Rusija oficialiai informavo Lietuvą, kad nuo liepos pirmos dienos vykstantys į Karaliaučių Europos Sąjungos (ES), taip pat ir Lietuvos piliečiai, galės gauti nemokamą elektroninę vizą. Tokio sprendimo tikslas esą noras padidinti turistų skaičių Karaliaučiuje, kartu pagerinti regiono ekonominius rodiklius.
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako, kad toks Rusijos žingsnis yra vienas iš būdų priversti ES valstybes imtis atsakomųjų veiksmų ir palengvinti Rusijos piliečių patekimą į Šengeno erdvę.
„Čia yra ta pati pakankamai sena Rusijos politika. Idėja, kad bus bendra erdvė nuo Lisabonos iki Vladivostoko, kur mes visi bendradarbiaujame. Čia yra tos didžiosios globalinės idėjos mažytės įgyvendinimo iniciatyvos. Jie, aišku, tikisi, kad taip privers ar paskatins ir kitas valstybes atverti bevizį ar supaprastintą režimą jiems“, – sakė M. Laurinavičius.
Tam pritaria ir Rytų Europos centro direktorius Linas Kojala. Jo nuomone, vienas iš pačios Rusijos įvardintų tikslų – atgaivinti ekonominį judėjimą regione, kuris yra žemiau bendro Rusijos vidaus produkto lygio – iš tiesų egzistuoja. Tačiau kartu tai yra tam tikra spaudimo forma kitoms šalims bent jau sėsti prie derybų stalo ir apsvarstyti galimybę, kaip pagerinti Rusijos piliečių patogesnį judėjimą ES ribose.
Abu ekspertai vieningai sutaria – daryti spaudimo nei Lietuvai, nei kitoms ES valstybėms, šiandien Rusija didelių svertų neturi. Visgi maža spraga susitarti egzistuoja.
„Tos sąlygos yra tampriai susietos su bendru politiniu procesu tarp ES ir Rusijos, kurį šiandien geriausia apibrėžia žodis „sankcijos“. Jos yra taikomos dėl Krymo aneksijos ir besitęsiančios agresijos Donbase. Kol situacija nėra iš esmės pasikeitusi, tol kalbėti apie didelį proveržį – o bevizis režimas yra milžiniškas žingsnis į priekį lyginant su dabartine situacija – apie tai kalbėti yra gana sudėtinga. Net iki Ukrainos šitą klausimą buvo labai sunku spręsti ir didelių žingsnių į priekį žengta nebuvo“, – sakė L. Kojala.
„Kažkiek galima Lietuvai ir vienašališkai nuspręsti dėl vizų supaprastinimo (Rusijos piliečiams – TV3.lt), nors ji ir yra ES narė. Kaliningrado ir Lenkijos pavyzdys, kai jie turėjo pasienio zoną, tai rodo, kad panašus susitarimas įmanomas. Visiško bevizio režimo Rusijai – kažin, bet kažkokiai teritorijai, 20-50 km pasienio ruožui, tokie susitarimai yra galimi. Lenkijos pavyzdys tą rodo“, – priminė M. Laurinavičius.
Visgi 2014 m. po Krymo aneksijos Lenkija sustabdė supaprastintą bevizį režimą su Rusijos Kaliningrado sritimi dėl saugumo. Tuo pat metu ir ES nutraukė derybas su Rusija šiuo klausimu.
Rusija verbuoja paprastus piliečius
Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas atkreipė dėmesį ir į kitą grėsmę – kuo daugiau Lietuvos piliečių atvyks į Kaliningrado sritį, tuo daugiau Rusijos saugumas turės galimybių užverbuoti agentų. Didžiausias pavojus kyla į Kaliningradą keliaujantiems verslininkams.
„Ką aš nuolatos kartoju – Rusija yra mafijos valstybė. Kad Rusija imasi pačių įvairiausių priemonių tiek verbuoti, tiek siūlyti kažkokius verslo sandorius ir taip plėsti savo įtakos tinklą nuo verbavimo iki visų kitų priemonių – tai čia nėra jokia naujiena ir tą jie daro nuolat. Verslas apskritai yra pagrindinis taikinys. Tai visiškai natūralu, kad jie nori kiek galima daugiau pritraukti žmonių, kurie vienaip ar kitaip susiję su kažkokiu verslu, ypač, jeigu tas verslas bent iš dalies yra kokioje nors pilkoje zonoje, jeigu prasideda kokia kontrabanda ar dar kas nors. Tokie žmonės ypatingai yra Rusijos taikiklyje“, – tikino M. Laurinavičius.
Valstybės augumo departamentas (VSD) yra paskelbęs, kad ypač dažni Rusijos saugumo tarnybų taikiniai – į Rusiją dažnai keliaujantys verslininkai, kiti piliečiai, kurie gali būti pažeidžiami šantažuojant. Taikomasi į paprastus piliečius, neturinčius jokių sąsajų su svarbiomis institucijomis, nedirbančius su įslaptinta informacija.
2019 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime rašoma: „Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra išplėtojusios žvalgybą prieš užsienio piliečius savo teritorijoje. Nuolat stebima tendencija, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos itin domisi visais žvalgybinių galimybių turinčiais Lietuvos piliečiais (ypač politikais, teisėsaugos pareigūnais, kariškiais, verslininkais, žurnalistais), kurie turi giminių Rusijoje ir Baltarusijoje ar jose lankosi dėl kitų priežasčių. Tokie asmenys, įvertinus jų žvalgybines galimybes, palankumą, silpnybes ir priklausomybę nuo Rusijos ar Baltarusijos, tampa verbavimo taikiniais.“
„Bet kokia kelionės į šitą šalį yra grėsmė. Pradedant nuo to, kad net VSD ne vieną kartą yra įspėjęs nesivežti elektroninės įrangos, mobiliųjų telefonų, tų, kuriais iš tikrųjų naudojasi asmuo Lietuvoje. Siūloma nusipirkti kokį vienkartinį įrenginį. Tas pats su kompiuteriais. Reikia suvokti, kad važiuojama į šalį, kuri iš esmės kariauja nepaskelbtą karą prieš mus kaip valstybę. Tai yra mafijos valstybė, ji išnaudoja pačius įvairiausius būdus, pačius brutaliausius būdus, siekdama savo tikslų ir verbavimo. Tiems, kas vis dėlto ryžtasi dėl vienų ar kitų priežasčių važiuoti, daryti ten kažkokį verslą, visas tas grėsmės turėtų patys įvertinti. Jeigu jie mano, kad jiems tos grėsmės yra neaktualios, tada mažų mažiausiai nereikėtų po to ieškoti valstybės pagalbos“, – sakė M. Laurinavičius.
Užsienio reikalų ministerija teigia, kad keliaujantiems į Kaliningrado sritį šiuo metu specifinių rekomendacijų nėra. Visgi, rekomenduojama laikytis įprastinių saugumo priemonių: vengti nesaugiai atrodančių vietų ar susibūrimų, saugoti asmens dokumentus bei daiktus ir kt. Kaip ir visiems keliaujantiems rekomenduojama prieš išvykstant parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir užregistruoti kelionę URM tinklapyje, kad prireikus su piliečiu galėtų susisiekti konsuliniai pareigūnai.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo liepos 1-osios nemokamos elektroninės vizos bus išduodamos vykstantiems į Karaliaučiaus sritį turizmo, verslo, humanitariniais ar kultūros ryšių tikslais. Lietuviai ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatomos kelionės turės užpildyti elektroninę formą Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje bei pateikti savo nuotrauką. Vykstantiems į sritį reikės turėti dar bent pusmetį galiojantį pasą, taip pat būtinas sveikatos draudimas. Tokia viza galios 30 dienų ir leis būti Karaliaučiaus srityje ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo įvažiavimo. Įvažiuoti su ta pačia viza bus galima vieną kartą.
