Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Klaipėdietis Vytis norėtų imti būsto paskolą, tačiau į banką keliauti neskuba. Skaičiuoja, kad šiuo metu skolintis būstui tiesiog per brangu.
„Jeigu žiūrėtume 200 tūkstančių eurų vertės būstą, tai per metus vien palūkanos su banko marža sudaro 11 tūkstančių eurų. Tik palūkanos. Tai pernelyg brangu“, – sako klaipėdietis Vytis Radvila.
Ir daugiau šalies gyventojų skundžiasi milžiniškomis būsto paskolų palūkanomis:
„Tegul mažėja, laukiam. Pasijaučia, kaip šeimoms auginančioms vaikus, tai labai jaučiasi. Pas mus kas pusę metų jas perskaičiuoja, kas pusmetį, tai visą laiką pusmetis keičiasi ir galvojam, kaip bus, ar mažės ar didės.“
„Labai didelės palūkanos ir dabar labai mažai kas ima.“
„Turi vieni tą paskolą pasiėmę, bet kažkaip neblogai jie ten tvarkosi. Aišku, kai buvo ten perskaičiavimai, sako, teko paskirstyti tas pajamas kitaip.“
Mažėja mėnesinės įmokos
Europos Centrinis Bankas (ECB) turi gyventojams gerų žinių – šiandien sumažino palūkanų normas 25-iais baziniais punktais. Kadangi būtent tokio sprendimo tikėjosi rinkos, kartu su palūkanomis apačion jau kuris laikas ritasi ir tarpbankinės rinkos palūkanų norma. Pavyzdžiui, 6 mėnesių EURIBOR iš lėto mažėja jau nuo kovo mėnesio.
Dėl to gyventojams po perskaičiavimų jau mažėja mėnesinės įmokos už būsto paskolas.
„Rinkoje maždaug vidutinė būsto paskolos įmoka sudaro apie 600 eurų. Vidutinės būsto paskolos įmoka sumažės maždaug 37–38 eurais, grubiai apie 40 eurų, lyginant su dabartine įmoka, kai palūkanos siekė apie 4 procentus“, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Vidutinė paskola šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 tūkstančių eurų, tai tie 25 baziniai punktai nėra daug, apie 250 eurų per metus. Tiek sutaupo dėl palūkanų“, – tikina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Palūkanas sumažino dėl infliacijos
Ekonomistai priduria, kad tai nėra vienkartinis palūkanų normų mažinimas. Jos ir toliau turėtų mažėti.
„Rugsėjo mėnesį tikėtinas dar vienas palūkanų mažinimas, nebent mes matytumėme labai įsibėgėjančią infliaciją. Jai šiek tiek yra priežasčių, nes, pavyzdžiui, transportavimo kaštai padidėję dėl to, kad laivai pro Sueco kanalą beveik nepraplaukia, bet šiaip jau, žiūrint vangias euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas, matant lėtėjantį atlyginimų augimą, nėra priežasčių, dėl ko Europos Centrinis Bankas labai ilgai laikytų tokiame beveik rekordiniame lygyje palūkanų normas“, – kalba N. Mačiulis.
„Rinka taip pat mato apie 63 procentų tikimybę, kad Europos Centrinis Bankas karpys palūkanas rugsėjo mėnesį ir rinkoje atsiranda prognozė dėl palūkanų karpymo gruodį“, – aiškina A. Izgorodinas.
Europos Centrinis Bankas palūkanų normas sumažino dėl sumažėjusios infliacijos. Ir nors kainų augimas senajame žemyne sulėtėjo, palūkanos turėtų leistis kur kas lėčiau nei pakilo.
„Procesas dar nėra iki galo suvaldytas, infliacija dar viršija euro zonoje Europos Centrinio Banko tikslinį lygį ir gali būti, kad labai įvairiais žingsneliais bus tos palūkanų normas mažinamos. Gali nebūtinai vien 25-iais baziniais punktais jos karpomos būti, gali ir kukliau, gali būti ir karpymas atidėtas, tad intriga išlieka. Stebėsime, kaip toliau Europos Centrinis Bankas elgsis“, – pasakoja Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Senus laikus gali pamiršti
Mažėjančios palūkanos reiškia, kad ir terminuotųjų indėlių grąža taip pat mažėja.
„Tiems gyventojams, kurie turi dar vis neįdarbintų atliekamų lėšų indėliuose, matyt, reikėtų pagalvoti apie tai, kaip juos įdarbinti, nes bazinių palūkanų normų mažėjimas taip pat reikš ir kuklesnes palūkanas už indėlius“, – tikina Šiaulių banko grupės ekonomistė.
„Terminuotas indėlis yra pati saugiausia ir konservatyviausia taupymo forma, kuri labai didelės grąžos neduoda. Tiems, kurie norėtų daugiau uždirbti, diversifikuoti, reikėtų dairytis ir į kitus finansinius instrumentus, akcijas, fondus“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Mačiulis.
Gyventojai taip pat turėtų užmiršti senus laikus, kai bazinės palūkanų normos buvo nulinės arba neigiamos. Tokie laikai esą sugrįžti neturėtų. Specialistai prognozuoja, kad per ilgą laikotarpį normos gali nusistovėti ties dviem procentais.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
