Pamokos mažesniesiems įprastu būdu vyks ir tose savivaldybėse, kur paskelbtas karantinas.
„Pradinio ugdymo mokiniai taip pat atostogaus vieną savaitę, o po to ugdymas bus organizuojamas kontaktiniu būdu. Pradinukams, taip pat ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams ugdymas vykdomas kontaktiniu būdu ir tose savivaldybėse, kuriose paskelbtas karantinas (raudonoji zona), jeigu pati savivaldybė nenusprendžia kitaip, t. y. ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu“, – praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Tėvai jaučiasi pasimetę
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas nesiryžta tvirtinti, kad visi tėvai žinią apie įprastą ugdymą priešmokyklinukams ir pradinukams pasitiko vienodai. Tačiau dalis jų, žinoma, bijo.
„Labai daug tėvų yra pasimetę, vieni tėvai išsigandę, kiti tėvai jau nebetiki ta pastoviai stumiama, peršama informacija. Įsivaizduokite, kada žmonės per televizorių ir visas masinio informavimo priemones kiekvieną dieną mato, kad tiek užsikrėtė, tiek mirė, natūralu, kad bijo. Žmonės tiesiog pasąmonėje pradeda suvokti, kad yra kažkokia grėsmė, pavojus ir bijo visko“, – tv3.lt kalbėjo D. Trečiakauskas.
Jis pripažįsta, kad dalis tėvų bijo savo vaikus leisti į mokyklas.
„Yra tokių tėvų, yra. Mes susiduriame tose pačiose diskusijose su tėvais, vieni bijo, sako, kad va, virusas, o vaikus į mokyklą leidžiam, ką daryti. Kiti sako, nesąmonė, vaikai kaip tik neserga, reiktų vyresnius žmones saugoti. Ta diskusija yra tokia, kad nėra vieningos nuomonės“, – pridūrė Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas.
Mokyklos jaunėlių laukia su džiaugsmu
Tuo metu pradinių mokyklų vadovai palaiko pradinukų grįžimą į klases, akcentuodami, kad jaunesniems moksleiviams mokymasis iš namų kelia stresą.
„Maži vaikai patiria didžiulį psichologinį stresą, kadangi jie nemato savo mokytojų. Tėvai per aną karantiną buvo namie su jais arba eidavo į darbus. Tėvai būdavo pavargę, visi įsitempę dėl to karantino ir vaikams negalėjo skirti dėmesio arba tas dėmesys būdavo toks, sakykime, grubus.
Vaikai nori bendrauti, kalbėtis, bet tėvai neturi laiko, patys strese“, – tv3.lt kalbėjo Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacijos prezidentė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė Aušra Burbienė.
Ji pati mokykloje iniciavo psichologinį tyrimą, kuris parodė, kad „vaikams buvo nesvarbu mokslas ar žinios, o labai svarbu, kad būtų, su kuo bendrauti be įtampos ir pasipasakoti, ką jie išgyvena“.
Taip pat, kaip pažymi A. Burbienė, jei pradinukai būtų priversti namuose likti ne savaitę, o dvi, tėvai suktų galvas, kur juos dėti.
„Vaikų palikti vienų negalime be priežiūros. Tada mes iš karto jiems sukuriame mokykloje oazę, kur tėvai palydi vaikus iki durų ir palieka, o mes vaikus skatiname plauti rankas, dezinfekuojame, vėdiname patalpas. Galime tikrai saugius atstumus išlaikyti“, – patikino mokyklos direktorė.
Jei mokyklose kurį laiką liks tik pradinukai, A. Burbienė pastebi, kad bus kur kas lengviau užtikrinti, kad skirtingų klasių moksleiviai nebendrautų tarpusavyje.
„Kai kiti bus nuotoliniame mokyme, vaikus gi galima saugiai susodinti po visą mokyklą. Tiesiog reikia pertvarkyti tvarkaraščius. Galima išdėlioti taip, kad vaikai saugiai sėdėtų. Jei lieka tuščia mokykla, tai labai gerai! Tėvai dažniausiai galvoja tik apie save, o mokyklų vadovai galvoja apie mokytojus. Ir mokytojai turi nesusirgti“, – akcentavo A. Burbienė.
Protrūkiai mokyklose kelia nerimą
Savo ruožtu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nerimauja, kaip sparčiai virusas plinta mokyklose. Kaip šią savaitę pranešė centro epidemiologė Daiva Razmuvienė, vėl registruojami šeiminiai protrūkiai, iš jų asmenys užkrečia šeimos narius ir susirgimo atvejai išplinta į ugdymo įstaigas, darbovietes.
„Bent vakar dienos (spalio 18 d. – aut. past.) skaičiai kelia nerimą dėl ugdymo įstaigų. Iš 205 registruotų atvejų ketvirtadalis registruota ugdymo įstaigose. Tai 53 asmenys – arba dirbantys, arba moksleiviai – yra registruoti per spalio 18 d. vien tik ugdymo įstaigose“, – sakė ji.
Iš viso per rugsėjį beveik 250 mokyklų yra registruoti susirgusieji, didžioji dalis – moksleivių. Toliau stebimas vidinis plitimas. Šiuo metu yra fiksuotos 45 ugdymo įstaigos, kur virusas plinta mokyklų viduje.
Nuo lapkričio 9 d. visas ugdymas bus vykdomas įprastu būdu, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas būtinas saugumo sąlygas. Tarp jų – asmenų srautų valdymas, saugaus atstumo laikymasis bei asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.
