Jis taip pat pripažino, kad ne Rusija, o Kinija ir Afrika yra didesnis ir ilgesnis galvos skausmas daugeliui NATO valstybių, todėl saugumo situacija rytiniame aljanso flange svarbi, bet į ją Vakarai žiūri ramiau nei mes.
Gynybos politikos specialistas, panoręs likti anonimu, aiškino, kad artėjant Madrido NATO viršūnių susitikimui, visi ima kalbėti apie Suomijos ir Švedijos narystę bei tai, kaip tam prieštarauja Turkija. Jis pripažino, kad turkai yra sudėtingi partneriai dėl jų režimo specifikos, požiūrio į demokratiją, bet šiuo metu Turkija vaidina itin svarbų vaidmenį ir Putinui nepavyko šios šalies palenkti į savo pusę.
„Tai geras karo efektas, kad Turkija „grįžo į žaidimą“, žinau, kad turkai dabar dėl šiaurės šalių turi savo poziciją, bet mes turime tris savaites diplomatiniams pokalbiams, manau rasime išeitį“, – apie būsimą Madrido susitikimą kalbėjo gynybos politikos atstovas, anot jo, šiaurės šalių buvimas NATO sustiprins visą aljansą, o taip pat – Baltijos šalis, padidės jų saugumas.
Jis pridūrė, kad tai, ką dabar matome kai kuriose Ukrainos teritorijose, primena pirmąjį pasaulinį karą, kovą apkasuose. Tai, pasak jo, klasikinis karas, ir akivaizdu, kad per daugiau nei šimtą metų, kai kurie dalykai – nepasikeitė ir tai – liūdina.
Kaip liūdina ir faktas, kad NATO šiuo metu garsiai nekalba apie nesėkmę Afganistane. Jis tikino, kad būtina išmokti ten padarytas klaidas, jas išanalizuoti, nes analogiškų situacijų gali pasitaikyti dar.
Pasak jo, bręsta sudėtingi sprendimai Malyje, visus neramina situacija Centrinės Afrikos Respublikoje arba Burkina Faso, dėl šių valstybių, pasak gynybos politikos specialisto, taip pat reikės priimti vieną ar kitą sprendimą. Juos turės priiminėti atskiros šalys, o gal ir visas aljansas.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje ir vakariečių nuovargį, gynybos specialistas pripažino, kad rusiškoji propaganda vis dar aktyvi Vakaruose ir dalis žmonių ja tiki, mano, kad gal NATO buvo pernelyg agresyvi ir išprovokavo Rusiją.
O ir pagalba, dėmesys, pasak jo slopsta, žmonės grįžta prie savo gyvenimų, ima rūpintis didėjančiomis kainomis ir tuštėjančia pinigine, pykti dėl dalykų, kurie nuo jų nepriklauso. O ir politikai, pasak gynybos politikos specialisto, Vakaruose nėra vieningi ką reiktų šiuo metu daryti Ukrainai.
„Yra dvi nuomones: nugalėkim ir nustumkim, o kiti sako, kad atiduokim kažką arba JAV turi paspausti ukrainiečius, kad šie atiduotų teritorijas, nes visada buvo pusiausvyra tarp Europos ir Rusijos ir esą jos dabar nereikia pažeisti. Visgi manau, kad net jei Ukraina atiduos dalį teritorijų ir pasirašys taikos sutartis, Rusija nesilaikys savo žodžio“, – sakė jis, svarstydamas, kad šiuo metu „nėra konteksto taikos sutarčiai, nes abu mano, kad gali pasiekti ko nori“.
Jis taip pat svarstė, kad režimo pakeitimas Rusijoje šiuo metu sunkiai įmanomas, nes vadovybė pasikeisti gali tik, jei karas bus visiškai pralaimėtas arba Rusijai susidarys toks įspūdis. Anot jo, Rusija gali būti neturtinga, bet ji nori būti didelė ir gerbiama, todėl jiems itin reikalinga pergalė.
Jis taip pat netikėjo, kad Ukraina gali atgauti Krymą, anot gynybos politikos dalyvio, tikėtina, kad Sevastopolio rusai neatiduos. Kas šiuo metu gyvybiškai svarbu, pasak jo, tai Ukrainos grūdų eksportas, kuris labai reikalingas ir Ukrainai, ir pasauliui.
Kalbėdamas apie pasaulį po karo jis pripažino, kad prie tokių pat valstybių santykių, kaip buvo sugrįžti bus sunku, jei išvis įmanoma. Bet Vakarų valstybes neramina tai, kad Rusija nudreifuos į Kinijos pusę, o ši valstybė yra didesnis galvos skausmas Vakarams nei Rusija.
„O dar yra Afrikos valstybės, situacija ten, to taip pat negalima ignoruoti dėl terorizmo grėsmės ir migracijos klausimų. Taigi, Vakarai, žinoma, sieks užsitikrinti didesnį energetikos ir maisto nepriklausomumą nuo Rusijos, bet Kinija ir Afrika jiems išliks didesnio intereso kraštai“, – svarstė gynybos politikos ekspertas.
