Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimo nariams posėdyje pristatė Transporto priemonių taršos mokesčio ir su juo susijusį Mokesčių administravimo įstatymo projektus..
Ministras priminė, kad apie automobilių apmokestinimą jau kalbama ne vienerius metus. Jis vylėsi, kad šis Seimas mokestį galiausiai patvirtins.
„Tikimės palaikymo ir ėjimo į priekį mažinant taršą iš automobilių išmetamų teršalų“, – sakė K. Mažeika.
Vis dėlto parlamentarų neįtikino ministro argumentai. Po pateikimo už įstatymo projektą balsavo 30 Seimo narių, prieš buvo 36, o susilaikė – 34.
Už valančiųjų koalicijos Vyriausybės parengtą projektą balsavo tik 25 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai (17 balsavo prieš ir susilaikė), taip pat 3 frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai ir vienas mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Kelių balsų persvara projektas nebuvo visiškai atmestas, o grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Primename, kad projekte numatyta apmokestinti M1 ir N1 klasės (t.y. lengvųjų ir lengvųjų krovininių) automobilių išmetamą CO2 dujų kiekį.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. mokestį reikėtų mokėti naujai registruojamiems automobiliams arba keičiantis jau registruotų automobilių savininkams.
Už automobilius, kurie bus registruoti iki šių metų pabaigos, mokėti mokesčio nereikėtų.
Pagal Aplinkos parengtą projektą, neapmokestinami būtų tie dyzeliniai automobiliai, kurių tarša neviršys 115 g/km CO2.
Benzinu ir dujomis varomiems automobiliams neapmokestinama riba būtų 130 g/km CO2.
Mažiausias mokestis už dyzelinį automobilį būtų 80 eurų (už 116–130 g/km CO2 išmetančius automobilius), už benzininį 40 eurų (131–140 g/km CO2), o už varomą dujomis – 36 eurai (131–140 g/km CO2).
Maksimalus mokestis bus skaičiuojamas, kai dujų emisija viršys 351 g/km. Už tokį taršų dyzelinį automobilį tektų mokėti 1280 eurų, už benzininį 610 eurų, o už varomą dujomis – 549 eurai.
Projekte numatyta, kad kiekvienais metais mokesčio dydžiai būtų indeksuojami atsižvelgiant į vartotojų kainų indekso pokytį.
„Regitra“ kaupia duomenis apie Lietuvoje registruojamų automobilių CO2 emisiją tik nuo 2011 m.
Taigi, registruojami automobiliai, kurių registracijos liudijime nebus nurodytas išmetamų dujų kiekis, jis bus apskaičiuojamas pagal įstatyme įtvirtintą formulę. Joje bus atsižvelgiama į automobilio masę ir galią (tai galios benzininiams automobiliams) arba tik galią (bus taikoma dyzeliniams automobiliams).
Nesumokėjus mokesčio, transporto priemonė nebūtų registruojama.
Skaičiuojama, kad Transporto priemonių taršos mokesčio įgyvendinimui prireiktų 140 tūkst. eurų, o mokesčio administravimui kasmet po 80 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Priėmus projektą, planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą – 29 mln. eurų kasmet.
Lietuva yra įsipareigojusi mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jeigu jis nebūtų sumažintas, Lietuvos valstybės biudžetui kvotų viršijimo padengimas kainuotų 348 mln. eurų per 2021–2030 m. laikotarpį.
Vien tik transporto sektoriaus kvotoms padengti prireiktų apytiksliai 243 mln. eurų.
Kadangi šios lėšos būtų mokamos iš valstybės biudžeto, tai reikštų, kad jas netiesiogiai sumokėtų visi mokesčių mokėtojai – net ir tie, kurie niekada neturėjo ir neturės automobilio.
