Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną.
„Feisbuko merui“ – premjero kritika
Pratęsti vadovavimą Vilniui siekia dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius. Tiesa, šįkart ilgametis liberalas po Liberalų sąjūdį sukrėtusio korupcijos skandalo nuo partijos atskilo ir subūrė savo visuomeninį rinkimų komitetą „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“
Teisės mokslus baigęs tauragiškis R. Šimašius pirmąją savo meravimo kadenciją baigs šiemet. Iki tol R. Šimašius dėstė teisę Mykolo Romerio universitete, nuo 1995 m. dirbo, o nuo 2006 ir vadovavo Laisvosios rinkos institutui. 2008-ųjų gruodį R. Šimašius tapo teisingumo ministru.
Einant šias pareigas, 29 Seimo nariai 2012 m. R. Šimašiui pateikė interpeliaciją, kurios klausimai buvo susiję su teismų reforma, situacija įkalinimo įstaigose, duomenų apie žmogaus teisių aktyvistą Alesį Beliackį perdavimą Baltarusijai bei su garsiąja Garliavos pedofilijos byla. Ministrą taip pat lydėjo kritika dėl homoseksualų partnerystės įstatymo projekto, daugelio nebaigtų tirti rezonansinių bylų. 2012 m. jis laimėjo rinkimus į Seimą, o 2015 m. išrinktas Vilniaus miesto meru.
2016 m. nugriaudėjęs „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalas sutepė ir R. Šimašiaus mundurą. Tuomet tuometinio partijos lyderio Eligijaus Masiulio automobilyje rasti 106 tūkst. eurų, įtarta, kaip kyšis už palankius sprendimus politikui perduoti koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Tada R. Šimašius perėmė vadovavimą Liberalų sąjūdžiui ir gavo užduotį atstatyti rinkėjų pasitikėjimą partija iki 2016 m. Seimo rinkimų.
R. Šimašius dažnai vadinamas feisbuko meru, mat aktyviai komunikuoja socialiniuose tinkluose, bet jo kritikai sako pasigendantys realių darbų. Premjeras S. Skvernelis yra įgėlęs, kad „vienas realus, konkretus [R. Šimašiaus] darbas <...> yra nupjauta tuja prie Neries“. Meras sulaukė nemažai kritikos už raginimą SMS žinutėmis atsistatydinti savivaldybės administracijos direktorę Almą Vaitkunskienę. Pernai kilo skandalas, kad Olegas Šurajevas už savivaldybės pinigus kūrė R. Šimašiaus veiklą reklamuojančius vaizdo įrašus.
Garsusis Abonentas
Buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas gviešiasi grįžti į jau kurį laiką apleistą mero kėdę. Vilniui A. Zuokas su pertrauka vadovavo 12 metų: 2000–2007 ir 2011–2015 m. Į savivaldos rinkimus šiemet kaunietis A. Zuokas eina kaip savarankiškas kandidatas.
Ne vienerius metus žurnalistu dirbęs A. Zuokas į politiką pasuko 1997-aisiais, kaip tuo metu dar tik kandidato į prezidentus Valdo Adamkaus štabo narys. 2003 m. A. Zuokas tapo Liberalų ir centro sąjungos pirmininku, o nuo 2010-ųjų – visuomeninio judėjimo „TAIP“ (Tėvynės atgimimas ir perspektyva) pirmininku. 2014 m. judėjimui susijungus su Liberalų ir centro sąjunga, tapo jungtinės Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) pirmininku.
Vilniaus miesto savivaldybės duris A. Zuokas pravėrė 2000 m., kai laimėjo savivaldos rinkimus ir tapo meru. Į Seimą išrinktas 2004 m. (atsisakė mandato) ir 2008–2009 m. (atsistatydino).
2004 m. prokuroro dėmesio sulaukė „Rubicon group“ įmonių buhalterija. Įtarta, kad „Rubicon group“ už įmonei naudingus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus 2001–2003 m. mokėjo Abonentu vadinamam asmeniui. Žiniasklaidoje teigta, kad po Abonento slapyvardžiu slypėjo A. Zuoko vardas. Seimo laikino tyrimo komisija 2005 m. paskelbė, kad koncerno „Rubicon“ juodojoje buhalterijoje bei telefoniniuose pokalbiuose minimas Abonentas ir yra A. Zuokas. Už prilipdytą daugeliui žinomą Abonento pravardę A. Zuokas šmeižtu apkaltino konservatorių Kęstutį Masiulį, bet teismas 2006 m. A. Zuoko kaltinimus atmetė.
2008 m. teismas A. Zuoką pripažino kaltu bandant papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Politikui skirta 13 tūkst. litų (apie 3,8 tūkst. eurų) bauda, bet galiausiai teismas teistumą panaikino. Šalia A. Zuoko byloje nugulė ir kaltais pripažintų „Rubicon Group“ vadovų pavardės.
Nepaisant daugelio idėjų ir iniciatyvų, A. Zuokui ne vienas vilnietis klijuoja populisto etiketę. Štai 2011 m. A. Zuokas Lietuvos teritoriją siūlė praplėsti įsigyjant vieną Graikijos salų. Daug kalbėta apie Guggenheimo muziejų bei tramvajų Vilniuje, o Lietuvos avialinijos „Air Lituanica“ negalėjo pasigirti sėkme.
Priverstas palikti ministro postą
Po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vėliava šiemet mero kėdės siekia Dainius Kreivys. Jonaviškis krimto mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete, vėliau – Baltijos vadybos institute mokėsi verslo administravimo. Prieš patraukdamas į politiką, D. Kreivys dirbo privačiame sektoriuje.
2002 m. D. Kreivys įsitraukė į TS-LKD gretas, 2008 m. – į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Į Seimą D. Kreivys išrinktas 2016 m., ten dirba iki šiol.
Seimo narys prieš dešimtmetį išbandė ir ministro duonos – 2008 m. jis paskirtas ūkio ministru. Tačiau postą D. Kreivys paliko teismui pripažinus, kad ministras pažeidė tarnybinę etiką. Tuometinis ūkio ministras skyrė Europos Sąjungos paramą savo buvusiai įmonei, kurios dalį akcijų tuo metu valdė ministro motina.
Socdemų vadas pradėjo nuo konservatorių
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vedlys Gintautas Paluckas šiemet siekia Vilniaus vicemero postą iškeisti į Vilniaus mero. 2003 m. Vilniaus universitete baigęs informatikos studijas, 2004 m. pasuko krimsti teisės mokslų. 2003–2005 m. darbavosi „Sodroje“.
Į politiką G. Paluckas įžengė dar studijų metais, tačiau atsidūrė visai kitoje barikadų pusėje – Jaunųjų konservatorių lygoje. Vis tik 2004 m. politikas papildė LSDP gretas, po metų tapo europarlamentaro Justo Paleckio padėjėju.
2010 m. G. Paluckas nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba neskaidriame viešųjų pirkimų konkurse, kai dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi (2007–2009 m.) ir buvo atsakingas už graužikų naikinimo paslaugų įsigijimą. Po trejų metų jis išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir tapo vicemeru.
G. Palucką išrinkus LSDP pirmininku ir priėmus sprendimą pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Seime, nemaža dalis senbuvių paliko partiją ir įkūrė naują politinę jėgą – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.
Slėpė mokesčius
Vilniaus mero duonos paragauti sumanė ir kartu su Darbo partija į rinkimus einantis Rusijoje gimęs Viktoras Uspaskich. Ekonomikos mokslus Maskvoje baigęs, o studijas vėliau tęsęs Kauno technologijos universitete, V. Uspaskich į politiką pasuko 2000 m. Būtent tada Kėdainių vienmandatėje apygardoje jis išrinktas į Seimą kaip nepartinis Naujosios sąjungos kandidatas.
2003 m. V. Uspaskich įkūrė Darbo partiją, su kuria po metų laimėjo daugiausia mandatų Seimo rinkimuose. 2004 m. V. Uspaskich tapo ūkio ministru, bet po metų atsistatydino ir atsisakė Seimo nario mandato, nes Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Vis tik 2006 m. V. Uspaskich pasitraukė iš Darbo partijos lyderių, nes prokuratūra ėmėsi tirti klaidingą partijos buhalteriją, mokesčių slėpimą – užgimė dešimtmetį trukusi vadinamoji „juodosios buhalterijos“ byla. 2004–2006 m. Darbo partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų (apie 7,2 mln. eurų) pajamų ir apie 23 mln. (6,6 mln. eurų) išlaidų. Kurį laiką V. Uspaskich nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Rusijoje.
Teismas 2013 m. V. Uspaskich skyrė 4 m. laisvė atėmimo bausmę, o Darbo partijai, kaip nebeegzistuojančiam juridiniam asmeniui, kaltinimai panaikinti. Teismai Darbo partiją išteisino, nes ji reorganizavosi 2013 m. Tačiau Aukščiausiasis Teismas 2016 m. paskelbė, kad nepaisant reorganizacijos, partija turėjo būti teisiama. Vis dėlto proceso atnaujinti nebuvo neįmanoma dėl suėjusių senaties terminų.
Rinkimus į Seimą V. Uspaskich laimėjo ir 2008 m., tačiau po metų pasitraukė, nes buvo išrinktas į Europos Parlamentą. 2011 m. tapo Vilniaus miesto savivaldybės nariu, bet mandato atsisakė. Į Seimą vėl grįžo 2012–2014 m., bet mandatą ir vėl iškeitė į šiltą vietą Europos Parlamente.
Jauniausias ministras
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į Vilniaus merus deleguoja jauniausiu Seimo nariu ir ministru tituluotą Ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių. Ekonomikos ir tarptautinių santykių mokslus Jungtinėje Karalystėje baigęs V. Sinkevičius pirmuosius žingsnius į politiką pradėjo 2012 m., atlikdamas praktiką Ministro Pirmininko tarnyboje, po to sekė Europos politikos magistro studijos Nyderlanduose.
V. Sinkevičius 2016 m. kartu su LVŽS laimėjo Seimo rinkimus, tapo frakcijos seniūno pavaduotoju. Po metų pasitraukus tuometiniam ūkio ministrui Mindaugui Sinkevičiui, bendrapavardis V. Sinkevičius užėmė ministro kėdę.
Viešojoje erdvėje V. Sinkevičius dažniausiai pasisako apie inovacijų ir verslo pritraukimą į Lietuvą bei autonominius automobilius.
Aštrialiežuvis N. Puteikis
Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis šiemet bando užsėsti net tris kėdes – laimę bando visuose trejuose rinkimuose. Vilniaus universitete istorijos studijas baigęs vilnietis savo karjerą pradėjo nuo kultūros – prisidėjo kuriant pirmąsias paminklosaugos organizacijas, vadovavo Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijai, vėliau išmėgino save ir kultūros viceministro kėdėje.
Į politiką N. Puteikis pasuko 1996 metais įstojęs į Lietuvos konservatorių partiją. Po metų jis buvo išrinktas į Seimą, tačiau tik keliems mėnesiams. Vėliau iš politikos trumpam pasitraukė vadovauti valstybinei įmonei „Klaipėdos laivų remontas“.
2007 m. N. Puteikis tapo Klaipėdos savivaldybės tarybos nariu, o nuo 2011 m. jau dvi kadencijas yra išrenkamas į Seimą. 2014 m. politikas paliko TS-LKD gretas, įsitraukė į Lietuvos centro partiją, kurios pirmininku tapo 2016 m.
N. Puteikį karjeroje dažnai lydi nesutarimai – jis teisėsi su darbdaviais dar dirbdamas paveldosaugininku. 2006 m. žiniasklaida plačiai nušvietė ir tuomet Kultūros paveldo departamente dirbusio neblaivaus N. Puteikio kelionę į policijos areštinę. Jam už tokį elgesį tąkart skirtas griežtas papeikimas.
Pernai sausį Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl N. Puteikio galbūt paskleisto šmeižto Audriaus Matonio atžvilgiu, tačiau tyrimas nutrauktas įvertinus, kad tai tebuvo įžeidimas. Dėmesio N. Puteikis sulaukė ir pernai paaiškėjus, kad Seimo viešbutyje jis gyvena net ir turėdamas būstą Vilniaus centre. Tuomet Seimo narys iš Seimo nariams skirtų būstų iškraustytas.
Akį labiau patraukia išvaizda
Pastaruoju metu labiau išvaizdos pokyčiais, o ne išskirtiniais darbais publikos akį patraukiantis partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis taip pat siekia Vilniaus mero posto.
Teisės mokslus Vilniaus universitete baigęs šilutiškis iki tapdamas politiku dirbo pagal specialybę – buvo juristu, Vyriausiosios rinkimų komisijos teisininku ir Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėju. Teisininko duoną 2007 m. R. Žemaitaitis iškeitė į buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso patarėjo vietą, vėliau tapo ir Rolando Pakso patarėju.
Įstojęs į partiją Tvarka ir teisingumas, 2009 m. R. Žemaitaitis atsidūrė Seime, kur jau trečią kadenciją dirba iki šiol, eina Seimo vicepirmininko pareigas. 2016 m. R. Žemaitaitis tapo Tvarkos ir teisingumo pirmininku. R. Žemaitaičio ir R. Pakso keliai išsiskyrė, kai šis 2018 m. paliko savo kurtą partiją.
Nors pats R. Žemaitaitis į skandalus įsivelti nelinkęs, jam kur kas dažniau reikėdavo atsakyti už kolegų žodžius, pavyzdžiui, komentuoti aršius buvusio „tvarkiečio“ Petro Gražulio pasisakymus konservatorių atžvilgiu teisme.
Į mero kėdę – iš jo parankinių
Iš Vilniaus miesto vicemerės pakilti į meres siekia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) į kandidatė Edita Tamošiūnaitė. Jauniūnuose gimusi politikė Vilniuje įgijo ne vieną aukštojo mokslo diplomą – baigė filologijos, pedagogikos ir viešojo administravimo mokslus.
Savo karjerą E. Tamošiūnaitė pradėjo kaip lietuvių kalbos mokytoja vienoje Vilniaus rajono mokyklų, vėliau tapo ir Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos direktore. Vis tik į mokyklos E. Tamošiūnaitė 2007 m. pasuko į Vilniaus miesto savivaldybę, kur 2013 m. buvo paskirta švietimo ir mokslo viceministre, šias pareigas eina iki šiol. 2016 m. LLRA-KŠS atstovė pretendavo į Seimą vienmandatėje Karoliniškių apygardoje, tačiau nesėkmingai.
Liberalų atsakas R. Šimašiui
Kelerius metus dėl „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos pasitikėjimo krizę išgyvenantis Liberalų sąjūdis į Vilniaus merus kelia Martyną Nagevičių. Vilniaus Gedimino technikos universitete technikos mokslus baigęs M. Nagevičius 22 metus pradirbo energetikos srityje. Jis yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, žinomas energetikos specialistas.
Kiti kandidatai į Vilniaus merus: Lietuvos žaliųjų partija – Remigijus Lapinskas, visuomeninis rinkimų komitetas „Judėk, Vilniau!“ – Inga Laurušonė, „Bendruomeniškas Vilnius“ – Liutauras Stoškus, „Vilnius gali“ – Vilius Navickas, „Gedimino miestas“ – Arūnas Degutis. Savo kandidatus iškėlė ir partija „Jaunoji Lietuva“, politinė partija Rusų aljansas, visuomeniniai rinkimų komitetai „Junkis“ ir „Vilniečių lokys“.
