kojala

Europos Sąjungoje karinė ir finansinė parama Ukrainai pajudėjo. Tačiau kol ji šalies nepasiekė, tai labai juntama mūšio lauke. Prastėja viešoji opinija apie prezidentą Zelenskį dėl jo konflikto su kariuomenės vadu Zalužnu, kurį šiomis dienomis aprašo įtakingiausi Vakarų dienraščiai. Kaip visa tai šįmet atsilieps Ukrainos išlaisvinimo pastangoms? Klausiame politologo Lino Kojalos.

Po nepavykusio perversmo Birželio 23 d. ir „Wagner“ pasitraukimo į Baltarusiją, kilo nemažai klausimų dėl Jevgenijaus Prigožino ateities bei dabartinių santykių su Putinu. Politologo, Rytų Europos studijų centro vadovo Lino Kojalos teigimu, Prigožinas bus priverstas imtis antro maišto organizavimo. Kitu atveju, jo gyvybei gresia pavojus. Dar visai neseniai „Wagner“ samdinių grupuotės finansuotojas J. Prigožinas buvo pagarsėjęs pareiškimais, kuriuos kitiems sakyti – draudžiama.

Pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo, kaip iki dantų ginkluoti „Wagner“ kovotojai be jokio pasipriešinimo užima Rusijos miestus Rostovą prie Dono ir Voronežą ir netrukus karinė kolona pradeda judėti link Maskvos, o iš ten bėga aukščiausių šalies pareigūnų, tarp jų ir Vladimiro Putino, lėktuvai. „Tai buvo labai rimta situacija. Tai buvo ginkluotas maištas. Tokio dalyko Rusijoje, Maskvoje nebuvo nuo 1991 m. Kremliaus pučo“, – apie ginkluotą sukilimą atsiliepė politologas Alvydas Medalinskas.

Prisimindamas studijų laikus politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala sako, kad didžiausias džiaugsmas ir motyvacija tobulėti buvo ir iki šiol yra universitete sutikti žmonės. Tiek su bendrakursiais, tiek su dėstytojais Linas iki šiol palaiko ryšį ir tikina, kad VU bendruomenė padėjo jam augti ne tik kaip savo srities specialistui, bet ir kaip asmenybei.

Karas Ukrainoje tapo pagrindiniu šių metų įvykiu apie kurį ekspertai, o vėliau istorikai, kalbės dar ilgai. Bet jis dar nesibaigė ir, pasak politikos analitikų, kiti metai kariaujančiai Ukrainai ir ją užpuolusiai Rusijai gali tapti lemtingi.

Rusijai paskelbus sąrašą JAV piliečių, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala pranešė taip pat į jį patekęs, nors net neturi JAV pilietybės. „Rusijos URM paskelbė JAV piliečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Jame – Joe Bidenas, Hillary Clinton, CŽA ir kitų įstaigų vadovai, taip pat – Linas Kojala. Jie turi daugiau žinių apie mano „amerikietišką pasą“ nei aš pats. Gal kur stalčiuje užkritęs...“ – „Facebook“ rašė L. Kojala.

Suomijos sprendimas įsitraukti į NATO turės didelį ir labai pozityvų poveikį Baltijos jūros regiono saugumui, o ši šalis bus ne tik saugumo vartotoja, bet ir kūrėja, sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Pasak L. Kojalos, toks suomių žingsnis gerokai padidins ir Baltijos šalių saugumą, išplės strateginį gylį, nes Suomija yra labai pajėgi ne tik gintis pati, bet ir padėti sąjungininkams.

Į Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos bandančių patekti nelegalių migrantų srautai paskutiniu metu didėja. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nurodo, kad praėjusį šeštadienį į Lietuvą bandė patekti vienas didžiausių nuo rugpjūčio pradžios migrantų skaičius – 183. Be to, per spalį į Lietuvą bandė patekti dvigubai daugiau migrantų nei rugsėjį.

Įtakingiausiais visuomenininkais Lietuvos ekspertai laiko iš aktualijų žurnalistikso pasitraukusį Edmundą Jakilaitį, kunigą Ričardą Doveiką ir politologą Liną Kojalą, rodo pirmadienį delfi.lt paskelbti apklasos rezultatai. Apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pastebėjo, kad pirmajame dvidešimtuke yra įsitvirtinę dvasininkai, kultūrininkai ir politologai.

Kinija dėl gilėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu antradienį konsultacijoms atšaukė ambasadorių Vilniuje, ji taip pat ragina atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Tačiau šie raginimai nėra viskas, teigė politologas Linas Kojala TV3 žinių „Dienos komentare“. L. Kojalą kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Lietuvos ir Kinijos santykiai labai blogi. Lietuvai Taivane įsteigus savo atstovybę Kinija atšaukė savo ambasadorių.

Birželio 26-oji politologui Linui Kojalai yra ypatinga. Šiandieną jis vedė savo išriktąją, medicinos rezidentę Ievą Radzevičiūtę. Apie poros vestuves pranešė delfi.lt Teigiama, jog pora aukso žiedus sumainė Dievo Gailestingumo šventovėje. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusiais metais rašėme apie judviejų draugystę.

JAV renka savo šalies prezidentą. Šį kartą juo pretenduoja tapti demokratų kandidatas Joe Bidenas ir dabartinis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Kaip vertinti JAV prezidento rinkimų rezultatus, kai abu kandidatai teigia laimėję? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir politologas Linas Kojala. Vieni tų retų rinkimų, kai abu kandidatai tikina, kad rinkimus laimėjo.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo fondą ir naująjį Bendrijos biudžetą, politologas Linas Kojala sako, jog pasiektas susitarimas – svarbus signalas visuomenei ir rinkoms, kad ES geba imtis ryžtingų veiksmų krizės akivaizdoje. Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovo teigimu, Bendrija pademonstravo ambiciją peržengti įprastą finansavimo lygį.

Koronavirusas keičia pasaulį: jo griaunamąją galią patiria turtingiausios valstybės ir sąjungos. Kokiame pasaulyje gyvensime po pandemijos? Kas ir kodėl gali tapti laimėtojais arba pralaimėjusiaisiais šiose galios ir atsparumo varžybose? Apie tai kalbamės su politologu Linu Kojala. Koronavirusas daro įtaką ne tik pasaulio visuomenių vidaus būklei, ekonomikai, bet ir tarptautinei politikai, geopolitikai.

Dramatiškos derybos dėl aukštų Europos Sąjungos postų tęsiasi, o šalių lyderiai vėl sėdo prie stalo. Prieš akis – Europos Komisijos vadovo, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento vadovų postai. Kas sės į aukšto rango įtakingas kėdes ir ar dar yra šansų Daliai Grybauskaitei – apie visa tai kalbame su politologu Linu Kojala.

Paskelbus, kad netrukus lietuviai, vykstantys į Karaliaučiaus sritį, galės gauti nemokamą elektroninę vizą, tarptautinių santykių ekspertai įspėja: su šiuo pasiūlymu slypi daug grėsmių. Rusija oficialiai informavo Lietuvą, kad nuo liepos pirmos dienos vykstantys į Karaliaučių Europos Sąjungos (ES), taip pat ir Lietuvos piliečiai, galės gauti nemokamą elektroninę vizą. Tokio sprendimo tikslas esą noras padidinti turistų skaičių Karaliaučiuje, kartu pagerinti regiono ekonominius rodiklius.

Lietuva Rytų Europos ar Šiaurės Europos valstybė? Toks klausimas sujudino lietuvius. Keisčiausia tai, kad oficialus atsakymas yra jau daugiau nei du dešimtmečius, bet jo kažkodėl nežino ir dažnas lietuvis, ir užsienietis. Faktą, kad jau daugiau nei 20 metų Jungtinių Tautų sąrašuose esame Šiaurės Europos valstybė žino ne kiekvienas. „Pribrendo reikalas sužinoti ir tai priimti. Manau, tai yra svarbus momentas savęs identifikavimo tam tikro.

Iki Seimo rinkimų liko vos mėnuo, tačiau partijų agitacijos balsas stipriai užkimęs. Viską užgožia politiniai skandalai, kurie, anot politologo Lino Kojalos, vienas partijas gali nugramzdinti giliai į dugną, o kitoms tapti tuo šiaudu, kurio įsikibus pavyktų pasiekti netikėtų rezultatų per rinkimus. Apie situaciją Lietuvos politiniame gyvenime, kuris su kiekviena diena įgaus vis didesnį pagreitį pokalbis su politologu, Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.

Donaldui Trumpui praėjusi savaitė nebuvo lengva. Atrodytų, neįvyko nieko ypatingo – tik dar daugiau skandalų; tai nieko nebestebina, nes kontroversijos, pradedant patyčiomis iš moterų bei baigiant simpatijomis Vladimirui Putinui, yra nuolatinis Respublikonų kandidato į JAV prezidento postą kampanijos palydovas.

Ukrainos karo lakūnės Nadijos Savčenko išlaisvinimas neturėtų tapti pretekstu Europos Sąjungai (ES) naikinti sankcijas Rusijai, sako politologas Linas Kojala. „Aš manau, kad argumentų tam (sankcijų naikinimui) yra per mažai ir N.Savčenko čia nebus lemiamas veiksnys.