gamtininkai

Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai užfiksavo neįprastą įvykį – teritorijoje pasirodė stumbras. Šis gyvūnas Lietuvoje yra retas, nes priklauso nykstančioms rūšims. Gamtosaugininkai jau anksčiau įspėjo, kad be tinkamų apsaugos priemonių stumbrų populiacija šalyje gali vėl išnykti. Visgi Žuvinto biosferos rezervate atklydęs stumbras aukštoje pievoje prieš saulę šildėsi šalia kitos karvės.

Šiuo metu gamtininkai yra susirūpinę dėl kvapiojo plauriečio likimo. Tai yra vienas rečiausių gegužraibinių šeimos augalų Lietuvoje. Manoma, kad greitu metu jo gali nebelikti. Kiekvienais metais šių augalų skaičius mažėja, jie visi auga mažesni nei anksčiau. Nykstantis augalas Šia liūdna žinia savo socialinio tinklo „Facebook“ puslpayje pasidalijo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.

Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad dėl be saiko skinamo meškinio česnako lapų kyla grėsmė augalo būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.

Pavasarį jau skelbia ne tik kalendoriuje bėgančios kovo dienos, bet ir spalvų prisipildanti gamta. Kaune botanikos sode vaizdas džiugina akis – jau pražydo tūkstančiai krokų, į saulę žiedus kelia žibutės, šalpusniai, eleborai, erančiai. Bet ir gamtininkai, ir sinoptikai kol kas sako, kad tikrosios pavasarinės šilumos dar teks lukterėti.

Dzūkijos miškuose jau žydi žibuoklės. Orams atšilus, ne vieną jų žiedą užtiko vienas alytiškis. Gamtininkai sako: žibuoklės žiemą gali sužydėti, joms ir galimi šalčiai ne tokie baisūs. Klimatologams nerimą kelia dažnėjančios staigios orų permainos, dabar jie fiksuoja didelio masto atšilimą – pirmoji sausio pusė kone trimis laipsniais šiltesnė už 30 metų vidurkį. Tačiau atšalti ir pasnigti dar tikrai gali. Alytuje, Vidzgirio miške, vaikštinėja Jonas.

Juodkrantiškiai ir miestelio svečiai stebisi išaugusia kormoranų kolonija. Žmonės fiksuoja šimtus pulkais skraidančių šių paukščių. Gamtininkai skaičiuoja, jog Juodkrantėje dabar gyvena kone 8000 kormoranų. Su tokia milžiniška kolonija konkuruoti tenka žvejams, džiūva kormoranų išmatomis padengti miškai. Būrius kylančių kormoranų nufilmavo Juodkrante važiavęs vyriškis. Panašu, kad šių juodųjų paukščių ten šimtai.

Pradėjus renovuoti daugiabutį Kaune, įtariama, kad darbininkai sandarinimo putomis gyvus palaidojo pastogėje įsikūrusius čiurlius. Sunerimę gyventojai iškvietė tarnybas. Aplinkosaugininkai sustabdė darbus ir pradėjo tyrimą. Gamtininkai sunerimę: renovuojant namus masiškai naikinamos čiurlių perimvietės, o Aplinkos ministerija vis nepatvirtina jų saugojimui būtinos tvarkos. Čiurlį, visą aplipusį sandarinimo putomis, moteris perduoda gyvūnų globėjams.

Lietuvos pajūryje net gamtininkus nustebinęs įvykis, nes sausį sunoko bananai. Tiesa, augalas vaisiais nudžiugino Kretingos žiemos sode, tačiau jo darbuotojai tokio reginio sako nematę jau kone dešimtmetį. Žiedus sukrovė ir žiemą įprastai nežydinčios gėlės. Yra pasaka, kaip pamotė išvijo našlaitę žiemą žibučių skinti, o štai Kretingos muziejaus žiemos sodo darbuotoja sausį skina bananus. Nors už sienų ir langų siaučia pūga, šie vaisiai sunoko lyg niekur nieko.

Prie Baltijos krantų plaukiojančios medūzos nieko nebestebina, tačiau šių gyvių pamatyti tvenkinyje prie Akmenės gyventojai nesitikėjo. Lietuvos ežeruose nebūdingus duobagyvius buvusiame karjere užfiksavo nardymo entuziastas. Mokslininkai sako, kad prie panašių reiškinių reiktų pratintis, klimatas pasaulyje keičiasi, o medūzas į tvenkinį iš jūros galėjo atnešti paukščiai.  Nardymo entuziastas Simonas Urnikis ruošiasi nerti į netoli Akmenės esančio Alkiškių tvenkinio vandenis.

Valstybinių miškų urėdija ruošiasi gaisrų sezonui ir įspėja gyventojus – pavasarį prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, tad reikėtų elgtis itin atsargiai ir saugoti gamtą. Ypač didelį pavojų kelia žolės deginimas, kuris tampa ir miškų gaisrų priežastimi, neretai sparčiai plintanti ugnis be namų palieka ir pačius gyventojus, rašoma pranešime spaudai. „Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą.

Vis kaitriau šildanti saulė džiugina ne tik žmones, pasimėgauti saulės voniomis į atviras erdves lenda ir gyvūnai, ypač įvairūs ropliai. Deja, daugeliui jų tokie pasišliaužiojimai baigiasi liūdnai. Gamtininkai pastebi ant miško keliukų automobilių sutraiškytus žalčių jauniklius. Tad lankytojų prašoma gamtoje elgtis atsargiai. Šylant orui ir švelnėjant karantino sąlygoms vis daugiau tautiečių traukia į gamtą.

Medikai ir gamtininkai ragina nesnausti – dabar pats metas stiprinti imunitetą seniausiomis Lietuvos uogomis – spanguolėmis ir bruknėmis. Jų šiemet pilni miškai ir sodai. Specialistai sako tai bene vienintelės uogos, kurios turi priešuždegiminių savybių, tad jeigu neatsiginam gerklės skausmo, ar kamuoja žarnyno bėdos, kiekvieną dieną spanguolių ir bruknių turėtume suvalgyti maždaug po du šaukštus. Kam neskanu, šeimininkės dalija receptus, kaip uogas paversti maloniais desertais ar pagardais.

Nors laukuose dar galima pamatyti vadinamą gandrų Seimą – pavienius gandrų pulkus didesnė dalis sparnuočių jau paliko mūsų šalį. Mokslininkai sako – stebėtis nėra kuo, ilgasnapiai paiso ne kalendoriaus, o renkasi kuo geresnius orus kelionei į pietus. Gamtininkai prašo žmonių nemaitinti kelionei pasiruošusių paukščių, kadangi kitu atveju jie pakeis išvykos planus, o tai sparnuočiams gali būti pražūtinga.

  Norit skaisčios veido odos visus metus? Tuomet dar šiandien nusiprauskite ištirpinto sniego vandeniu. Tokį ritualą šiandien siūlo liaudies išmintis, mat šiandien - Vieversio diena. Senovėje vasario dvidešimt ketvirtąją žmonės ne tik prausdavosi sniego vandeniu, bet ir nedrįsdavo šukuotis, dirbti sunkesnių darbų. Mat ši diena būdavo šventinė. Keičiantis tradicijoms, gamtininkai pataria bent jau stabtelėti ir pasiklausyti užburiančio šio paukščio čiulbėjimo.

Žiemai dar nė nepasitraukus iš kiemo, į jį jau šliaužia pirmieji žalčiai. Bent jau tokių svečių, ir ne tik kieme, o net ir miegamajame sulaukė marijampoliečių šeima. Apie pirmuosius žalčius jau prakalbo ir Vilkaviškio gyventojai. Gamtininkai nustebę, mat žalčiai dar turėtų miegoti žiemos miegu, ir žmonėms pasirodyti galėtų tik kovo pabaigoje – balandžio pirmosiomis dienomis. Tad net ir pavienius gamtininkai prašo išsaugoti, nepaleisti į gamtą, nes dabar jie gali tiesiog žūti.

Gamtininkai ragina žmones stabdyti karą keliuose – kasmet suvažinėjama tūkstančiai laukinių gyvūnų. O jeigu nemažinsime greičio šalia miškų, kai kurios gyvūnų rūšys gali ir išnykti. Paskaičiuota, kad vien ežių per metus suvažinėjama per dešimt tūkstančių. O štai kodėl gyvūnas sugalvoja bėgti prieš pat mašiną, o perbėgęs, jeigu pasiseka, stabteli ir stebi vairuotoją – mįslė viso pasaulio mokslininkams. Todėl gamtininkai sako geriau neužduoti klausimo, o ko jis išbėga, o važiuoti saugiai.

Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos duomenimis, kurapkos – viena iš sparčiausiai nykstančių sparnuočių rūšių Europos Sąjungoje. Lietuvos ornitologai kurapką paskelbė 2012 metų paukščiu. Taip siekiama atkreipti dėmesį į nykstančius sparnuočius, kuriems reikalinga žmonių pagalba, praneša LTV „Panorama“. Laukų vištelėmis vadinamos kurapkos dar pačios randa maisto, nes sniego nedaug.

Studentai, kaimo turizmo sodyboje švenčiantis profesinę šventę, piktnaudžiavo alkoholiu ir santykius aiškinosi metaliniais strypais Šėlti jaunuoliai pradėjo vos atvykę į Šalčininkų rajone esančią Vidnapolio kaimo turizmo sodybą, kur vyko muzikos festivalis „Gadi11“. Jau šeštadienį  apie 15 h į policijos areštinę atvežtas pirmas pažeidėjas, kuris kastuvu sužalojo 19 ir, 20 metų studentus. Vienam jų prakirstas antakis, kitam – sumušta ranka.

Sinoptikai perspėja, kad į Lietuvą ateis žiema. Šiomis naktimis vėjas bus uraganinis, užklups gausus sniegas. Patariama automobilių nestatyti po medžiais. Permaininga žiema, ją lydintys atodrėkiai ir kylantis vandens lygis upėse verčia nerimauti pamario krašto gyventojus. Polaidžio iškamuotų žmonių neguodžia net prognozuojamas atšalimas – kylantis vanduo jų iš savo gniaužtų greitai paleisti neketina. Šyšos upė grasina Šilutei Pamaryje vandens lygis kyla kaip tešla ant mielių.

Lietuvoje kelių paukščių rūšių atstovų belikę vos po kelias dešimtis ar net vienetus. Pavojuje atsidūrę ir kai kurie augalai. Tačiau per artimiausius 10 m. išnykimas negresia nė vienai žinduolių rūšiai. Ekspertai sako, kad biologinei įvairovei didelių grėsmių mūsų šalyje nėra, padėtis esą geresnė nei neretai manoma. Vis dėlto jie pripažįsta, kad nereikėtų laukti, kol gimtosios žemės apylinkėse lakstys vienintelis likęs baltasis zuikis.