jau atvykusių“, – LRT radijui sakė VRK pirmininkė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė atmeta viešoje erdvėje nuskambėjusius priekaištus dėl to, kad Lietuvos prezidento rinkimų nestebėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai. Jos vertinimu, tai yra manipuliacija, nes jau nuo 1996 metų Lietuvoje nebuvo didesnės ESBO stebėtojų misijos. „Šiek tiek viešoje erdvėje matome abejonių dėl to, kad mažai buvo rinkimų stebėtojų, kad nebuvo tarptautinių stebėtojų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atmeta kai kurių kandidatų priekaištus dėl tarptautinių stebėtojų nedalyvavimo prezidento rinkimuose Lietuvoje. VRK pirmininkė Lina Petronienė pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) savo stebėjimo misijų į Lietuvą nebesiunčia nuo 1996 metų. „Didesnė ESBO stebėtojų misija buvo 1996 metais, kai vyko Seimo rinkimai. Tada turėjome apie 40 stebėtojų. Po to misijų ilgokai neturėjome.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad sprendimą dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į prezidentus keliamo Giedrimo Jeglinsko galimybių kandidatuoti kolegialiai priims komisija, ir tik kandidatų registracija bus galutinis atsakymas į šį klausimą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas gali susidurti su sunkumais dalyvauti kovoje dėl prezidento posto, nes Vyriausioji rinkimų komisija turės nutarti, ar jis tikrai pastaruosius trejus metus yra gyvenęs Lietuvoje, kaip kad reikalauja Lietuvos Konstitucija.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Lina Petronienė sako, kad prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos 2019-aisiais finansų ataskaitose, palyginus su viešosios informacijos rengėjų duomenimis, didelių neatitikimų nebuvo. „Esu suskaičiavusi visus klipus ir klipų skaičius atitiko“, – apie G. Nausėdos reklamą televizijoje pirmadienį liudydama Seimo laikinajai tyrimo komisijai sakė L. Petronienė.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tirianti Seimo komisija toliau aiškindamasi prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos 2019-aisiais finansus kviečiasi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkę Liną Petronienę. „Norėtume išgirsti, kokių veiksmų VRK ėmėsi 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu dėl galimų finansavimo pažeidimų.

Iki gegužės mėnesį vyksiančio referendumo dėl daugybinės pilietybės – lieka vis mažiau laiko. Todėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė nuogąstauja, ar pavyks efektyviai apie šios iniciatyvos esmę informuoti visuomenę. Komisijos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad referendumo formuluotė yra teisinė, todėl, pasak jos, nemaža dalis gyventojų jos gali nesuprasti.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 2024 metais laukia tikras išbandymas – vyks treji rinkimai bei referendumas dėl daugybinės pilietybės. Tikėtina, kad šiame rinkiminiame maratone VRK bus po ypač dideliu padidinamuoju stiklu – pirmiausiai, dėl pavasarį vykusių savivaldos rinkimų, kuriuose neapsieita be nesklandumų. Kilus skandalui dėl pašalintų, o vėliau į rinkiminę kovą grąžintų kandidatų, VRK pirmininkės postą paliko iki tol patirties organizuojant rinkimus neturėjusi Jolanta Petkevičienė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke ketvirtadienį paskirta Lina Petronienė, beveik tris dešimtmečius dirbanti šioje komisijoje. Per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo devyni, dar devyni parlamentarai susilaikė. L. Petronienė šiuo metu eina VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos pareigas. Jos kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl Linos Petronienės skyrimo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke. Ji šiuo metu eina VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos pareigas. L. Petronienės kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) vadovauti teikiama Lina Petronienė sako, kad komisija turi ne tik organizuoti rinkimus, bet ir pasirūpinti prevencija, kad rinkimų dalyviai išvengtų klaidų, ypač pasikeitus taisyklėms. „Svarbu ne tik teisės aktuose nustatyti aiškias taisykles, ribojimus, reikalavimus, ne mažiau svarbu suteikti instrumentus patiems rinkimų dalyviams šių reikalavimų, ribojimų laikytis.

Antradienį Seime įregistruotas nutarimo projektas, kuriuo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė Linos Petronienės kandidatūrą į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkes. „Tai yra patyrusi rinkimų organizavimo ir vykdymo, o ypač – politinių partijų ir kampanijų finansavimo ekspertė nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, šioje srityje dirba nuo 1996 m.“, – sako parlamento vadovė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigas kovo pabaigoje palikus Jolantai Petkevičienei, jau aišku, kas bus siūlomas į šį postą. Kaip skelbia naujienų portalas Delfi, į pirmininkus bus siūloma VRK Poltinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos pareigas užimanti Lina Petronienė.  Tai naujienų portalui patvirtino šaltiniai.  VRK pirmininką Seimo vadovo teikimu skiria Seimas.

Visuomenės veikėjo, televizijos laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuota akcija prieš Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) buvo neigiama reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tokį sprendimą VRK priėmė šeštadienį beveik po trijų valandų svarstymo.

Europos Parlamento (EP) rinkimuose Pauliaus Kunčino vedamas komitetas „Lemiamas šuolis“ nenurodė dešimčių tūkstančių eurų kampanijos išlaidų, didžiąją dalį liko skolingas, o kelias sąskaitas už 8 tūkst. eurų apmokėjo verslas, nustatė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). „Lemiamo šuolio“ padarytus kampanijos finansavimo pažeidimus VRK siūlo pripažinti šiurkščiais, taikyti administracinę atsakomybę, o surinktą medžiagą perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai.

  Praėjusių metų lapkričio pabaigoje išleisto žurnalo „Stilius“ publikaciją bei viršelio nuotrauką su Seimo nare Agne Bilotaite Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino paslėpta politine reklama.   A. Bilotaitės interviu žurnalui apie šeimos ir karjeros derinimą publikuotas jau prasidėjus savivaldos rinkimų kampanijai, o konservatorė kandidatavo į Klaipėdos miesto meres. Už tai, kad publikacija „Stiliuje“ bei vėliau patalpintas straipsnis portale lrytas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį partijoms paskirstė pirmojo šių metų pusmečio valstybės dotacijas – 2,7 mln. eurų. Šiemet lėšų iš biudžeto gaus trimis politinėmis jėgomis daugiau nei pernai, tarp jų – ir valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Pirmąjį pusmetį jai teko 249 tūkst. eurų.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys nesinaudojo tarnybine padėtimi kandidatuodamas į Seimą Zanavykų vienmandatėje apygardoje, ketvirtadienį nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Du VRK nariai balsavo už poziciją, kad ministras naudojosi tarnybine padėtimi, trys buvo prieš, keturi susilaikė. Tačiau paliktas galioti Zanavykų rinkimų apygardos komisijos sprendimas, kad liepą apie G. Surplį skelbtos publikacijos turi politinės reklamos požymių.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) tyrimą apie socialdemokratų finansų naudojimą per buvusius Seimo rinkimus partijos advokatė Jurgita Karvelė vadina nepagrįstomis prielaidomis. Antradienį per VRK posėdį ji prašo komisijos neskubėti vertinti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veiksmų ir duoti daugiau laiko jai bei partijos atstovams pasirengti atsikirsti į metamus kaltinimus. „Reikia laiko, kad galėtume įvertinti ne tik pačią pažymą, bet ir ją pagrindžiančius dokumentus“, – teigė ji.

Per praėjusius Seimo rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) dabartiniam premjerui Sauliui Skverneliui ir kitiems komandos nariams sumokėjo beveik 65 tūkst. eurų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį konstatavo, kad partija padarė pažeidimą nenurodžiusi šių išlaidų specialiojoje politinės kampanijos sąskaitoje, bet jis nebuvo šiurkštus. Už tai balsavo devyni VRK nariai. Konservatorių atstovas Vilius Semeška susilaikė balsuodamas, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus.