Valdžia taip viliasi sumažinti žalą, kurią patiria gyventojai, kai staiga pakyla bazinės palūkanų normos ir tenka mokėti didesnes mėnesines įmokas už būstą.
Tiesa, dalis politikų abejoja naujų taisyklių nauda, esą administracine našta apkrauti bankai papildomo darbo kaštus gali perkelti ant kliento pečių.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Būsto paskolas turintys Lietuvos gyventojai šiuo metu neturi kuo labai džiaugtis. Absoliuti dauguma būsto paskolų Lietuvoje yra su kintamomis palūkanomis. Bazinės palūkanų normos, nors ir pradėjo mažėti, bet vis dar aukštos, dėl to mėnesinės įmokos skaudžiai kerta piniginėms:
„Mes turime nekilnojamo turto, tai nuomojame, ir iš to mokame paskolą.“
„Vaikai turi. Skundžiasi, skundžiasi, nes didėja ten kažkas.“
„Didelė našta, manau, kiekvienam. Šiuo metu esu motinystės atostogose, tai pasijautė tikrai.“
Jei Lietuvoje būtų populiaresnės paskolos su fiksuotomis palūkanomis, laikinų ekonominių negandų našta būtų mažesnė – gyventojai sutaupytų pinigų. Būtent to ir siekia Seimas, kuris šiandien įpareigojo didesnius bankus skolinti ir fiksuotomis palūkanomis.
„Turės pasiūlyti dvi galimybes, gyventojai galės patys rinktis, ar jie nori su kintamomis palūkanomis, ar analogiškai paimti paskolą su fiksuotomis palūkanomis ir tomis sąlygomis. Čia bus galimybė rinktis. Ar jau tai bus patrauklu, ar tai bus populiaru, čia jau yra kitas klausimas, matysim, kaip tai veiks praktikoje“, – kalbėjo Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.
Fiksuotos palūkanos bent 5 metams
Seimo priimtos taisyklės nurodo bankams pasiūlyti klientams fiksuotas palūkanas bent penkerių metų laikotarpiui.
Tiesa, bankai šią naują tvarką kritikuoja. Esą jau ir dabar gyventojai gali gauti paskolas su fiksuotomis palūkanomis.
„Kredito įstaigos jau dabar siūlo tiek fiksuotomis, tiek kintamomis palūkanomis gyventojams pasiimti būsto paskolas. Daugiau kainuoja, bet yra didesnis stabilumas, aišku, kad jos dažnai nesikeis“, – tikino bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Asociacijos prezidentė priduria, kad verslas susidurs su papildoma administracine našta, kuri gali atbaidyti naujus bankus nuo atėjimo į Lietuvą.
„Procese reikės kredito įstaigoms pateikti du dokumentų paketus gyventojams ir jie turės juos peržiūrėti, susipažinti ir kitus veiksmus atlikti. Naujas rinkos dalyvis, galvojantis ateiti į šią rinką, jis turės papildomą barjerą, nes jam reikės adaptuoti“, – pasakojo E. Čipkutė.
„Bankai ne taip ir siūlydavo, dabar tiesiog privaloma norma, daugiau yra ir informuojama apie tokią galimybę“, – sakė M. Lingė.
Kai kurie lietuviai tokiai pertvarkai pritaria:
„Mes norėtumėm, aš girdėjau, kad Švedijoje fiksuotos ir kaip jau žino, kiek jie mokės ir jiems nebekyla ten 20, 30 metų, tai galėtų ir pas mus būti.“
Tai Seimo narys Gintautas Paluckas taip pat turi stavo nuomonę.
„Pasiūlys jums tokias palūkanas, kurių jūs nenorėsit imti, jos bus fiksuotos“, – tikino Seimo narys, socialdemokratas G. Paluckas.
Žmonėms atsieis brangiau
Už pataisas balsavo 103 Seimo nariai, prieš nebuvo, du parlamentarai susilaikė.
„Bankų priversti pasiūlyti jiems nenaudingą pasiūlymą klientui net ir įstatymu nepavyks. Ir dar blogiau, to pasiūlymo rengimo administracinius kaštus jie įtrauks į paskolos administravimo mokestį“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Iš bėdos priemonės, didžiausia paskata bankams patiems ieškoti galimybės patenkinti savo klientus, užsitikrinti juos kaip paslaugų vartotojų, būtų bankų didesnė konkurencija. Va čia man pritrūksta mūsų valios pasiekti, kad Lietuvoje atsirastų nauji mažmenine bankininkyste užsiimantys bankai“, – komentavo Seimo ir Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas.
Ekonomistas Marius Dubnikovas perspėja, kad tokios permainos žmones privers pinigines atverti plačiau.
„Reikia pabrėžti labai paprastą dalyką – kad tai kainuos žmonėms brangiau. Fiksuotos palūkanos visada kainuoja brangiau, nes tai yra tam tikras draudimas nuo ateities, kad mes galėtume laisvai spręsti, kokie piniginiai srautai iš mūsų keliaus“, – aiškino ekonomistas M. Dubnikovas.
Ekonomistas priduria, kad 5 metai per trumpas laikotarpis palūkanoms fiksuoti, nes nauda mažėja, kai vėl reikia perskaičiuoti mėnesinės įmokas.
„Vilniaus universitete su studentais esame modeliavę ne vieną kartą, kada atsiperka ir neatsiperka. Tai 5 metai dažniausiai neatsiperka, tiesiog nusiperki ramybę tam, kad žinotum, kiek mokėsi“, – teigė M. Dubnikovas.
Lietuvos banko duomenimis, pernai vidutiniškai 3 procentai naujų paskolų buvo išduota su ilgiau nei vieniems metams fiksuota palūkanų norma, o euro zonoje – 78 procentai.
Nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
