vilniaus miesto savivaldybė

Vilnius paruošė išankstinę kalėdinę „dovaną“ vairuojantiems vilniečiams. Tiesa, ne visiems tokia dovana patinka, nes norima drastiškai padidinti mokestį už stovėjimą skirtingose miesto zonose. Dar pernai liepą Vilniuje buvo perbraižytos mokestinės zonos, t.y. kai kurios vietovės buvo perkeltos į brangesnes rinkliavos zonas. Pavyzdžiui, jei dalis teritorijų patekdavo į žaliąją zoną, po naujo pakeitimo tokia vietovė atsidūrė geltonoje arba raudonoje zonoje.

Aršios diskusijos sostinėje. Vilniaus valdžia, siekdama sumažinti eismą senamiestyje, siūlo kone dvigubai kelti parkavimo mokestį visose mokamose zonose. Negana to, gali tekti susimokėti ir už parkavimą daugiabučių kiemuose. Vieni gyventojai griebiasi už galvų ir nebežino, kur yra nuolat kylančių rinkliavų riba, o štai kiti tokiam sprendimui pritaria, sako, kad miestas dūsta nuo automobilių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Spalį Vilniaus valdžia neposėdžiavo. Taryboje sprendimai veikiausiai nebuvo priimti artinantis Seimo rinkimams, kuriuose daug lėmė miestiečių balsai. Tačiau iš karto po rinkimų pasigirdo nemalonių žinių. Jeigu jos pasitvirtins, vairuotojams 66 proc. pabrangs automobilio statymas. Panašu, kad automobilių statymą siūloma branginti net iki 4 eurų už valandą. Taip pat 0,2 euro apmokestinti iki šiol nemokamomis buvusias vietas. Statymą siūlo branginti 66 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė nusipirko įvairių užtvarų ir tam išleido tiek, kiek kasmet organizuojamam „nemokamam“ sostinės gimtadienio koncertui. Prieš kelis mėnesius viešumoje buvo daug diskutuota dėl sostinės savivaldybės viešosios įstaigos „Go Vilnius“ rengiamų vasaros koncertų, taip pat ir atlikėjos Ritos Oros pasirodymo.

Modelis, verslininkė, nuomonės formuotoja Simona Starkutė jau savaitę laiko kankinasi su nemiga. Visą savaitę, kiekvieną naktį, prie pat moters namų vyksta kelio remonto darbai. Apie tai žinoma moteris prabilo socialiniame tinkle „Instagram”. Įrašais sutiko pasidalyti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Pirmasis moters vaizdo įrašas pasirodė penktadienį 1 val. nakties. Įraše matyti, kaip nakties metu keliu vaikšto satybininkai su kastuvais ir važinėja traktoriai.

Visi didieji Lietuvos miestai privalo iki kitų metų nustatyti mažos taršos zonas. Ir nors savivaldybės delsia, Kaunas įvažiavimą į centrinę miesto dalį ėmė ir apmokestino. Verslo atstovai dėl to lieja pyktį – esą net kurjeriai ir pavežėjai nenori suteikti paslaugų, o kai kurie iš jų nustatė ir didesnes kainas. „Senamiestis yra visiškai miręs“. Tokie ir panašūs pasisakymai girdimi iš verslo atstovų po to, kai Kaune buvo apmokestinas įvažiavimas į senamiestį.

Daugelį metų priešais Vilniaus miesto savivaldybės pastatą kitoje Konstitucijos prospekto pusėje šalia planetariumo ir CUP buvo neasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė su keliais senais medžiais. Tačiau jau netrukus jos vietoje atsiras didžiulis biurų pastatas. Šio projekto valdytojai pastatui davė „Sąvaržėlės“ vardą, nors miestiečiams ir svečiams, matyt, kiltų kitokių minčių dėl pavadinimo.

Vilniaus miesto savivaldybė už tūkstančius eurų samdys privatų detektyvą, kuris stebės gyventojus.  Sostinės savivaldybė rugsėjo mėnesį sudarė sutartį su vienu privačiu detektyvu, kuris už 15 tūkst. eurų iki gruodžio 23 d. turės stebėti situaciją vienoje iš sostinės gatvių. Įrengs kameras, stebės, ką daro gyventojai  Viešai skelbiamoje sutartyje taip pat įvardijamos ir pagrindinės užduotys, kurias sostinėje turės atlikti privatus detektyvas.

Gyvenantieji kaimuose prašo mokyklų pavėlinti pamokų laiką – vaikams trūksta miego. Vilniaus miesto moksleiviai taip pat prašo vėlinti pamokų laiką, nes jie susiduria ir su kita problema – rytinės automobilių spūstys. Daugumoje sostinės valstybinių mokyklų pamokos prasideda įprastu metu – 8 val. ryto. Kitose Vilniaus gimnazijose ar, dažniausiai privačiose mokyklose, pamokos prasideda apie 9 val. ryto.

Vilniuje per mėnesį nuvalyta 3 tūkst. kvadratinių metrų grafičių. „3 tūkstančiai kvadratinių metrų jau šiai dienai yra nuvalyta, o per kitus metus žadame apie 200 tūkst. kvadratinių metrų nuvalyti“, – šią savaitę tarybos posėdžio metu sakė Vilniaus miesto administracijos direktorius Adomas Bužinskas. Taip jis kalbėjo po to, kai rugpjūčio pabaigoje savivaldybės atstovai paskelbė grafičių nuvalymui ketinantys skirti 1,54 mln. eurų.

Vilniuje, Justiniškėse, šeštadienį vyks krūmų sodinimo talka. Pasak organizatorių, jos metu Šypsenų alėjoje tarp daugiabučių ketinama pasodinti daugiau nei 4,2 tūkst. krūmų. „Koks bus Vilnius, priklauso nuo mūsų visų. Kitais metais Vilnius tituluotas žaliąja Europos sostine – tai ne tik svarbus laimėjimas, bet ir įsipareigojimas ir toliau kartu kurti dar žalesnį Vilnių.

Penktadienį dalis vilniečių nustebo, pamatę vamzdį, gulintį Kalvarijų gatvėje per kelias dešimtis metrų. „Tokio vaizdo dar nemačiau, vidury gatvės guli vamzdis. O gatvė viena labiausiai besikemšančių Vilniuje, amžinai stovi ten spūstyse. Ar čia saugu išvis?“, – tv3.lt redakcijai rašo vilnietė. O štai politikas Aleksandas Nemunaitis savo „Facebook“ paskyroje dalinasi vaizdo įrašu, kuriame matosi, kaip vaikai, einantys į mokyklą, turi lipti per ant žemės gulintį vamzdį.

Sostinės Kalnėnų rajone pristatyta daug naujų gražių namų. Vienas iš jų, o tiksliau, išskirtinis įvažiavimas į privačią valdą, matyt, sulauks ir išskirtinio dėmesio. Ne tik iš kaimynų ar socialinių tinklų naršytojų, bet ir institucijų. Kaip jau pranešta, daugybės vertinimų socialiniuose tinkluose sulaukęs vos prieš dvejus metus pastatytas naujas privatus namas stovi Bulgarų gatvėje.

Sostinės Paupio rajono pakraštyje ketinama įrengti gyventojų poilsiui skirtą viešąją erdvę. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, nauja erdvė planuojama šalia projektuojamo pastatų komplekso Paupio gatvėje esančiame 6 arų sklype. Jame ketinama nutiesti pėsčiųjų taką šiaurinėje sklypo dalyje, o teritorijoje esančiame šlaite – įrengti amfiteatrinius laiptus.

Vilniuje aktyviai ruošiamasi naujam keliavimo būdui – elektriniam vandens transportui. Dar rugpjūčio gale šią idėją pristačiusi Vilniaus miesto savivaldybė tvirtino, kad visuomeninė laivyba augins sostinės turizmo sektorių, gerins susisiekimą ir prisidės prie taršos mažinimo.

Nuo kitų metų pradžios Vilniuje, kaip ir visuose kituose šalies miestuose, turės būti įrengtos mažos taršos zonos. Jeigu Kaunas ją nustatė jau nuo rugpjūčio 1 d., tai sostinė, panašu, dels iki paskutinės minutės ir siurprizą pateiks prieš pat Naujuosius metus. Primename, kad Kauno senamiestyje jau nuo rugpjūčio 1 d. vairuotojus pasitinka 10 transporto priemonių atpažinimo vietų.

Didžioji dalis sostinės vairuotojų kantriai laukia, kada miesto gatvėse pradėti kelių remonto darbai bus baigti. O pamačius, kaip kai kuriose vietose tai daroma, pasipiktinimo dėl remonto kokybės netrūksta. Viename iš socialinių tinklų pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip ką tik nutiestose kelio atkarpose neva gali būti sukeliama avarinė situacija.

Daugelyje šalies savivaldybių šiuo metu vykdomi kelių remonto darbai. Tačiau ne visi vairuotojai yra patenkinti, kad kelininkai išrausia duobes, o nutiesti naujo asfalto dangos neskuba. Esą dabar tenka važiuoti ne tik lėčiau, bet dar ir saugoti savo automobilį, kad nebūtų prakirsta padanga. Įžengus vasarai, Lietuvos didmiesčiuose įprastai prasideda ir dideli kelių remonto darbai.

Sostinėje jau ilgiau kaip mėnesį vairuotojų daromus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus fiksuoja nauja stebėjimo įranga. Be to, įvardijama ir vieta, kur toks prietaisas šiuo metu yra išbandomas. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Judu“ (anksčiau „Susisiekimo paslaugos“) nuo birželio 12 d. iki rugpjūčio 15 d. Kalvarijų g. ir Apkasų g. sankryžoje pradėjo testuoti naują transporto priemonių stebėjimo įrangą.

Skųsdamasi, kad neužtenka pinigų šalies gynybai, valdžia gyventojams ir verslui padidino mokesčius. Tačiau, net kai pinigų krašto gynybai trūksta, pramogoms ir gražiems niekučiams – regis, visada užtenka. Taip gali atrodyti ne tik dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Go Vilnius“ per 3 metus išleis iki 3,4 mln.

Ketvirtadienį sostinės Vingio parke vyks koncertas „Jaunas kaip Vilnius“. Už šiemetinį ir kitus dvejus metus vykstantį renginį Vilniaus miesto savivaldybė bendrovei „Aštuntas elementas“ sumokės iki 3,4 mln. jūsų eurų, nors dėl lėšų gynybai trūkumo Seimas neseniai padidino mokesčius. Nors sumokės milijonus eurų, Vilniaus miesto savivaldybė renginį kažkodėl vadina nemokamu.

Savo socialiniuose tinkluose žinomas gatvės fotografas Vincas Alesius užfiksavo neįprastą vaizdą – pačiame Vilniaus centre su specialiu prietaisu, tvarkydamas aplinką, vyras degino kieme esančią žolę ir taip sukėlė daug dūmų. Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad tai yra įprasta praktika vakarų Europoje, siekiant išnaikinti plytelėse esančias piktžoles.

Dėl prastų kelių Lietuvoje kelininkai ir valdininkai kaltina per menką finansavimą. Tačiau panašu, kad gavę mokesčių mokėtojų pinigų juos leidžia abejotinai. Gyventojai pastebėjo, kad prie Vilniaus geležinkelio ir autobusų stoties žiedo paklotas visiškai naujas asfaltas neatlaikė nė kelių mėnesių. Vienos socialinio tinklo grupės įrašas sulaukė daugybės reakcijų ir komentarų. Gyventojai piktinosi savivaldybės politikais, valdininkais ir kelininkais.

Kai kurios valstybės dėl sausros griebiasi papildomų priemonių, siekiant sumažinti vandens suvartojimą. Pavyzdžiui, įveda draudimą laistyti sodus. Jei taisyklių nesilaikoma, už tai gali tekti sumokėti ir baudą. Ar apie tokias priemones yra svarsčiusi ir Lietuva? Kai kuriuose Lenkijos miestuose nuo gegužės pradžios nebuvo užfiksuota nė lašo lietaus arba jo iškrito itin nedaug.

Liepos gale Vilniaus savivaldybė miesto gyventojus ir svečius kvies į „nemokamą“ koncertą. Tačiau iš tiesų jis kainuos ne tiek ir mažai – per 1 milijoną eurų. Bent jau taip galima būtų spręsti iš viešai skelbiamos sutarties maksimalios sumos. Tačiau renginio organizatoriai neigia, kad išleis tiek pinigų, kiek patys nurodo. Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame džiaugiasi galėsianti surengti „nemokamą koncertą“. „Vilniaus globėjo šv.

Nuo vasaros gatvėse galima pamatyti naujovę: raudoni dviračiai, kurie veikia panašiai, kaip paspirtukai. Ateini, nuskenuoji QR kodą ir važiuoji. Į rinką žengė naujas prekinis ženklas – „RIDE“. „RIDE“ – tai naujos kartos elektrinių dviračių dalijimosi paslaugų teikėja. Naudotis el. dviračiais yra taip pat paprasta, kaip naudotis paspirtukais ar automobilių dalijimosi paslauga. Užtenka turėti programėlę, joje susirasti artimiausią el. dviratį, nusiskenuoti QR kodą ir važiuoti.

Sostinėje dalis vairuotojų sugalvojo naują gudrybę – tam, kad užsidegtų žalias šviesoforo signalas, jie išlipa iš automobilio ir paspaudžia pėstiesiems skirtą mygtuką. Tiesa, jau netrukus vienoje iš sankryžų eismo tvarka gali pasikeisti. O policija įspėja – jei po atlikto tyrimo paaiškės, kad iš automobilio išlipote neleistinoje vietoje, už tai galite sulaukti ir baudos. Vilniuje esančioje Stepono Batoro ir Rudens gatvių sankryžoje vairuotojai išbando naują gudrybę.

Vilniuje ketinama įrengti atminimo lentas garsiam operos solistui, buvusiam teatro vadovui Virgilijui Noreikai, taip pat Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečiui. Šias iniciatyvas Vilniaus savivaldybės taryba turėtų svarstyti kitą trečiadienį. Atminimo lentą taip pat planuojama įrengti užpernai mirusiam Nepriklausomybės Akto signatarui Aloyzui Sakalui ir žydus Antrojo pasaulinio karo metu gelbėjusiai Pasaulio tautų teisuolių Antonovičių šeimai.

Didžiųjų miestų vairuotojų laukia naujovė – jeigu norėsite įvažiuoti į mažos taršos zoną, jums reikės susimokėti papildomai. Iki kitų metų pradžios šalies miestuose turės būti nustatytos mažos taršos zonos, į kurias patekimas bus ribojamas. Panašu, kad Kaunas bus bene pirmasis, kuriame vien pravažiavimas tokia zona bus apmokestintas. Tačiau nuo Kauno neatsilieka ir sostinė.

Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Be to, neatsilieka ir Kaunas – šis Lietuvos miestas sparčiai vejasi Rygą. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad ilgą laiką turtingiausiu Baltijos šalyse buvo laiomas Talino regionas – Harju apskritis. Tačiau 2022 m., kaip teigė Ž. Mauricas, Vilnius išsiveržė į priekį ir galiausiai aplenkė Taliną.

Antradienį–ketvirtadienį (gegužės 7–9 d.) prasideda išankstiniai šalies Prezidento rinkimai ir referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Balsavimo teisę turintys piliečiai iš anksto balsuoti galės net penkiose vietose Vilniuje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip įprastai, iš anksto sostinėje balsuoti galima Vilniaus miesto (Konstitucijos pr. 3) ir Vilniaus rajono (Rinktinės g. 50) savivaldybių administracijos pastatuose.

Atšilus orams prasideda motociklų sezonas, be to, į gatves išvažiuoja ir tie, kurie paprastai žiemą nevairuoja. Pasitaiko, kad šios transporto priemonės būna gana triukšmingos ir dėl to erzina kitus vairuotojus ir praeivius. Galiausiai ir viešosiose vietose pavasariop daugiau triukšmo. Specialistai atkreipia gyventojų dėmesį dėl triukšmo keliamos žalos sveikatai. Tuo metu policija primena, kad už pernelyg didelį triukšmą gali būti skiriamos ir baudos.

Vilniaus apygardos teismas atmetė asmenų, bandžiusių už kyšius valstybinėje įmonėje „Regitra“ išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą, skundus, pranešė prokuratūra. Šie asmenys lieka nuteisti už prekybą poveikiu. Kaip teigiama prokuratūros pranešime, teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarką baudžiamąją bylą, atmetė nuteistų asmenų E. O., T. G. ir V. S. gynėjų pateiktus apeliacinius skundus ir asmenis paliko nuteistais dėl prekybos poveikiu.

Kelių eismo taisykles (KET) yra skaitęs kiekvienas vairuotojas. Tačiau jei kai kurios taisyklės užsimiršo, tai nėra priežastis atleisti nuo baudos už padarytą pažeidimą. Štai jei automobilį palikote stovėjimo vietoje, kur stovėjimo laikas yra ribojamas, tačiau ant lapelio neužrašėte atvykimo laiko, jums taip pat gresia bauda.

Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL), BNS informavo šilumos tiekėja. Pasak bendrovės, miestas ir VŠT iki vasaros tikisi atgauti dar 22,6 mln. eurų iš „Veolios“ gruodį į depozitinę sąskaitą pervestos 34,8 mln. eurų kompensacijos.

Policijos sukaupta statistika rodo, jog Lietuvos vairuotojai mėgsta greitį – praėjusiais metais greičio matuokliai užfiksavo apie 720 tūkst. pažeidimų – visgi, tai šiek tiek mažesnis skaičius, nei metais prieš tai. Savivaldybės nemiega – statoma dar daugiau greičio matuoklių, kai kurie iš jų galės būti perkeliami iš vienos vietos į kitą.

Lietuvos miestai skelbia kovą greičio mėgėjams – statoma dar daugiau greičio matuoklių, o kai kurie prietaisai galės būti bet kada perkeliami iš vienos vietos į kitą. Sostinės vairuotojai socialiniame tinkle suskubo viešinti nuotraukas, kuriose matyti nauji greičio matuokliai, įrengti vienoje judriausių gatvių.  Dabar aiškėja, kad tokių prietaisų sostinės gatvėse atsiras ne vienas.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“, ketinančios perimti Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą, savininkas Arvydas Avulis sako, kad atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas dėl projekto kainos indeksavimo, savivaldybė prarastų būsimos koncesininkės „Hanner“ jai suteiktas nuolaidas.

Aplink daugelį Lietuvos miestų galima rasti sodininkų bendrijų. Nemažai jų gyventojų naudojasi bendrais vandens gręžiniais, kurie buvo įrengti dar sovietmečiu. Jiems sugedus gyventojai lieka be vandens, o norėdami vėl jo gauti turi mokėti šimtus tūkstančių eurų. Tuo metu vandens tikėjai ir savivaldybė tik skėsčioja rankomis – esą patys gyventojai kalti, kad laiku nesusitvarkė.

Prieš dvejus metus Nemenčinės plente dviračių taką už kelis šimtus tūkstančių eurų savivaldybė atnaujino. Pasikeitė miesto valdžia, meru tapo Valdas Benkunskas ir dviračių taką išardė, nes, kaip anksčiau planuota, platina Nemenčinės plentą, o šalia esantis neseniai nutiestas dviračių takas trukdo rekonstrukcijos darbams. Taip buvo išvaistyti 300 tūkst. eurų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Prieš dvejus metus savivaldybė atnaujino dviračių taką.

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms dovanoja krūmų sodinukus apželdinti daugiabučių kiemus. Šiemet bus išdalinta 2800 įvairių rūšių krūmų sodinukų. Savo ruožtu bendruomenės įsipareigoja augalus prižiūrėti ir puoselėti.   „Susidomėjimas šia akcija – kasmet auga. Vilniečiams per keletą metų jau išdalinome apie 15 tūkst. krūmelių pasisodinti daugiabučių kiemuose, – pasakojo sodinukų dalinimo akcija koordinavusi „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas du sostinės gyventojus pripažino kaltais dėl neteisėto praturtėjimo.Teismo sprendimu, valstybės naudai iš nuteistųjų konfiskuota bendrai 987 tūkst. eurų piniginių lėšų, nurodo prokuratūra. Bylos duomenimis, nuteistieji laikotarpiu nuo 2010 iki 2018 m. nuosavybės teise turėjo po daugiau nei 500 MGL vertės turtą, žinodami, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Nors vidaus reikalų ministerija pristatė Lietuvos priedangų žemėlapį ir tvirtina, kad taip dar daugiau gyventojų žinos, kur slėptis kilus pavojui, savivaldybių pasiruošimui karo atveju negailima kritikos. Štai Vilniaus savivaldybė civilinei saugai šiemet iš savo biudžeto skirs apie 260 tūkst. eurų – tai yra tik šiek tiek didesnė suma, nei buvo skiriama miesto eglei 2022 metais.

Kiekvienais metais vairuotojai dėl atsiveriančių duobių gatvėse prakerta savo automobilių padangas ar apgadina kitas detales, o nuostoliai gali siekti ir ne vieną šimtą eurų. Tačiau retas susimąsto, kad dėl patirtų nuostolių vairuotojai turi teisę kreiptis į savivaldybę ir reikalauti kompensacijos. Tiesa, jei patikimų įrodymų nebus, už kelio būklę atsakingos savivaldybės ar joms pavaldžios įmonės stengsis, kad išmokos mokėti nereikėtų.

Sostinės Pilaitėje pavasarį bus pradedamas statyti skveras – žalia erdvė bendruomenės renginiams. Skvere bus krepšinio, teniso ir tinklinio aikštelės, mini futbolo aikštė, pasodinta kalėdinė eglutė.

Nuo pirmadienio sostinėje keičiasi maisto atliekoms rūšiuoti skirtų priemonių dalijimo tvarka, numatanti, kad vilniečiai galės iš karto atsiimti tris oranžinių maišelių ritinėlius ir talpą. „Kadangi šiuo metu maisto atliekų rūšiavimui skirtų priemonių esame sukaupę pakankamai, nusprendėme gyventojų patogumui suteikti galimybę iš karto atsiimti 3 maišelių ritinėlius. Tokį kiekį vidutiniškai namų ūkis turėtų sunaudoti per 9 mėn.

Nuo šių metų pradžios Vilniaus gyventojai privalo maisto atliekas rūšiuoti į specialius maišelius, kuriuos reikia mesti į komunalinių atliekų konteinerius. To nedarantiems gresia baudos iki 600 eurų. Kol kas nustatytomis dienomis kai kuriose parduotuvėse specialūs maišeliai dalijami nemokamai. Tačiau kai tokių neras, gyventojai turės mokėti papildomai.

Ant daugiabučių namų stogų susiformavusios sniego sankaupos ar net varvekliai kelia grėsmę praeiviams. Tačiau retas susimąsto, kad pasirūpinti savo gyvenamuoju pastatu turi patys namų savininkai ar valdytojai. Jeigu nustatytų taisyklių nebus laikomasi, už tai gresia ir bauda. Tuo metu valymo paslaugas siūlantys verslai bei fiziniai asmenys vardija, kiek tokia paslauga gali kainuoti.

Lietuvos gyventojai nuo šiol privalo atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, o to nepadariusiems gali būti skiriamos ir baudos. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai primena, ar rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas būtina ir tuo atveju, jeigu šalia daugiabučio nėra požeminio konteinerio ir visos šiukšlės yra išmetamos bendrai.