Apklausų duomenimis, 73 proc. Lietuvos žmonių įsitikinę, kad eilės ir paslaugų neprieinamumas yra didžiausia problema sveikatos sistemoje. Kai kurie, pamatę, kiek laiko reikės laukti, kad patektų pas gydytojus, apskritai viską meta ir nusprendžia į juos nesikreipti. To pasekmė – tik dar labiau progresuojančios ligos, kurių dalis baigiasi ir mirtimis.
Statistika rodo, kad lietuvių gyvenimo trukmė – penkeriais metais trumpesnė nei Europos Sąjungos vidurkis, trečdalis onkologinių ligų nustatomos per vėlai, o silpna slaugos sistema priverčia senjorus atsidurti ligoninėse dėl paprastos priežiūros stokos.
Tokį niūrų realybės paveikslą nupiešęs TS-LDK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad ieškoti kaltų, kodėl sveikatos sistemoje daug kas veikia ne taip, kaip tikisi gyventojai ar net nurodo teisės aktai, šiandien ne laikas.
„Bandymų spręsti šitas problemas būta, jų bus dar daugiau ir dabar Vyriausybė ateina su nauju paketu, tačiau, be abejo, sidabrinės kulkos čia nėra. O jeigu ir yra, tai ji labai kompleksinė, labai sudėtinga ir reikalaujanti tam tikro balanso tarp privačios ir valstybinės medicinos“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo jis.
Priemokas ne uždraustų, o skatintų bendradarbiauti
Pasak politiko, viena didžiausių įsisenėjusių problemų ta, kad sveikatos apsaugai skirti pinigai šiandien neina paskui pacientą, o vadovaujamasi „senosiomis kvotomis“.
„Nėra motyvacinio mechanizmo sveikatos paslaugos įmonėms spręsti eilių problemą. Tą reikia labai aiškiai pasakyti ir sukurti algoritmą, kaip tą motyvaciją didinti. Yra pirmosios grandies silpnumo problema – šeimos gydytojai pervargę, slaugytojų trūkumas. (...)
Galiausiai – registracijos problema, nors tikrai yra prieš metus sukurta nauja registracijos sistema, tačiau mūsų žmonės ja naudojasi labai vangiai ir pasyviai“, – kalbėjo TS-LDK pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad partija nesiūlo naikinti priemokų privačiose gydymo įstaigose. „Nesiūlome išstumti privačių sveikatos paslaugų tiekėjų iš viso paslaugų lauko, siūlome integruotą paveikslą, kaip galima būtų visą šitą problemą spręsti. Esminis principas – kad žmogus galėtų rinktis. Kai kur yra stipresni valstybiniai, kai kur – privatūs veikėjai ir reikia sukurti aiškią integruotą sistemą, kad jie vieni kitus papildytų“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Laiko dar ilgesnių eilių reforma
TS-LKD pirmininko pavaduotoja Gintarė Skaistė pabrėžė, kad vienas svarbiausių tikslų, ko siekiama siūlomomis priemonėmis, – realiai įgyvendinami įstatyme numatyti patekimo pas gydytojus terminai. Kitaip sakant, pas šeimos gydytoją žmogus turėtų patekti per 7 dienas, o gydytoją specialistą – 30 dienų.
„Manome, kad tai yra visiškai įmanoma. Ir turbūt pagrindinės priemonės yra nukreiptos į finansines paskatas, kurios padėtų paskatinti įstaigas, kad jos visgi kaip prioritetą iškeltų gydymo paslaugų prieinamumą. Taip pat svarbus visiškas sistemos skaidrumas, kad žmonės matytų eiles, žinotų, kiek lauks, kada juos priims ir žinotų, kiek paslaugos kainuos, jeigu jos visgi kainuoja.
Siūlome, kad paslaugos keliautų paskui klientą, o ne pacientai būtų vaikomi pagal galiojančią sistemą. Nes dabar atrodo, kad socialdemokratų reforma iškelia sistemą prieš žmogų, mes gi siūlome, kad sistema turi tarnauti pacientui, ne atvirkščiai.
Todėl dabartinę socialdemokratų pasiūlytą reformą, mūsų nuomone, galima vadinti dar ilgesnių eilių reforma. Nes nuo to, ką jie pasiūlė, eilės, mūsų nuomone, ne sutrumpės, o dar labiau pailgės“, – konstatavo ji.
Tikslas – išvaduoti nuo perteklinių siuntimų ir vizitų
Pasak Seimo narės, šiuo metu sistema „užkurta“ taip, kad skatina išrašyti kuo daugiau įvairiausių siuntimų, nors jų reikia ne visada.
„Žmonės yra siunčiami dėl lėtinių ligų gydymo, įvairių receptų išrašinėjimo, ką realiai galėtų daryti ir šeimos gydytojo komanda. Įvairiausių perteklinių siuntinėjimų atsiranda ir dėl finansavimo tvarkos, nes, pavyzdžiui, yra apmokama tik kas ketvirta specialisto konsultacija. Todėl yra skatinama žmogų grąžinti atgal pas šeimos gydytoją, kad konsultacija vėl taptų pirma, nes už ją apmokama. (...) Kita mūsų siūlymų dalis nukreipta į tai, kad pačių vizitų būtų daugiau, o kurie jau yra, būtų išnaudojami visa apimtimi“, – kalbėjo G. Skaistė.
Jos aiškinimu, finansinis mechanizmas galėtų būti sukonstruotas taip, kad dalis, pavyzdžiui, apie 1–3 proc. apmokėjimo už ambulatorines paslaugas būtų sulaikoma ir jeigu įstaiga užtikrina, kad 90 proc. pacientų pas gydytoją patenka laiku, tokiu atveju ta užlaikyta lėšų dalis pasiektų įstaigą:
„Kitu atveju tos lėšos atitektų toms įstaigomis, kurios gali užtikrinti, jog pacientai gauna paslaugą laiku. Kita pasiūlymo dalis – skaidri ir vieninga, patogiai pacientų registracijos sistema. (...) Šiuo metu ji nėra patogi vartojimui ir ne visos gydymo įstaigos sukelia visus laikus, kuriuos galėtų.“
Partija kartu siūlo, kad visi licencijuotų gydytojų siuntimai galiotų visoje sistemoje, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos. Manoma, kad tai panaikintų dirbtinį pacientų vaikščiojimą tarp privačių ir valstybinių įstaigų ir taupytų gydytojų laiką.
„Esminis principas – kad žmogus galėtų rinktis. Kai kur yra stipresni valstybiniai, kai kur – privatūs veikėjai ir reikia sukurti aiškią integruotą sistemą, kad jie vieni kitus papildytų“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Be to, G. Skaistės manymu, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos numatyti normatyvai, kiek laikų turi būti sukelta į sistemą, yra nepakankami. „Paskutiniais duomenimis, dabar yra sukeliama 77 proc. laikų. Pasitarę su gydytojų bendruomene manome, kad turėtų būti ne mažiau nei 95 proc. specialistų laikų. Kad jų būtų daugiau, galima pasitelkti ir poveikio priemonę – jei į sistemą sukeliama nepakankamai laikų, už likusius vizitus galbūt galėtų būti sumažintas finansavimas“, – kalbėjo Seimo narė.
Pasak jos, taip pat būtina, kad šioje sistemoje dalyvaujančios privačios įstaigos šalia nurodytų ir teikiamų paslaugų kainą, kas leistų pačiam žmogui apsispręsti, ar jis nori laukti valstybės apmokamos paslaugos, ar už ją mokėti iš savo kišenės.
Savivaldybėse – bazinis paslaugų paketas
Kitas konservatorių siūlymas yra bazinis paslaugų paketas savivaldybėse. Pasak G. Skaistės, dabar yra nustatytas specialybių sąrašas, kuris turi būti kiekvienoje savivaldybėje, tačiau nėra pasakyta, kiek to specialisto etato ar kiek paslaugų turi būti suteikta toje konkrečioje savivaldybėje:
„Tada būna taip, kad yra atskiri specialistai po 0,1 etato ir žmonės tų paslaugų vis tiek nei mato, nei girdi, ir turi keliauti į didžiuosius miestus. Tad siūlome nustatyti bazinį standartą, kiek tokių paslaugų turi būti suteikta arba kiek etato turi būti konkrečioje savivaldybėje, priklausomai nuo gyventojų kiekio.
Jeigu savivaldybė negali užtikrinti, kad tiek to etato, ar tiek to specialisto paslaugų yra suteikiama toje savivaldybėje, Valstybinė ligonių kasa privalėtų pirkti mobilias paslaugas, turėtų būti suformuotos mobilios grupės, kurios atvyktų periodiškai konkrečias savivaldybes ir tas paslaugas galėtų suteikti.“
Pasak jos, taip pat svarbus lankstumas įtraukiant privačius tiekėjus. „Jeigu visgi toje savivaldybėje yra privatūs tiekėjai, kurie gali suteikti paslaugą laiku, tai privalėtų naudotis būtent ir privačių teikėjų teikiamoms paslaugoms, kad tas bazinis paslaugų paketas būtų užtikrintas arti žmogaus“, – aiškino parlamentarė.
Jos aiškinimu, nors socialdemokratų Vyriausybės siekia uždrausti vadinamąsias priemokas, tačiau esą nei kontrolės sistemos, nei realaus poreikio tokiems draudimams nėra.
„Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamos paslaugos ir taip turi būti suteiktos pilna apimtimi. Dėl visų kitų priemokų turėtų būti visiškas aiškumas ir skaidrumas. Net priėmus tokį įstatymą ir uždraudus priemokas, realių kontrolės priemonių patikrinti, ar tikrai priemokos nėra imamos, neatsiranda“, – teigė G. Skaistė.
Pasak Seimo narės, atėjęs į privačią įstaigą žmogus turėtų gauti 2 eilučių sąskaitą, kad būtų aišku, už ką apmoka valstybė, o už ką žmogus apsisprendžia mokėti iš savo lėšų. Tai turėtų būti aišku dar prieš gaunant paslaugą.
Paslaugos – pagal poreikį, o ne kvotas
Konservatorė pridūrė, kad taip pat siūloma apmokėti už realų paslaugų poreikį, o ne kvotas. Be to, visos viršsutartinės paslaugos, ką įstaiga pajėgi suteikti daugiau, nei numatyta sutartimi su ligonių kasomis, turėtų būti apmokamos 100 proc., o ne kaip dabar už dalį paslaugų – 70 proc. ar tik 30 proc.
„Tačiau čia reiktų gauti sutikimą-leidimą iš ligonių kasų tam, kad būtų aišku, kad yra pakankamai finansų toms paslaugoms apmokėti ir prioritetas būtų teikiamas toms paslaugoms, kur eilės yra pačios didžiausios“, – aiškino konservatorė.
Ji pridūrė, kad viešasis ir privatus sektoriai turėtų dirbti kartu – kur nespėja vienas, įsijungtų kitas, o apmokėjimas už paslaugas turėtų būti vienodomis sąlygomis.
„Paskutiniais duomenimis, dabar yra sukeliama 77 proc. laikų. Pasitarę su gydytojų bendruomene manome, kad turėtų būti ne mažiau nei 95 proc. specialistų laikų“, – sakė G. Skaistė.
Tarp konservatorių siūlymų – ir gerinti prevencijos apimtis. „Lietuvoje prevencija tikrai yra santykinai prastesnė negu kitose vakarų Europos valstybėse. Pirminė prevencija tikrai dirba nepakankamai efektyviai. Kalbant apie sveikos gyvensenos propagavimą, yra suformuoti visuomenės sveikatos biurai, tačiau tiek jų finansavimo lygis, tiek ir darbo pobūdis nėra toks įtraukus. (...)
Kalbant apie antrinę prevenciją, siūlome, kad tos programos būtų centralizuotos, nes praktika rodo, kad jos pasiekia daugiau gyventojų ir daugiau žmonių registruojasi, efektyviai sudalyvauja pačioje prevencijos programai, o ne tik jam yra išsiunčiamas informacinis pranešimas.
Taip pat siūlome, kad šeimos gydytojų komandos taptų daug daugiafunkcinės, kad atliktų daugiau paslaugų. Tai reiškia, rūpintųsi ir lėtinių ligų priežiūra, receptų išrašymu, kad nereiktų siųsti pas specialistus tada, kada to iš esmės nereikia“, – vardijo G. Skaistė.
Pasiūlymą perduos ir SAM
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Jurgitos Sejonienės, šis planas nėra vien politinė deklaracija.
„Jis turi aiškią įgyvendinimo architektūrą: konkretūs teisės aktų pakeitimai, atsakomybės grandinė ir realus laiko grafikas su etapais, kuriuos galima pamatuoti. Pagrindinis principas – ne kurti naujas struktūras, o priversti veikti tai, kas jau turime: nacionalinę registracijos sistemą, aiškius prieinamumo terminus ir PSDF finansinius svertus“, – aiškino ji.
Pasak G. Skaistės, šį planą artimiausiu metu ketinama pateikti ir dabartinei SAM vadovybei. „Kol kas, kiek teko stebėti diskusijas Sveikatos reikalų komitete, jos yra labiau tokios, sakyčiau, gynybinės, kur bandoma pasakyti, kad mūsų pasiūlymas yra pats geriausias, o jūs visi nieko nesuprantat. Tai norėčiau visgi tikėtis konstruktyvesnio požiūrio, nes man atrodo, kad tai, kas yra pasiūlyta, sprendžia visai ne tas problemas, kurias ministrė deklaruoja.
Ji sako, kad tai sutrumpins eiles. Mano nuomone, tokie pasiūlymai tik jas prailgins. Suprantu, kad Lietuvoje priemokų lygis privačiose įstaigose tikrai yra santykinai didelis. Vertinant rodiklius, Lietuvoje priemokos sveikatos paslaugoms ir vaistams yra vienos didžiausių Europoje. Tačiau pagrindinės priemokos yra ne už ambulatorines paslaugas, o odontologiją ir vaistus“, – pastebėjo ji.
Jei Seimas pritartų, priemokų draudimas – nuo kitų metų
Portalas tv3.lt primena, kad teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti neteisėtai imamas priemokas, SAM Seimui pateikė dar birželį.
Tiesa, kartu planuojama Vyriausybės nutarimu patvirtinti tokių konkrečių priemonių kaip akių lęšiukai, sąnarių protezai, klausos aparatai ir pan. sąrašą, kada būtų galima prisimokėti kainos skirtumą. Už kokias paslaugas galėtų išlikti galimybė prisimokėti, o už ką tektų pakloti pilną kainą, plačiau rašyta čia.
Numatoma, kad parlamentui pritarus keitimams nauja tvarka įsigaliotų nuo 2026-ųjų pradžios.
Kaip rugsėjį rašė BNS, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų ir Europinės strateginių konsultacijų įmonės „Claria Strategy Partners“ analitikų tyrimas parodė, kad SAM vykdomi pokyčiai pacientams pablogins paslaugų prieinamumą, o medikams – darbo užmokestį, dėl to gali augti šešėlio ir korupcijos rizikos.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tuomet sakė, kad SAM skaičiavimais ir prognozėmis, inicijuoti įstatymų pakeitimai padidins paslaugų prieinamumą ir sutrumpins eiles, įlies į sistemą daugiau viešųjų finansų.
Anot ministrės, tiek priemokų naikinimas, tiek viešojo sektoriaus stiprinimas, sutarčių sudarymo prioritetą teikiant viešojo sektoriaus įstaigoms, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo didinimas yra reikalingi ir svarbūs sveikatos sistemai.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius anksčiau sakė pataisas vertinantis kaip bandymą iš nacionalinės sveikatos sistemos išstumti privačias įstaigas bei įžvelgė korupcijos grėsmes.
Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, tačiau M. Jakubauskienė yra minėjusi, kad ši suma gali būti tris kartus didesnė.
