merai

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę ir pateikė prašymą leisti merams tuokti jaunavedžius. Pasak Duchnevičiaus, santuoka laiminant merui būtų kur kas patrauklesnė ir populiaresnė, gal net ir padidintų besituokiančių asmenų skaičių Lietuvoje. Tiesa, ne visi jaunavedžiai norėtų, kad juos tuoktų meras, o štai kitų savivaldybių vadovai idėją palaiko. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai išplatino viešą laišką, kuriame nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengiamai pertvarkai. Merų teigimų, pagal ją nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės turės užtikrinti nespecializuotų pacientų pavėžėjimą savo lėšomis. SAM gi teigia, kad savivaldybės nuo pačių pradžių žinojusios, kad turės mokėti už dalį pacientų pervežimų. Tiesa, šiuo metu diskutuojama dėl tvarkos aprašo tikslinimo.

Remiantis trečiadienį paskelbtais vėluojančiais preliminariais Izraelio savivaldybių rinkimų rezultatais, prognozuojama, kad Tel Avivo ir Jeruzalės merai bus perrinkti naujoms kadencijoms. Pirminiai rezultatai taip pat parodė, kad ultraortodoksų partijos Jeruzalės miesto taryboje laimėjo beveik pusę balsų. Manoma, kad tai visų pirma lėmė mažas rinkėjų aktyvumas kituose blokuose.

Tel Avivo ir Jeruzalės merai turėtų laimėti naujas kadencijas, rodo trečiadienį paaiškėję preliminarūs atidėtų Izraelio savivaldybių rinkimų rezultatai. Pradiniai rezultatai taip pat parodė, kad ultraortodoksų partijos laimėjo beveik pusę balsų Jeruzalės miesto tarybos rinkimuose, visų pirma dėl mažo kitų politinių blokų rinkėjų aktyvumo.

Dvylika iš 60-ies Lietuvos merų priklausė Sovietų Sąjungos Komunistų partijai (TSKP), didžioji dalis jų apie tai neskelbia savo biografijose, pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“. Pasak „15min“, išnagrinėjus visų 60-ties šalies merų biografijas, duomenis Lietuvos Ypatingajame archyve bei viešuose šaltiniuose, taip pat dalį apklausus telefonu, paaiškėjo, kad tarp jų – dvylika buvusių TSKP narių.

Kai kurioms savivaldybėms įtvirtinant nuostatą, jog įstaigų, taip pat ir mokyklų, vadovai gali būti atleidžiami mero sprendimu praradus pasitikėjimą, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas žada ruošti įstatymų pataisas, kurios užkirstų tam kelią.

Šiandieną TV3 Žinios jums pateikia svarbiausias naujienas iš Lietuvos ir pasaulio.  Sankt Peterburge užsiliepsnojo maisto kombinatas – tirštų dūmų kamuoliai sukėlė išgąstį 5 mln. gyventojų mieste.   Po rugsėjo 1-osios Vilniuje sulaikyta daugiau kaip 10 girtų vairuotojų.  Po čekių skandalo savivaldybių tarybų nariai už darbą gauna fiksuotas algas, tačiau kai kurie merai triukšmauja – esą neturi iš ko tų skaidrių ir didesnių algų mokėti.

Šešių Lietuvos savivaldybių vadovų šeimų pernai deklaruotas turtas viršija milijoną eurų, turtingiausi – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Zarasų rajonui vadovaujanti Nijolė Guobienė ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikiami duomenys. VMI antradienį paskelbus 2022 metų turto deklaracijas, BNS pristato merų-milijonierių sąrašą ir šešių didžiųjų Lietuvos miestų vadovų deklaruoto turto duomenis.

Nepaisant Jonavos savivaldybę sudrebinusio „čekių“ skandalo, jos meras Sinkevičius perrinktas savivaldybių asociacijos prezidentu. O kadangi galimo neskaidrių lėšų iššvaistymo skandalai dabar purto daugybė šalies savivaldybių, asociacija pasiūlė visiems bendrai atsiprašyti žmonių dėl lėšų grobstymo skandalo. Tačiau šalies merai nutarė, kad atsiprašinėti žmonių visiems drauge jiems nėra reikalo.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį susitikusi su Lietuvos merais aptarė savivaldybių vaidmenį viešajam saugumui, valstybės tarnybos pertvarką, paragino plėsti priedangų, perspėjimo sirenų tinklą.

Teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams, parlamentinių partijų lyderiai teigia matantys būtinybę keisti dabar galiojančią išmokų tvarką, bet dar nežino kaip. „Svarbiausia, kad procesas būtų kuo skaidresnis ir sąžiningesnis.

Seimo valdybos nariai antradienį parlamente susitiks su naujai išrinktais merais aptarti aktualijų. Susitikimą inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. „Seimo vadovybė susitiks su naujai išrinktais merais ir aptars įstatymines savivaldos aktualijas“, – BNS nurodė Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė. Naujos savivaldybių tarybos bei merai buvo išrinkti ketverių metų kadencijai per kovą vykusius rinkimus.

Dėl klaidingo priesaikos teksto penkių savivaldybių politikai turės pakartoti ceremoniją. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Kazlų Rūdos, Palangos, Mažeikių, Plungės ir Trakų rajonų savivaldybių nariai bei merai prisiekė naudodami naujojo Vietos savivaldos įstatymo neatitinkantį priesaikos tekstą.

Vicemerų pareigybės pasikeitus įstatymui yra „apie nieką“, sako naujai išrinkti merai, formuojantys komandas pagal pasikeitusį įstatymą. Jų teigimu, darbą kai kuriose savivaldybėse pradės tik po vieną vicemerą. Be to, esą už nedidelį atlygį, siekiantį apie 1800 eurų į rankas, į šią poziciją profesionalai nesiveržia.

Sekmadienį pasibaigus pakartotiniam balsavimui tiesiogiai renkant merus, paaiškėjo, kad naujus vadovus turės daugiau nei trečdalis savivaldybių. Išrinkus merus 60-yje savivaldybių, paaiškėjo, kad 22 miestai ir rajonai turės naujus vadovus, 12 dabartinių savivaldybių vadovų perrinkti antrajame ture, dar 26 merai išrinkti per pirmąjį rinkimų turą prieš dvi savaites. BNS pateikia per pirmąjį ir per antrąjį balsavimo turus išrinktus 60 Lietuvos savivaldybių merus.

Renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse penktadienį prasideda balsavimas namuose, taip pat paskutinę dieną rinkėjai balsuoja specialiuosiuose punktuose ligoninėse, slaugos namuose, kariuomenėje, laisvės atėmimo vietose. Teisę balsuoti namuose šiose savivaldybėse turi per 332 tūkst. gyventojų, o tam registravosi beveik 60 tūkstančių, BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

Dėl naujojo savivaldos įstatymo merai paskęs dokumentuose, sako dar vienai kadencijai perrinkti Šiaulių ir Alytaus miestų vadovai. Anot jų, neaišku, kaip turės atrodyti mero darbas, taip pat baiminamasi, kad pokyčiai turės neigiamų pasekmių valstybei. Išrinktieji merai sako nežinantys, kaip reikės dirbti, nes naujasis Savivaldos įstatymas esą tiek pripainiotas, kad nežinia, nei ką meras turės veikti, nei kaip turės dalintis atsakomybėmis su kitais tarnautojais.

Kodėl naujai išrinkti merai nepatenkinti pasikeitusiais merų įgaliojimais? „Dėmesio centre“ – pokalbis su Alytaus meru Nerijumi Cesiuliu ir Šiaulių meru Artūru Visocku.

Naujai išrinktos savivaldybių tarybos ir merai ketverius metus dirbs turėdami kitokias galias nei iki šiol – merai daugiau sprendimų galės priimti savarankiškai, tarybose sustiprintos opozicijos teisės. Prasidedant išankstiniam balsavimui antrajame merų rinkimų ture, naujienų agentūra BNS apžvelgia svarbiausius pasikeitimus. * Nuo šių rinkimų pradedamas riboti merų kadencijų skaičius – šiemet išrinktieji į pareigas galės būti perrinkti dar ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Ilgamečių merų perrinkimai jau pirmajame ture rodo stagnaciją politiniame lauke stokojant naujų ir stiprių kandidatų, sako politologai.  BNS kalbinti ekspertai taip pat iš esmės sutarė, kad bendrai savivaldos rinkimų rezultatus, kuriuose pergalę šventė socialdemokratai ir konservatoriai, buvo galima lengvai prognozuoti, nepaisant kai kurių „sensacijų ir staigmenų“. „Turime grįžti prie to, kad yra stagnacija, partinė sistema neatsišviežina, neatsinaujina partijos, trūksta žmonių išteklių, ...

Savivaldos rinkimuose merą per pirmąjį turą išsirinko 26-iose savivaldybėse, likusiose 34-iose po dviejų savaičių antrajame ture susikaus du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Socialdemokratai po pirmo savivaldos rinkimų turo laimėjo 10 merų postų, Liberalų sąjūdis – 4, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2. Po vieną merą pirmame ture turi: Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Partija „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“,  politinis komitetas „Jaunoji Kazlų Rūda“, politinis komitetas Kretingos kraštas, pol...

Socialdemokratas Povilas Isoda sekmadienį perrinktas Marijampolės meru per pirmąjį rinkimų turą. Pirminiais kandidato duomenimis, už jį balsavo 64 proc. rinkimuose dalyvavusių šios savivaldybės gyventojų. „Gal koks procentėlis dar ir nukris, bet rezultatai viršijo visus įmanomus lūkesčius. Aš tikrai nesitikėjau, kad surinksiu tiek balsų“, – sekmadienio vakarą BNS sakė P. Isoda.

Suskaičiavus beveik pusės apylinkių balsus, savivaldos tarybų rinkimuose pirmauja socialdemokratai, konservatoriai ir valstiečiai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 1364-iose apylinkėse iš 1927-ių, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinko 23,24 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi 12,64 proc.

Nors jau aiškėja savivaldybių merų rinkimų lyderiai, išvadas daugeliu atveju darytis kol kas per anksti, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė. Anot jos, balsai skaičiuojami sklandžiai, komisijos dirba kruopščiai. Rezultatai jau yra atėję iš 1037 apylinkių. Lietuvoje iš viso yra 1927 apylinkės. J. Petkevičienė pabrėžia, kad rezultatai kol kas yra išankstiniai ir dar gali keistis. Anot jos, kai kur kova vyksta balsas į balsą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tradicinių partijų rezultatai per savivaldybių tarybų ir merų rinkimus yra prastesni dėl to, kad „viskas persipynę“. Anot jos, gyvendami didmiesčių rajonuose, tačiau dirbdami didmiesčiuose, žmonės gali balsuoti už skirtingas politines jėgas. Didžiausiu rinkėjų aktyvumu šiemet pasižymėjo Birštono savivaldybė – čia savo balsus atidavė 65,65 proc. rinkėjų.

Policija kol kas yra pradėjusi septynis ikiteisminius tyrimus dėl rinkimų pažeidimų, sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Anot jo, šis skaičius yra gerokai mažesnis nei per 2019 m. vykusius rinkimus. Vis dėlto gali būti, kad ikiteisminių tyrimų skaičius šiek tiek padidės – tikslinamos aplinkybės dėl dar aštuonių pranešimų. Šį sekmadienį rinkėjai skubėjo prie balsadėžių – vyko savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad jos ambicija savivaldos rinkimuose – ne mažiau kaip 15 merų. „Jau praėjusiuose rinkimuose buvo išrinkta 15 mūsų merų, tai mes tikrai norėtume, kad žmonės tą pasitikėjimą išreikštų ir išrinktų ne mažiau kaip 15 merų“, – žurnalistams Vilniaus savivaldybėje po išankstinio balsavimo sakė partijos vadovė.

Šiemet kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir mero rinkimai. Naujienų portalas „Made In Vilnius“ visą mėnesį iki pat rinkimų publikuos straipsnius aktualiausiais miesto klausimais, atsakymus į kuriuos pateikia kandidatai į Vilniaus mero postą. Klausimai buvo užduoti kandidatams, kurie paskutinių apklausų metu peržengė 5 proc. rinkėjų balsų ribą.

Mero posto siekia 25 teisti asmenys, iš viso tokių kandidatų savivaldos rinkimuose yra per pusę tūkstančio, rodo BNS pateikti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. „Iš viso šiuo metu teistų kandidatų yra 513“, – rašoma ketvirtadienį pateiktame atsakyme. Iš jų 433 yra vyrai, 80 – moterų.

Ar jau žinote, kas kandidatuoja į merus jūsų savivaldybėje? Nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ nuo vasario 7 d. padės kiekvienam susipažinti su kandidatais į merus. Savivaldybių gyventojai kviečiami akis į akį susitikti su kandidatais, tiesiogiai užduoti klausimus debatuose ir naujoje rinkimų platformoje, o kovo 5 d. atėjus balsavimo dienai žinoti ir drąsiai sakyti #ŽinauKąRenku. „Dažnam, o ypač jaunam žmogui, atrodo, kad rinkimai - vienos dienos reikalas.

Kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose kandidatuoja beveik penktadalis parlamentarų, o perrinkimo siekia dauguma – 49 – pareigas einantys merai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 26 Seimo nariai siekia mero posto ir vienintelis Valdemaras Valkiūnas kandidatuoja tik į Biržų rajono savivaldybės tarybą. Šiemet savivaldos rinkimuose dalyvauja beveik dvigubai daugiau Seimo narių nei prieš ketverius metus. Tuomet kandidatavo 14 parlamentarų, du Seimo nariai buvo išrinkti merais.

Tikra ar tariama Vilniaus ir Kauno priešprieša atgyja kaskart, kai suskamba rinkimų varpai ar politikai ima vardyti padarytus ir nepadarytus darbus. Artėjant savivaldos rinkimams ir vėl girdime šūkius „jei Kaunas gali, tai Vilnius gali geriau“ arba kauniečių pasipiktinimą, kad sostinės rinkėjai skeptiškai vertina jų dabartinį ir, matyt, būsimą merą. Specialistai sako, kad dviejų didžiausių šalies miestų lyginimas – nieko tragiško, taip daroma ir kitose šalyse.

30 metų – tiek su pertraukomis Pasvalio rajonui vadovauja konservatorius Gintautas Gegužinskas. Ilgiausiai šalyje valdantis meras kandidatuoja dar vienai kadencijai ir neabejoja turintis dar daug ką naujo pasiūlyti miestui. Virš 20 metų rajonams vadovauja net dar 4 merai. Ką tai rodo – ar regionuose trūksta stiprių politikų? Pasvalio rajonui vadovaujantis G. Gegužinskas į mero postą pirmą sykį išrinktas dar 1990-aisiais. Tuomet politikui buvo vos 29-eri.

Jau kitų metų kovą vyks savivaldos rinkimai. Likus mažiau nei keturiems mėnesiams tik dalyje savivaldybių aiškūs kandidatai į merus. Partijoms sunkiai sekasi rasti, kas galėtų jas atstovauti. Pagrindine to priežastimi įvardijami nekonkurencingi atlyginimai, todėl Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius siūlo merams leisti papildomai užsidirbti.

Laisvės partijos Klaipėdos skyrius pradeda pirminius rinkimus – partijos kandidatais į miesto merus pretenduoja tapti septyni bendruomenės iškelti nominantai.

Lietuvos regionų partija į Vilniaus miesto merus kelia buvusio kariuomenės vado Valdo Tutkaus kandidatūrą. „Po tokio valdymo, kai Vilniaus miestas taip atsilikęs – net Kaunas aplenkė per visus punktus, kokius tik galima, šansas Valdui Tutkui yra labai geras“, – lrytas.lt sakė partijos pirmininkas, Seimo narys Jonas Pinskus. Pasak jo, Regionų partija šį šeštadienį paskelbs visus partijos kandidatus į merus. V. Tutkus Lietuvos kariuomenei vadovavo 2004–2009 metais.

Seimo narys Marius Matijošaitis paskelbė dalyvausiantis Kauno mero rinkimuose. Laisvės partijos narys šią žinią paskelbė savo socialiniame tinkle. „Pirmus svarstymus, kad būtent aš turėčiau būti Laisvės partijos kandidatu į Kauno merus, išgirdau net ne šiais, o praėjusiais metais. Šiais metais kolegų politikų bei žiniasklaidos dėka tai natūraliai tapo vieša paslaptimi. Išsklaidykim paslapties šydą. Einu! Kylam kartu. Kaunas turi turėti alternatyvą. Tik išsilaisvinkim.

Penktadienį prasideda 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kampanija, rinkimai vyks kovo 5 dieną. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmąją kampanijos dieną pradeda registruoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyvius.

Artėjant 2023 m. kovo 5 d. vyksiantiems Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) palygino, kaip keitėsi kandidatų sąrašų ir kandidatų į merus skaičius savivaldybėse 2015 m. ir 2019 m. rinkimuose. Pastarųjų dvejų visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kandidatų į savivaldybių tarybas buvo sulaukta 2015 m. Tąkart savivaldybės tarybos nario mandato siekė 15223 asmenys.

Seimas ketvirtadienį paskelbė tiesioginius merų ir savivaldybių tarybų rinkimus – jie vyks kitų metų kovo 5 dieną. Savivaldybių tarybų rinkimų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos. Būsimi savivaldos rinkimai vyks įsigaliojus naujam Politinių organizacijų įstatymui, kuris nustatė griežtesnius reikalavimus politiniams komitetams.

Jau kitų metų pavasarį gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos savo balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į merus 60-yje šalies savivaldybių. Likus pusmečiui iki savivaldos rinkimų yra aiškios tik dalies kandidatų pavardės, didžioji dalis jų – Seimo narių. Konkurencija tarp politikų artėjančiuose savivaldos rinkimuose kaip niekad didelė – net 28 parlamentarai ryšis išmainyti savo kėdes į merų postą.

Tiesioginius merų ir savivaldybių tarybų rinkimus siūloma rengti kitų metų kovo 5 dieną. Tokį Seimo nutarimo projektą penktadienį registravo parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Savivaldybių tarybų rinkimų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis sako trečiosios kadencijos sieksiąs tuo atveju, jeigu merų įgaliojimai liks tokie patys. Kol kas, pasak jo, sprendimo nėra priėmęs, nes nėra aišku, koks bus merų statusas po ateinančių rinkimų. „Jeigu tokie pat, tai liksiu kandidatuoti“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Matijošaitis, paklaustas, ar sieks trečios kadencijos tuo atveju, jeigu jo įgaliojimai liktų tokie patys.

Artėjančiuose rinkimuose Klaipėdos mero posto sieks Seimo narys, Laisvės ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bei Tautos ir teisingumo sąjungos narys Naglis Puteikis, antradienį skelbia „Vakarų ekspresas“. Tuo metu Vilniuje dėl šio posto varžytis ketina Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica, antradienį pranešė partija.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilniaus m. skyriaus visuotiniame narių susirinkime kandidatu į Vilniaus miesto mero poziciją patvirtintas Seimo narys ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Lukas Savickas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ketvirtadienį parlamentarai priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą – tiesiogiai išrinkti merai turės daugiau galių, sustiprintos opozicijos teisės. Už įstatymo priėmimą balsavo 120 Seimo narių, prieš nebuvo niekas, susilaikė vienas parlamentaras. Darbo grupės parengta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija nustato naują merų ir savivaldybių tarybų santykį, Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus. Pagal naująjį modelį dirbs kitąmet išrinktos savivaldybių tarybos ir merai.

Ketvirtadienį Seime pritarus keliems konservatorių pasiūlymams dėl naujo merų ir tarybos įgaliojimų modelio, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška pareiškė, kad jais išbalansuojamas visas įstatymas, todėl paprašė padaryti pertrauką. „Mūsų svarstymai šiandien į niekur neveda, nes jau nugriovėme eilę straipsnių, kuriuos tarpusavyje reikia suderinti“, – teigė R. Juška.

Luhansko apskrities gubernatorius Serhijus Haidai paskelbė pribloškiančią žinią – 4 vietos merai išdavė Ukrainos valstybę ir perėjo į Rusijos pusę. Pasak Luhansko apskr. gubernatoriaus, su okupantais ėmė bendradarbiauti Rubižnės, Stanytsios Luhanskos, Milovės ir Markivkos miestų vadovai. Pranešama, kad jie pakeitė šalį, kuriai yra ištikimi, ir dabar dirba Rusijai.