Jų dar nedaug, bet žmonės šiuos ilgakojus mato jau įvairiuose šalies regionuose ir netveria džiaugsmu: pavasaris tikrai atėjo.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vilkaviškio rajone, Alvito kaime, viename iš lizdų, būstą tvarkosi gandras. Jau kone savaitė, kai ilgakojis parskrido iš šiltų kraštų, ir kol kas yra vienintelis grįžęs gandras gyvenvietėje.
Lina su mama Birute sako kiekvieną pavasarį labai laukia parskrendančių gandrų. Šie paukščiai moterims – tikrieji pavasario ir atbundančios gamtos pranašai.
„Kai parskrenda, tai tiek laukiu, baisiausiai. O kai išskrenda... Aš žinau, kai mano vyras numirė, gaspadorius, jis visada, būdavo, laukia. Sako, jau žiūrėk, jau gandrai parskrido“, – pasakojo Birutė.
Parskrenda vis anksčiau
Moterys sako su nerimu stebėjusios, kaip pernai darbininkai nugriovė seną stulpą, o su juo ir seną gandrų lizdą. Bijojo, kad paukščiai nebeįsikurs jų kieme. Bet raudonkojų porai tiko ir naujasis karkasas, kurį darbininkai įkėlė į stulpą.
„Tai aišku, smagu. O prie Virbalio, tai net išgąsdino moteris mane. Išvažiuojame iš Virbalio, kad suriko! Sako, gandras baloje stovi. Ir vėl stovintį pamačiau, neskrendantį“, – kalbėjo Alvito gyventojas Vidas.
Pirmuoju į Lietuvą grįžusiu gandru džiaugiasi ir pamario gyventojai. Gandras pastebėtas Karklėje ir čia pasirodė diena anksčiau nei Suvalkijoje.
Žmonės pastebi, kad gandrai pastaraisiais metais grįžta vis anksčiau. Ir gamtininkai jiems pritaria: dar prieš keliasdešimt metų baltųjų gandrų Lietuvoje šiuo metu nebuvo matyti – pradėdavo skristi tik kovo gale arba balandį. Įtakos tam turi šiltesnės nei anksčiau žiemos visoje Europoje, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
„Jie keliavo su šiltuoju besniegiu frontu. Atskridę kur nors iki Izraelio apsistoja, po to pro Libaną ir keliauja iki Bulgarijos, iki Turkijos, pro Ukrainą. Jeigu neranda žiemos – toliau keliauja“, – paaiškino S. Paltanavičius.
Kasmet grįžta ten pat
Ir baimintis nereikėtų, kad gandrai neturės kuo misti atvėsus orui ir naktimis temperatūrai nukritus iki minuso, sako gamtininkas. Laukuose nebėra sniego, tad pilna želmenų, o pasėlius jau dirba ūkininkai. To paukščiams esą užtenka. Gandrai noriai susimedžioja ir kiškius ar graužikus.
Aplinkosaugininkas S. Paltanavičius sako, kad dažniausiai pirmas parskrenda ir lizdą pradeda tvarkyti patinas. Nebent patelė žiemoja kur arčiau Lietuvos, tuomet ji pirmiausia grįžta. Gandrų pora žiemoja atskirai ir susitinka tik pavasariop, Lietuvoje.
„Teritoriją visada užima patinas. Jis saugo, jis ją gina. Taip yra gamtoje – patinai yra truputį stambesni“, – dėstė gamtininkas.
Anot gamtininko, paukščius stebintys ornitologai yra išsiaiškinę, kad gandrai kasmet grįžta į tą pačią vietą. Jų jaunikliams tenka ieškoti tuščio lizdo ir kurtis savo gyvenimą. Ir tiesa, sako S. Paltanavičius, kad susiradę porą, jie yra ištikimi vienas kitam iki gyvenimo galo – tai yra maždaug 30 metų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
