Motyvuodama dalyvių saugumu, Kauno savivaldybė nesuteikė leidimo organizuoti LGBT eitynes miesto centre, jų organizatoriai sprendimą žada skųsti.
Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero, derinant galimus eitynių maršrutus buvo išsakyti argumentai, kodėl jie nėra galimi: tai, savivaldybės atstovo teigimu, susiję su skirtingose atkarpose vykdomais infrastruktūros atnaujinimo darbais ar tuo, kad eitynės sukeltų „neproporcingai didelių nepatogumų“ gyventojams.
Savivaldybės duomenimis, praėjusią savaitę renginio iniciatoriai prašė leidimo žygiuoti Laisvės alėja, bet čia dar nėra visiškai baigti rekonstrukcijos darbai.
„Šį objektą rangovas privalo pilnai priduoti iki rudens, prieš tai sutvarkydamas išlendančius defektus. Reikės pakeisti skilusias granito plokštes, atsijomis bei specialia mastika užpildyti siūles tarp jų.
Dėl karantino metu patirtų veiklos ribojimų ir su tuo susijusių sunkumų, vos tik atlaisvėjus suvaržymams, Kaunas pritaikė lengvatas Laisvės alėjoje veikiančioms kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms – šio sektoriaus verslams leista gerokai išplėsti klientų aptarnavimo zonas. Išaugus lauko terasų plotams, neliko galimybės užtikrinti saugų ir sklandų didelio žmonių srauto praėjimą bei suvaldymą“, – teigia P. Keras.
Eitynių organizatoriai teigia savivaldybei pateikę tris galimus eitynių maršrutų variantus, bet visi buvę atmesti.
Pirmasis maršrutas, turėjęs tęstis nuo rotušės Vilniaus gatve bei Laisvės alėja ir baigtis Nepriklausomybės aikštėje prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, žinomos Soboro pavadinimu.
Šį maršrutą savivaldybė atmetusi dėl planuojamos Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, nors negalėjo nurodyti, kada tiksliai ji galėtų prasidėti.
Tuomet organizatoriai pateikę pasiūlymą patvirtinti minėtą maršrutą, numatant alternatyvą – Vilniaus gatvę aplenkiant per Šv. Getrūdos gatvę, tačiau savivaldybė jį atmetė, motyvuodama per dideliu nepatogumu, užveriant judrias gatves.
Gegužės 28 dieną organizatoriai pateikė siūlymą eitynes rengti Laisvės alėjoje, judant ja nuo Soboro ir po to apsigręžus atgal iki jo. Šis siūlymas, pasak organizatorių, nederintas „dėl daugybės priežasčių, kurios iki tol nebuvo minėtos nei viename posėdyje“, – nors Laisvės alėja eitynėms siūlyta nuo pat pradžių.
„Šiuo metu su teisininkių komanda ruošiame skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Savivaldybės argumentai atrodo abejotini, bent iš europinių susirinkimų laisvės standartų perspektyvų“, – teigiama renginio organizatorių BNS pateiktame atsakyme.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė leidimo „Šeimos gynimo maršo“ organizatoriams rengti trijų dienų mitingą sostinėje.
Meras Remigijus Šimašius sako, kad leidimas neišduotas, nes tai yra „politinis festivalis“, o jo dalyviai, kaip parodė pirmasis renginys, nesilaiko karantino reikalavimų.
„Joks čia ne protestas ir jokia čia ne konstitucinė teisė realizuoti savo politines pažiūras, tai yra politinis festivalis. Tiesą sakant, mes negalime leisti, kad karantino metu, kai patys organizatoriai be kaukių vaikšto ir nesilaiko taisyklių, nekalbant apie tai, kad nebuvo užtikrinta (saugumas – BNS), būtų vėl tas festivalis tęsiamas, juo labiau, kai nėra prieš ką protestuoti ir tai yra apsimestinis dalykas“, – LRT radijui penktadienį sakė Vilniaus meras.
„Jeigu mes leistume tokius dalykus, tai kitą savaitę turbūt ir reiverių festivalio sulauktume, kuris už kažką ar prieš kažką protestuoja", – pridūrė jis.
Reikia ieškoti balanso
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Konstitucija garantuoja teisę į taikius susirinkimus ir ji turi būti realiai įgyvendinama.
„Reikia vertinti ir derinti tarpusavyje dvi vertybes. Iš vienos pusės, yra vertybė judėjimo laisvė, iš kitos pusės – teisė į taikius susirinkimus. Abi vertybes reikia derinti, rasti tokią galimybę, kad žmonės turėtų realią galimybę išreikšti savo nuomonę“, – komentavo konstitucinės teisės ekspertas.
Pasak V. Sinkevičiaus, nesvarbu, ar protestas yra skiriamas valdžios kritikai, ar išreikšti kitas politines pozicijas.
„Čia nėra savivaldybių reikalas. Čia tų žmonių, kurie organizuoja mitingus ar eitynes teisė išreikšti savo nuomonę ir Konstitucija jiems tą teisę garantuoja“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Sinkevičiaus teigimu, jei žmonės mano, kad jų teisė yra pažeista ir nesudaryta konstitucinė teisė į taikius susirinkimus, jie turi teisę kreiptis į teismą, skųsti savivaldybės administracijos sprendimą.
„Konstitucijos negalima aiškinti taip, kad kažkurios tai teisės nebūtų galima įgyvendinti. Tiesiog reikia ieškoti vertybių balanso ir rasti tokį sprendimą, kad būtų užtikrinta ir judėjimo laisvė, ir galimybė surengti taikų susirinkimą. Niekas neturi teisės iš anksto reikalauti pateikti informacijos, kas kalbės, apie ką bus kalbama, kas bus kritikuojama. Tai yra susirinkimo organizatorių dalykas“, – tvirtino V. Sinkevičius.
Vertindamas Vilniaus miesto savivaldybės viešai išreikštą poziciją, V. Sinkevičius pažymėjo, kad dažnu atveju taikus susirinkimas ir yra politinis renginys.
„Išreikšti pritarimą, kritiką ar reikalavimą“, – sakė konstitucinės teisės ekspertas.
V. Sinkevičius pažymėjo, kad atsakyti, ar savivaldybėms neišdavus leidimo buvo pažeista teisė į susirinkimų laisvę, ar ne, gali tik teismas.
Kaunas neleisti turėjo daugiau pagrindo nei Vilnius?
Advokatas, Advokatų tarybos narys Edmundas Budvytis teigė, kad miestų argumentaciją dėl leidimo nesuteikimo reikėtų vertinti skirtingai.
„Rekonstrukcija, kavinių darbas ir panašiai, tai yra techninio pobūdžio vertinimas. Turėtų pasisakyti ekspertai, ar tikrai trukdys, nes jei jau yra gatvių rekonstrukcija, yra kažkokie darbai, reikia užtikrinti, kad tokie vieši renginiai būtų saugūs.
Vilniaus aspektas, kad tai politinis renginys, o jei ir politinis renginys, žmonės gali išsakyti savo pažiūras vienu ar kitu klausimu. Sakyčiau, kad čia nelabai korektiškai teisės prasme atrodo, pasakius, kad neduodamas leidimas viešam renginiui, tuo pobūdžiu, kad tai yra politinis renginys“, – kalbėjo E. Budvytis.
Advokato teigimu, žmonės turi teisę išreikšti viešai savo nuomonę apie šalies socialinius, ekonominius, politinius klausimus.
„Tas pasakymas, kad ne mitingas, o politinis renginys, yra toks teisinio raštingumo ribotumo demonstravimas. Jeigu mes tą patį reiškinį įvadinsime kitomis sąvokomis, pats reiškinys nuo to nepasikeis. Kaune yra techniniai dalykai, kuriuos vienaip ar kitaip galima pateisinti, o Vilniuje, pasakius, kad neduosime, nes tai politinis.. Na, gerbiamieji, tai yra nekorektiška“, – tvirtino E. Budvytis.
Teisininkas pažymėjo, kad mitingų ir protestų organizatoriams savivaldybių leidimo reikia ne tam, kad jie išreikštų savo mintis ir valią, o tam, kad mieste nebūtų pažeista visuomeninė tvarka.
„Aš labiau tai vertinčiau kaip tvarkos užtikrinimą, o ne valios išreiškimą. <...> Žodžio ir minties laisvės prasme, man nereikia klausti savivaldybės leidimo, ar aš galiu išsakyti savo nuomonę. Bet jei aš noriu ateiti ir surinkti tūkstantį žmonių, aš tą turiu daryti, formos prasme, nepažeisdamas kitų bendrapiliečių teisių laisvai judėti“, – kalbėjo E. Budvytis.
Pašnekovas nenorėjo spėlioti, kaip galėtų klostytis bylos, jei „Kaunas Pride“ ar „Šeimų maršo“ organizatoriai kreiptųsi į teismą.
„Tai kaip būrimas iš kavos tirščių neišgėrus kavos“, – juokavo E. Budvytis.
„Kaunas Pride“ planuojamas rudenį
Renginio organizatoriai skelbia, kad eitynės yra planuojamos rugsėjo 4 dieną. „Kaunas pride organizacine grupe“ prisistatantys asmenys sako esantys „neformali grupė žmonių“, priklausančių LGBTQ+ bendruomenei.
„Neatstovaujame jokiai organizacijai, korporacijai ar politinei partijai, ir nesiekiame atstovauti visos LGBTQ+ bendruomenės, tiesiog kviečiame žmones šiame proteste reprezentuoti save ir savo bendruomenes“, – teigia jie.
Kaip teigiama atsakyme, organizatorius palaiko šiai bendruomenei draugiškos organizacijos: Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, kino festivalis „Kreivės“, socialinis centras „Emma“, Sapfo festivalis, kultūrinis ir politinis centras „Luna6“.
Savivaldybės renginio organizatoriams pateiktame pranešime apie atsisakymą derinti renginį nurodyta, kad jis adresuojamas Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmininkui Jurgiui Valiukevičiui.
