Krašto apsaugos ministras pabrėžia, kad norėti viena, mat šiandien vos dvi lietuviškos įmonės pajėgios gaminti kovinius dronus. Tiesa, vien didesnių pinigų neužteks, Lietuvoje kol kas gaminti tokius ginklus draudžia įstatymai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Du jauni Ukrainos kariai vienoje iš slėptuvių Luhansko regione rytą pradeda nuo kavos. Nors okupantai ukrainiečių pozicijas supa iš trijų pozicijų, vaikinai slėptuvėje pakankamai ramūs. Kampe stovi šių vaikinų automatai, mat dabar pagrindinis jų ginklas – dronas. Šie du jauni vyrai su dronais pernešdami sprogmenis pridaro daug žalos okupantams.
„Labai mėgau kompiuterinius žaidimus. Ir tai padėjo“, – kalba vienas jų.
Vaikinai jau pasiruošę pradėti okupantų medžioklę – prie dronų pritvirtino prieštankines granatas. Šioje slėptuvėje dronų pilotai turi dviejų tipų skraidykles – dronus bombonešius ir kamikadzes.
Nori tokių pajėgumų Lietuvoje
Mokydamasi iš ukrainiečių, Lietuva norėtų, kad tokie pajėgumai sparčiau užpildytų mūsų kariuomenės resursus. To reikalauja ir prezidentas Gitanas Nausėda – dronai privalo kuo greičiau tapti kariuomenės dalis.
„Dronai yra reikalingi taip pat kaip kiti gynybos pajėgumai: artilerija, oro gynyba, tankai, inžinerija, logistika, prieštankinės sistemos ir panašiai“, – sako Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas.
Kai kurie karybos specialistai dronų nelinkę taip romantizuoti.
„Mes pakalbame populistiškai, nes labai gražūs filmukai, kai sprogsta. Bet turime grįžti prie visiškų pagrindų – kokį efektą su dronu mes norime pasiekti“, – teigia atsargos karininkas Darius Antanaitis.
Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas parodė, ką Lietuva ketina įsidėti į pirkinių krepšį.
„Nuo skraidančių šaudmenų „Switchblade 600“ iki mikrodronų, kurie skirti žvalgybai“, – kalba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Tam, kad turėti žvalgybinį droną būtina puiki elektrooptika, o kita – turi būti puikus ryšys tarp drono, operatoriaus ir artilerinės sistemos“, – pasakoja D. Antanaitis.
Ruošiasi rengti operatorius
Lietuva ruošiasi rengti ir FPV dronų operatorius. Tokie operatoriai realiu laiku per valdymo pultą stebi tai, ką mato dronas. Jie naudingi ne tik žvalgyboje, bet ir naikinant priešo techniką. Krašto apsaugos ministras pabrėžia, kad visi pirkimai vykdomi atsižvelgiant į Ukrainos patirtį. Įvairiems dronų pirkimams iki 2030 metų skirta 200 milijonų eurų.
„Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistema turės reikalingus pajėgumus, kurie kiekvienais metais bus vystomi. Tai yra ta sritis, kuri negali sustoti“, – teigia A. Anušauskas.
„Apskritai dronai Ukrainoje naudojami ne dėl to, kad jie puikiai pasirodė, o dėl to, kad yra ginklų badas. Aš pilnai tikiu, kad vietoj dronų ukrainiečiai norėtų naudoti „Javelin“. Bet kadangi „Javelin“ neturi, tai jie naudoja dronus“, – aiškina D. Antanaitis.
Iki pat karo Ukrainoje Lietuva nebuvo numačiusi, kad dronai kariuomenėje veiktų kaip atskiras pajėgumas. Tačiau karas Ukrainoje, pasak kariuomenės vado, keičia Lietuvos planus, dronai nuolat bus integruojami į pratybas.
„Šiais metais, įvykdžius visus pirkimus, optimalų skaičių dronų jau turėsime. Išskyrus aukščiausio operacinio lygmens“, – sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Reikia keisti įstatymus
Dar kiek anksčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas pabrėžė, kad dabar turimų Lietuvos dronų pajėgumų užtektų tik mūšiui, bet ne ilgam karui su Rusija. Savo ruožtu, prezidentas Gitanas Nausėda paragino tiek kariuomenę, tiek krašto apsaugos ministeriją atsigręžti į Lietuvos pramonę, kuri galėtų pagaminti dronų prototipus.
„Kai pasakoma – daugiau, greičiau ir aukščiau, aš sutinku visada. Mes turime 2–3 įmones, kurios turi jau vidutinį, gal truputį mažesnį, gamybinį pajėgumą. Kitoms šios srities įmonėms reikia kapitalo“, – teigia krašto apsaugos ministras.
Ministras Anušauskas sako, kad Lietuvoje veikia bent dvi įmonės, kurios sugebėtų pagaminti tokius dronus, kuriuos užsakė arba planuoja užsakyti Lietuva.
„Įmonių, žinoma, yra daugiau, bet užtikrinti priežiūrą ir gyvavimo ciklą – dvi“, – aiškina A. Anušauskas.
„Bet ar Lietuvos teisės aktai leidžia gaminti „A“ kategorijos ginklą? Tai jūs patys galite sau į klausimą atsakyti“, – kalba V. Rupšys.
Norint Lietuvoje gaminti kovinius dronus, reikėtų keisti gynybos pramonės ir viešųjų pirkimų įstatymus. Prezidentūra per artimiausią mėnesį planuoja suorganizuoti susitikimą su dronų gamintojais. Įdomu tai, kad tokį susitikimą su pramonės atstovais atskirai nuo prezidentūros dar šiandien surengė Vyriausybė.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
