Pasak eksperto, vertinant šią galimą situaciją iš saugumo pusės, jis neslepia, kad aneksavimas kitų šalių teritorijų duotų pranašumą kitoms valstybėms teisiškai pripažinti agresijos aktus.
„Aš nesu politologas ir iš politinės pusės to vertinti negaliu, tačiau iš saugumo pusės toks pripažinimas aneksuotos teritorijos reiškia, kad ir toliau kitos valstybės gali okupuoti vieną, kitą teritoriją ir tokiu būdu tai tampa legitimu arba teisėtu veiksniu.
Jeigu JAV pripažįsta, jog Rusijos okupuota Ukrainos teritorija tampa Rusijos dalimi, tokiu atveju visi kiti veiksmai, pavyzdžiui, Kinijos veiksmai prieš Taivaną irgi tampa legitimuoti arba teisėti.
Arba taip pat ir kitos valstybės, kurios okupuoja savo kaimynines šalis, pavyzdžiui, Venesuela okupuoja šalia esančią valstybę, irgi atsiranda precedentas pripažinti agresijos aktą kaip teisėtą aktą“, – kalbėjo jis.
Lietuva ir visa Europa turėtų stiprinti savo gynybinį pasiruošimą
D. Antanaičio nuomone, ką šiuo metu Lietuva ir visa Europa galėtų padaryti, tai yra stiprinti savo gynybą ir užtikrinti platesnio masto saugumą.
„Vienintelis būdas, ką reikėtų padaryti, tai užtikrinti savo piliečių saugumą ir gynybą, kad nebūtų šito atvejo, kad tai neįvyktų ateityje. Tai, manau, niekas iš principo nesikeičia nei Lietuvai, nei Europai.
Tiesiog reikia toliau vystyti savo pajėgumus, toliau stiprinti NATO ir Europos gynybinius pajėgumus ir šaltai bei metodiškai ruošti savo piliečius gynybai“, – įvardijo Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
Kokia reali grėsmė atsirastų kitoms šalims, jei Krymas atitektų Rusijai?
Kaip paaiškino karybos ekspertas, jeigu visgi Krymo regionas būtų pripažintas kaip Rusijos dalis, tai tolimesnė Rusijos plėtra gali tapti teisėta. Tiesa, Rusijai nebūtų taip paprasta okupuoti Baltijos valstybių.
„Jeigu atsiranda precedentas, jog okupuotos teritorijos tampa Rusijos teritorijomis, taip pat ar Sakartvelo okupuotos teritorijos tampa Rusijos teritorijomis, tai ir tolimesnė Rusijos plėtra irgi tampa teisėta.
Ir jeigu mes kalbam apie kitą žingsnį, tarkime, jeigu kažkokiu mistiniu būdu rusai išeina prie Moldovo sienos, tai ir Moldova taptų Rusijos teritorija.
Jau su Baltijos valstybėmis tai būtų šiek tiek sudėtingiau, nes mūsų statusas yra gerokai kitoks negu tų valstybių, kurios per 30 metų nepasinaudojo Europos ar NATO integracija“, – sakė jis.
Anot D. Antanaičio, kažkokie tolimesni agresoriaus veiksmai nenutiktų labai greitai, dėl to, kad pats karas jau tęsiasi ganėtinai ilgai – 11 metų.
„Kaip mes matome iš karo Ukrainoje, karas vyksta daugiau negu 10 metų, tiksliau 11 metų. Dėl šios priežasties aš nemanau, kad tokie veiksmai vyksta žaibišku greičiu.
Vis dėlto turi būti ir informacinis pasiruošimas karui, ir po to karštasis karas, kuriam reikia sukaupti rezervų, paruošti doktrinas, paruošti savo kariuomenę ir paruošti sau politinę bei industrinę aplinką.
Todėl aš nemanau, kad tai vyksta žaibo greičiu. Aš manau, tai užima nuo kelių iki keliolikos metų, kad galėtume pasiruošti“, – komentavo naujienų portalui tv3.lt ekspertas.
Sunku spręsti, ar dėl galimų teritorijų pasidalinimo JAV eitų į kompromisus ir su Ukraina
Kariuomenės atsargos majoras, paklaustas, ar jis mano, kad yra tikimybė, jog JAV, galimai, atsižvelgs į Ukrainos norus dėl teritorijų pasidalinimo, jis atsakė, kad dabar yra svarstomi įvairūs variantai.
„Aš manau, dabar ant stalo yra svarstomi visi variantai ir tai, kad mes bandome spėlioti, iš vienos pusės labai geras pavyzdys, kad ir rusai nežino, kas čia vyksta ir įveda tokį nežinomąją dėmenį.
Todėl man sudėtinga spręsti šituos dalykus, nes iš tiesų aš nesu įsigilinęs į derybų rezultatus arba detales“, – savo įžvalgomis pasidalino D. Antanaitis.
Trumpo administracija svarsto galimybę pripažinti Krymą Rusijai
JAV prezidento D.Trumpo administracija svarsto galimybę pripažinti Krymo regioną Rusijos teritorija kaip būsimo susitarimo, kuriuo siekiama nutraukti Maskvos pradėtą karą Ukrainoje, dalį, teigia du su šiuo klausimu susipažinę asmenys, praneša „Semafor“.
Administracijos pareigūnai taip pat aptarė galimybę, kad JAV paragintų Jungtines Tautas padaryti tą patį, sakė leidiniui informaciją suteikę asmenys.
Toks prašymas sulygintų D. Trumpo administraciją su Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicija, kuris Krymą jau seniai laiko savo šalies teritorija. Leidiniui „Semafor“ Baltieji rūmai atsisakė komentuoti. Primename, kad antradienį D. Trumpas ir V. Putinas ketina kalbėtis telefonu.
Sekmadienį D. Trumpas sakė žurnalistams norintis pažiūrėti, ar Rusijos agresija prieš Ukrainą gali būti nutraukta, ir sakė manąs, kad yra „labai didelė tikimybė“ pasiekti susitarimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
dingo krymo ekspertas surajev? neber koncervu, neber ir surajevo...
