„Norėčiau tikėtis, kad palaikant tokias tendencijas, kokias turime šiandien, rusų kalbą pasirinkti bus labai ribotos galimybės, kai maža dalis keliose mokyklose galės mokytis rusų kalbos“, – dienraščiui „bernardinai.lt“ teigė G. Jakštas.
„Ministerija tik rekomenduoja nesirinkti rusų kalbos. Nesinori drastiškų sprendimų – paimti ir nukirsti rusų kalbos mokymą. Pokyčius reikia daryti palaipsniui, turime eiti tuo mažėjimo keliu“, – tikino ministras.
Pasak jo, ministerija siekia, kad būtų stiprinamas kitų užsienio kalbų mokytojų rengimas. Todėl, pabrėžė G. Jakštas, jau dabar mažėja besirenkančiųjų rusų kalbą.
„Matome, kad pokytis vyksta greitai – ar jis galėtų vykti greičiau, aš nemanau. Reikėtų nusiteikti, kad pokyčių tempas sulėtės, nes jei rusų kalbos pasirinkimas nuo 20,3 tūkst. iki 14,1 tūkst. per dvejus metus sumažėjo, yra įspūdinga. Jeigu dar keletą metų palaikytume tokį tempą, galėtume galvoti apie sveiką balansą, kad kalbų pasirinkimų įvairovė būtų visose mokyklose“, – sakė ministras.
Trūksta tautinių bendrijų mokyklų teisinio reglamentavimo
G. Jakštas nekeičia nuomonės, kad Lietuvoje tautinių bendrijų mokyklų švietimo kokybė yra problematiška. Pasak ministro, sunkumų kelia ir aiškaus reglamentavimo nebuvimas, tad jis viliasi, kad artimiausiu metu ministerija imsis iniciatyvos šiai situacijai keisti.
„Kai bendrasis ugdymas vykdomas tautinių mažumų kalba, tose mokyklose kokybė, deja, yra prastesnė. Tai matome ir iš valstybinių patikrinimų, brandos egzaminų, matome, kad mažiau baigusiųjų tokias mokyklas įstoja į aukštąsias, paskui aukštosiose mokyklose susiduria su mokymosi sunkumais“, – teigė G. Jakštas.
„Save truputį apgauname, kai sakome, kad visus dalykus mokykloje gali mokytis, pavyzdžiui, rusų kalba, bet atėjus į universitetą jau reikia studijuoti lietuvių kalba. Abiturientai, lietuvių kalbos mokęsi mažiau valandų nei lietuviakalbėje mokykloje, įstoję į universitetą susiduria su kliūtimis“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, Lietuvoje trūksta aiškaus tautinių bendrijų mokyklų reglamentavimo.
„Tautinių mažumų mokyklų reglamentavimas yra išskaidytas, nėra straipsnio, kur tai būtų tiksliai reglamentuota. Norėtųsi tai greičiau padaryti. Manau, turėsime siūlymų, ką reikėtų daryti, kad švietimo kokybės atskirtis mažėtų ir baigus tautinių mažumų mokyklą galimybių būtų daugiau“, – sakė G. Jakštas.
Visgi, ministras dvejoja, ar Lietuvai reikia sekti Latvijos ir Estijos keliu, visiškai atsisakant rusų mokyklų.
„Mes turėsime atrasti savo kelią, o jį rasime tik diskusijose. Nežinau, ar šis kelias galės būti visiškas rusiškų mokyklų atsisakymas. Tačiau palikti taip, kaip buvo, tikrai negalime“, – aiškino ministras.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
