Apie tai, ar Lietuva galėtų ginkluotis branduoliniais užtaisais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo karybos ekspertas Darius Antanaitis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.
Ar realu, kad Lietuvoje kada nors bus branduolinis ginklas?
D. Antanaitis: Branduolinis ginklas priskiriamas prie masinio naikinimo ginklų arba, dar kitaip sakant, prie tokio ginklo, kuris vienu sprogimu gali sunaikinti didelę teritoriją. Jeigu mes neprisirišame būtent prie tokio tipo ginkluotės, kaip branduolinis ginklas, bet prie efekto, tai be abejo, kad mes kada nors ateityje turėtume turėti tokį ginklą, kuris galėtų būti tikras atgrasymas.
Ir jei Rusija pradės agresiją prieš Lietuvą, ji gal supras, kad tas ginklas bus panaudotas. Ir nebūtinai tai būtų branduolinis ginklas. Mes visada kalbame apie daiktą, o realiai mes turėtume kalbėti apie efektą, arba kokį darbą tas ginklas turi nudirbti. O ar tai bus branduolinis ginklas, ar tai bus titano strypai iš kosmoso, ar tai bus kažkas, valdoma dirbtinio intelekto – jokio skirtumo.
Branduolinis ginklas yra svarbus psichologinis faktorius ir galima jį vadinti ginklu, kuris yra labiausiai psichologiškai paveikus. Bet ar Lietuvoje jis bent teoriškai gali būti dislokuotas?
T. Jermalavičius: Esame susaistyti su Konstitucijos 137 straipsniu ir tarptautinių konvencijų bei sutarčių dėl branduolinio ginklo neplatinimo. Bent jau juridiškai tai kol kas yra neįmanoma.
Lietuva, aišku, dalyvauja NATO branduolinėje politikoje ir yra dengiama branduolinių garantijų, tai yra psichologinis atgrasymo efektas. Bet tai yra psichologija, kuri yra susijusi su pasitikėjimu sąjungininkais.
Esu kalbėjęs su vienu NATO diplomatinio sluoksnio nariu ir jis sakė, kad neįsivaizduoja situacijos, kurioje 32 valstybių ambasadoriai prie stalo priimtų sprendimą panaudoti branduolinį ginklą. Šis ginklas nėra skirtas panaudojimui, jis skirtas grasinimui ir atgrasinimui. Rusija meistriškai tuo naudojasi savo manipuliacijose.
Bet kada prieinama prie konkrečių panaudojimo opcijų, sąjungininkams nėra nieko baisiau, kada jų pasirinkimai būtų susiaurinti iki arba visiškai nieko nedarymo, arba branduolinio ginklo panaudojimo, kuris reikštų civilizacijos pabaigą. Jie siekia didinti variantų spektrą ir vienas iš variantų yra naudotis sąjungininkų teritorija. Bet Lietuva iš tų opcijų iškrenta. Manau, kad tai nėra racionalu ir, kiek turėjau diskusijų, užsieniečiai Lietuvos Konstitucijoje esantį apribojimą vadina keistu ir sako, kad galbūt laikas būtų apmąstyti ir atsisakyti šio apribojimo bei taip praplėsti sąjungininkams, kurie turi branduolinį ginklą, tų variantų spektrą.
Ar yra koks nors susitarimas tarp NATO ir Rusijos dėl branduolinių ginklų?
T. Jermalavičius: Tokio juridinio susitarimo nėra. Yra NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas, kuriame bendrai yra kalbama apie tai, kad nebūtų dislokuojamos jokios pajėgos į rytus nuo Vokietijos, ne tik branduolinis ginklas. Toks susitarimas egzistuoja ir tai yra vienas iš tų dalykų, kuris kai kuriuos sąjungininkus saisto, nors saugumo aplinka, į kurią referuoja šis aktas, yra dramatiškai pasikeitusi. Praktiškai de facto neturime jaustis to susitarimo susaistyti.
Visą pokalbį su ekspertais išgirskite laidoje „Dienos pjūvis“:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
