„Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač žinant, kad šiose savivaldybėse ir taip trūksta mokyklų, nėra net svarstoma. Nei šių mokyklų mokytojams, nei mokiniams sąlygos niekaip nebus bloginamos“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo ministras.
„Klausimas yra paprastas – ką galime padaryti, kad mokinių rezultatai, nepriklausomai nuo to, kokia jų gimtoji kalba, nesiskirtų. Palikdami viską taip, kaip yra dabar, nuskriaudžiame mokinius“, – pridūrė G. Jakštas.
Jis taip pat teigė, kad kitą savaitę ministerija ketina pristatyti siūlymus dėl tautinių bendrijų švietimo.
„Visa bendruomenė galės diskutuoti, teikti savo alternatyvas, organizuosime ir mes diskusijas“, – sakė ministras.
„Mūsų tikslas – tai yra lygiavertės mokymosi galimybės visiems vaikams“, – pridūrė jis.
Sausio pradžioje G. Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.
Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.
Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.
Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.
