sonata jarmalaitė

Vėžys – opi viso pasaulio problema, sergamumu ir mirtingumu jau konkuruojantis su širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažniausiai moteris pražudantis onkologinis susirgimas yra krūties vėžys. Tam, kad būtų išgelbėta kuo daugiau moterų, gydytojai šiandien ragina tiek pačius žmones prisiminti apie pareigą pasitikrinti, tiek valdininkus jau dabar imtis veiksmų.  Lietuvoje onkologinės ligos užima antrą vietą iš visų mirčių. Nuo jų miršta daugiausiai darbingo – 45–64 metų amžiaus žmonių.

Kiekvienas žmogus yra unikalus – nuo jo genetinių savybių iki gyvenimo būdo ir gyvenamosios aplinkos. Šių skirtumų supratimas lemia personalizuotos sveikatos priežiūros, kurios pagrindinis tikslas – atliepti individualius paciento poreikius, vystymąsi. Personalizuota medicina yra sveikatos sistemos ateitis, reikšminga visiems jos dalyviams. Pasak prof. dr.

„Šalinkime kliūtis“ – trejus metus Vėžio dieną skambės šis raginimas. Kalbama apie kliūtis, kurios trukdo gauti sveikatos paslaugas, atriboja dalį žmonių nuo kokybiškų, šiuolaikiškų, mokslo pasiekimais grįstų vėžio diagnostikos ir gydymo būdų. Minimi skirtumai tarp lyčių, amžiaus grupių, socialinio statuso ir išsilavinimo, tarp regionų, tarp miesto ir kaimo.  „Spragų sveikatos paslaugose diagnozuojant ir gydant vėžį dar yra, bet mokslo pažanga daro stebuklus.

Vėžio prevencijos programoms skiriama apie 20 mln. eurų, tačiau jomis pasinaudoja tik pusė tikslinės grupės žmonių, o pandemija dar labiau pristabdė vykdymą. Tuo metu gąsdinančios ligos diagnozę kasdien išgirsta kelios dešimtys žmonių, o ateities prognozės šiurpina –pacientų mirštamumas nuo vėžio ateityje gali padidėti net 15 proc. Skaičiai gąsdina – Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkst.

Ne vienas karantinas ir net kelių mėnesių beveik visiškas sveikatos paslaugų „uždarymas“ iki šiol grįžta skaudžiu bumerangu. Gydytojai konstatuoja, kad užleistų vėžio atvejų skausmingai daugėja. Patys onkologiniai pacientai gi skundžiasi ne tik apsunkintu patekimu pas gydytojus, bet ir kad vėžio diagnozę dažnai tenka išgirsti tiesiog telefonu. Kai, atrodytų, jau turima daug įrankių kovoti su COVID-19 pandemija, onkologinių pacientų bėdos nesibaigia.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 krūties vėžio atvejų, daugiau nei 500 moterų nuo šios ligos miršta. Vakarų Europoje bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant krūties vėžiu yra apie 84 proc., o Lietuvoje – 77 proc. Ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Liga yra iššūkis ir ligonei, ir jos artimiesiems, nes slauga, visuomenės požiūris, galimybių stoka tampa didesne problema nei gydymas.

Viena iš sričių, kuriai koronavirusas kirto kone labiausiai – sveikatos apsauga. Karantinų metu stojus daugeliui planinių paslaugų, laiku pagalbos nesulaukė tūkstančiai žmonių. Tiesa, gyventojai nesitikrino ne tik dėl to. Dažna priežastis delsti eiti pas gydytojus – infekcijos baimė. Dabar dedamos didelės pastangos, kad žmonės kuo plačiau sužinotų apie planinius sveikatos patikrinimus, kurių nevalia praleisti.

„Sakoma, kad 40 proc. visų vėžio atvejų galima išvengti vien prevencinėmis priemonėmis“, – prevencinių priemonių naudą akcentuoja Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. Vaistininkai savo ruožtu ragina ne tik patiems reguliariai tikrintis sveikatą, bet ir priminti apie tai giminaičiams. Dalis žmonių vis dar tiki, kad onkologinė liga – stigma ar netgi likimas, nuo kurio nepabėgsi. Vis dėlto prof. S. Jarmalaitė patikina, kad taip galvoti tikrai nereikėtų.

COVID-19 pandemijos „išvirkščioji pusė“ – apleistos ir laiku nenustatytos lėtinės ligos. Manoma, kad vien Europoje buvo nediagnozuota apie 1 mln. vėžio atvejų, o artimiausius penkerius metus numatomas mirtingumo nuo vėžio didėjimas dėl laiku nenustatytos ligos ar laiku nesuteikto gydymo. Tokias prognozes pateikusi genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė apžvelgia vėžio diagnostikos galimybes, kurios leidžia paskirti efektyvesnį gydymą.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) nuogąstauja, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir vėl bando keisti NVI pavaldumą. Teigiama, kad tokiu būdu ketinama suardyti vienintelę Lietuvoje specializuotą vėžiu sergančius pacientus gydančią įstaigą. Tačiau politikai siūlo situacijos nedramatizuoti, nors ir sutinka, kad pavaldumas SAM būtų logiškas.

Iki pusės lėtinių ligų – nuo kardiologinių iki vėžinių susirgimų – galima išvengti pakoregavus gyvenimo būdą ir eliminavus rizikos veiksnius. Visgi neretai tai, kas atrodytų paprasčiausia – sveika gyvensena, įvairi mityba bei fizinis aktyvumas – sunkiausiai skinasi kelią į kasdienių įpročių sąrašą.

Pandemija išbandė mūsų sveikatos sistemos stabilumą, privertė sparčiau diegti naujoves, o kasdien skelbiami sveikatos statistikos skaičiai įgavo naują prasmę ir pagaliau buvo įvertinti kaip būtina priemonė veiksmų planavimui. Karantino metu tapo įprasta bene kasdien žiniasklaidoje matyti išsamias suvestines apie COVID–19 atvejus, ligoninių lovų užimtumą ne tik Lietuvoje, bet ir Europos bei pasaulio šalyse.

Onkologinė liga – diagnozė, kurios išgirsti nenori niekas. Vis dėlto Lietuvoje vargiai rasime žmogų, kurio giminėje nenuskambėjo ši diagnozė. Laimė, dabar tai nebūtinai reiškia mirties nuosprendį. Sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“, išgirsite ir sužinosite apie vėžio gydymo naujienas bei inovacijas.  Nors daugeliui onkologijos tema sukelia liūdesį, apie vėžį šiandieną jau galime kalbėti optimistiškai.

Tyrimai rodo, kad sumažinus planines gydymo paslaugas, kad ir nukėlus vėžiu sergančių žmonių operacijas 3 ar 6 mėnesiams, galima šių žmonių gyvenimo trukmė sumažėja penktadaliu ar net perpus. Kokia situacija Nacionaliniame vėžio institute, kalbėjome su įstaigos direktore profesore Sonata Jarmalaite. Tyrimai rodo, kad nukėlus žmonių, sergančių vėžiu, operacijas, tarkim 3-6 mėnesiams, jų galima gyvenimo trukmė sumažėja penktadaliu arba beveik net per pusę.

Pasaulį kaustant viruso pandemijai, žmonės vis didesnį dėmesį skiria savo imuninei sistemai bei sveikatai. Ne išimtis ir „TV pagalbos“ žvaigždė Gerda Žemaitė. Laidos „Sveikatos medis“ kūrybinei komandai žinoma moteris atskleidė, jog tiek savo, tiek vaikų bei vyro sveikatai stiprinti renkasi tikrą gamtos dovaną – vaistažoles. Lietuva nuo seno puoselėja vaistažolių vartojimo tradicijas.

Pasauliui susidūrus su nauju virusu SARS-CoV2 ir nauja, jo sukeliama COVID-19 liga, staiga plačiai pradėta kalbėti apie testavimo svarbą. „Išties, kai infekcija plinta praktiškai nesustabdomai, ligos eiga varijuoja nuo besimptomės iki staigių letalių išeičių, nėra vakcinos ir efektyvaus gydymo būdo, infekcijos nustatymas testu ir infekuotųjų izoliavimas yra vienintelė patikima ligos kontrolės priemonė.

Šį trečiadienio vakarą vienoje gražiausių sostinės kavinių įvyko jau tradicija tapusios iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ renginys. Šio moterims skirto renginio nepraleido ir daugybė žinomų moterų, tarp kurių – ir Pirmoji šalies ponia, Diana Nausėdienė.  Būtent ji tapo ir renginio globėja. Geros valios ambasadore tapo Lietuvos mokslų premijos laureatė prof. dr. Sonata Jarmalaitė, o renginio organizaciniam komitetui jau antrus metus iš eilės vadovauja Amerikos lietuvė Lidija Rasutis.

Pasirodo, milijonais galima skaičiuoti ne tik pinigus, nuskaityti žmonių genomai taip pat greitai bus skaičiuojami milijonais. Beveik prieš 20 metų paskelbta pirmoji juodraštinė (nepilna) žmogaus genomo seka, atvėrusi žmogaus genomo paslaptis mokslui ir praktikai. Dabar jau nuskaityti tūkstančių žmonių genomai, o 2025 metais tikimasi, kad šis skaičius sieks kelis milijonus, rašoma pranešime spaudai.

Aktorius, renginių vedėjas Darius Petkevičius vėl džiaugiasi užplūdusiais tėvystės džiaugsmais – su žmona Aiste jie sūpuoja pusantro mėnesio dukrą Mėtą. Tačiau nauji rūpesčiai reikalauja ir daugiau energijos, todėl vyras atskleidžia, kaip rūpinasi savimi, jog nepristigtų energijos, sveikatos ir vyriškumo. Šį sekmadienį TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ Darius teigs, jog su metais neišvengiamai smarkiai keičiasi požiūris į gyvenimą, savijautą bei, svarbiausia, sveikatą.

Dažnai girdėdami pasakymus apie genetiškai „užkoduotą“ vėžį tapatiname tai su paveldėjimu. Taigi jei vėžiu sirgo artimas šeimos narys, iškart gąsdinamės, kad neišvengiamai liga užklups ir mus. Vis dėlto, specialistų aiškinimu, paveldėtos genetinės mutacijos nulemia mažumą vėžinių susirgimų. Pasiteiravus, kiek vėžio atvejų nulemia genetika, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinai direktoriaus pareigas einanti prof. dr.

Prostatos vėžys, iš viso šalyje sudarantis 15 proc. visų vėžinių susirgimų, Lietuvoje vis dar nusineša daugiausiai vyrų gyvybių – per metus iš viso 500. Tačiau prostatos vėžiu sergantys pacientai sako jaučiasi diskriminuojami – inovatyvūs vaistai jiems lieka neprieinami. Artėjant rugsėjo 15-ajai, Pasaulinei kovos su prostatos vėžiu dienai, į diskusiją Nacionaliniame vėžio institute (NVI) jau ketvirtą kartą susibūrę medikai, pacientų atstovai aptarė aktualiausias šio vėžio gydymo aktualijas.

Vadinamųjų gyvybės mokslų pažanga pasaulyje tokia didelė ir technologijų plėtra tokia sparti, kad Lietuvos mokslininkams reikia didelių pastangų bent jau neatsilikti, rašo „Lietuvos žinios“. Mūsų ląstelės yra individualios. Kiekvieno genų junginiai - labai saviti. Vadinamųjų gyvybės mokslų pažanga pasaulyje tokia didelė ir technologijų plėtra tokia sparti, kad Lietuvos mokslininkams reikia didelių pastangų bent jau neatsilikti.