Įprastai Valstybinė ligonių kasa (VLK) su gydymo įstaigomis metams sudaro sutartis tam tikram paslaugų kiekiui, tačiau jų suteikus daugiau, nei numatyta, jos paprastai galėdavo tikėtis papildomo apmokėjimo.
Pasak Valstybinės ligonių kasos vadovo Gyčio Bendoriaus, žalia šviesa tam ypač buvo uždegta po pandemijos, kai dėl atsargesnio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto planavimo pinigų buvo surenkama daugiau, o paslaugas kuo greičiau reikėjo grąžinti į senas vėžes.
Šiandien gi konstatuojama, kad nors PSDF biudžetas ir auga kasmet, tačiau vis tiek yra ribotas. Todėl šiemet tikintis mažesnio papildomo finansavimo numatyta apriboti, kiek įstaigoms bus apmokėta už viršsutartines paslaugas.
Kitaip sakant, pacientai turi nusiteikti, kad tam tikrų paslaugų gali tekti palaukti ilgiau arba pasiruošti už jas sumokėti iš kišenės.
Suteikia per daug paslaugų?
„Sveikatos paslaugų poreikis nuolat auga ir visos Europos šalys susiduria su tuo klausimu, kaip subalansuoti paciento norą apsilankyti pas specialistą, gauti ištyrimą, medicinos paslaugas su šalies galimybe tai finansuoti su turimu specialistu, įrangos skaičiumi. Tai nėra kažkokia unikali mūsų situacija“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dėstė ligonių kasų direktorius.
Jis apgailestavo, kad dalis visuomenės vis dar pati profilaktiškai nesirūpina sveikata, nedalyvauja prevencinėse programose, nevengia sveikatą žalojančių įpročių, tačiau renkasi jau ateiti pas gydytoją sveikatos bėdoms spręsti. Kita vertus, G. Bendroiaus teigimu, kalbant apie viršsutartines paslaugas, galima įtarti, kad dalis jų teikiama perteklinai tiesiog siekiant įstaigoms gauti daugiau pinigų.
„Viena vertus, labai gerai, kad viskas, ką įmanoma padaryti, atliekama dienos chirurgijos sąlygomis ir šių paslaugų ženkliai išaugo. Tačiau kartu prisikūrė naujų paslaugų – pernai stacionare paslaugų sumažėjo 3,5 tūkst., o dienos chirurgijoje padaugėjo 13,5 tūkst. Taigi įvyko paslaugų migracija ir susikūrė 10 tūkst. papildomų operacijų.
Visiems nukabo vokai, išsiplėtė venos, prisipildė tulžies pūslės, labai padidėjo atroskopijų skaičiai... Ligonių kasoms įvertinti, ar kiekviena šių operacijų buvo reikalinga, labai sunku. Bet bendra tendencija, kad kai kurių operacijų padaroma daugokai, nujaučiame. Todėl norėtume užfiksuoti, kad jau gana ir dar didinti nereikėtų“, – bendrą situaciją vertino G. Bendorius.
Paragino kukliau teikti viršsutartines paslaugas
VLK vadovo aiškinimu, šiuo metu esantis finansavimas vidutiniškai užtikrina viešųjų gydymo įstaigų finansinį stabilumą.
„Bendrai visos viešosios gydymo įstaigos pastaraisiais metais dirbo pelningai – gavo daugiau pajamų nei turėjo išlaidų. Pirminiais duomenimis, 2024 m. bendras finansinis rezultatas yra 22 mln. pelno, skaičiuojant iš PSDF teikiamas paslaugas, o bendrai, įskaitant ir už privačias pacientų lėšas teikiamas paslaugas ir kitas veiklas, buvo plius 37 milijonai.
„Tačiau viršsutartinių paslaugų apmokėjimas bus labai sunkus, nebent gautume papildomų pajamų“, – sako G. Bendorius.
Trys ketvirtadaliai įstaigų veikia pelningai, tad manytume, kad finansavimo tvarka tinkama. Tačiau įvairios įstaigos įvairiu metu dėl savo vidinių problemų, kartais – dėl paslaugų struktūros patiria iššūkių ir 44 jų pernai dirbo nuostolingai“, – dėstė G. Bendorius.
Įvertinęs turimą PSDF biudžetą ir sutartinius įsipareigojimus, ligonių kasų vadovas nurodė, kad nėra net minties, kad sutartinės paslaugos nebus apmokėtos 100 proc.
„Tačiau viršsutartinių paslaugų apmokėjimas bus labai sunkus, nebent gautume papildomų pajamų. Paprastai Finansų ministerijos prognozės būdavo kiek konservatyvios ir buvo gana įprasta, kad gauname šiek tiek daugiau pajamų, nei planavome, kiek papildomai lėšų galime paimti ir iš PSDF rezervo.
Šiemet galimybės atrodo kuklesnės, greičiausiai taip yra dėl to, kad tobulėja prognozavimas ir pagal sausio–vasario mėnesius papildomai gavome apie 8 milijonus eurų papildomų pajamų. Jei tempas bus panašus, per metus gausime apie 50 mln. eurų pajamų. Iš rezervo dar leidžiama papildomai paimti apie 72 mln. eurų.
Tad šiemet papildomai virš biudžeto lėšų galimybė gauti yra apie 120 mln. eurų. Tai nukreipia tokia linkme, kad teikdamos paslaugas gydymo įstaigos labiau turėtų laikytis sutarčių ir kukliau teikti viršsutartines paslaugas“, – kalbėjo VLK direktorius.
Pernai gi papildomam paslaugų apmokėjimui skirta 220 mln. Kaip patikslino jo pavaduotoja Tatjana Golubajeva, daugiau kaip 50 mln. skirta skubios pagalbos skyriams, kitoms paslaugoms skirta virš 160 mln. eurų:
„Daugiausiai suteikta viršutartinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, į jas grubiai įeina dienos stacionaras, dienos chirurgija, konsultacijos, skubios pagalbos paslaugos. Šiai grupei pernai papildomai skirta virš 100 mln. eurų., apie trečdalis sumos skirtas privatiems teikėjams.“
Kokius pokyčius siūlo?
G. Bendorius nurodė, kad nuo balandžio mėnesio siūloma įgyvendinti kai kuriuos pakeitimus paslaugų apmokėjimo tvarkoje. Visų pirma nebus leidžiama stengtis paimti pinigus teikiant bet kokias paslaugas.
„Sutartyje yra numatomos paslaugų grupės, už ką apmokama, bet nesuteikus vienos grupės paslaugų, buvo galima įstaigai permesti lėšas iš vienos eilutės į kitą. Pavyzdžiui, nesuteikusi kardiologo konsultacijų tas pačias lėšas galėjo panaudoti slaugai.
Mūsų požiūriu, tai nėra teisinga ir nenukreipia vadovų energijos, kad atsirastų konsultacijos. Nes jos yra reikalingos kažkurio rajono gyventojams, o ne slauga. Dėl to norėtume, kad turėdamos šiek tiek griežtesnius įpareigojimus teikti paslaugas, kurių išties reikia, o ne būtų galimybė pasiimti daugiau pinigų teikiant kažkokias paslaugas“, – komentavo VLK vadovas.
Antras pakeitimas skatintų įstaigas neteikti per daug paslaugų, kurių vertė pacientui yra mažesnė arba kurių jau teikiama pernelyg daug.
„Jei trūktų pinigų, o pagal bendrą nuotaiką atrodo, kad jų gali trūkti, viršplaninių paslaugų teikimui išliekant tokios pačios apimties kaip pernai, galėsime apmokėti tik pusę šių paslaugų. Taigi svarbu susitarti, kurias paslaugas svarbu labiau, o kurias – mažiau apmokėti.
Taigi siūlome įvesti, kad prioritetinės viršsutartinės paslaugos būtų apmokamos 100 proc. Kitų paslaugų grupėse, kur, manytume, yra kiek perteklinio paslaugų teikimo, siūlytume viršsutartinei daliai mokėti 70 proc. ir apriboti, kad nebūtų galima sutarties viršyti be galo.
Nes buvo tokių įstaigų, kurios viršijo sutarti 5, 10 kartų. Tada sutartis kaip ir netenka prasmės ir yra kaip kainynas – sudariau sutartėlę, o vėliau kiek galėsiu, tiek ir teiksiu paslaugų. Tai išbalansuoja sistemą, ištampo gydytojus po įvairias įstaigas, tą norėtume kiek riboti. Neprioritetines stacionaro paslaugas taip pat kaip paskutinius 3 metus norėtume palikti 30 proc.“ – aiškino G. Bendorius.
„Jei už suteiktas medicinos paslaugas bus mokama tik dalis jų vertės, tikrai neišvengiamai lems paslaugų kiekio mažėjimą, pacientams teks ilgiau laukti eilėse, paslaugos taps dar labiau neprieinamos“, – sakė G. Keso.
Brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimas taip pat būtų išskirtas į dvi grupes: vieną grupę virš sutarties siūloma apmokėti 100 proc., o dalį – 70 proc. Čia kalbama apie kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus – už šiuos sutartis viršijančius tyrimus būtų apmokama kas ketvirtį 70 proc., jei viršijimas nebūtų didesnis nei 50 proc. sutartinės sumos.
Kokioms paslaugos teikiamas prioritetas?
Garantavęs, kad sutartinės paslaugos bus visiškai apmokėtos, VLK vadovas akcentavo, kad taip pat bus ir su virštutartinėmis paslaugomis, kurios yra išskirtos kaip prioritetinės.
„Tai yra kardiologoo, neurologo, endokrinologo, hematologo, onkologo konsultacijos, išplėstinės ir išsamios konsultacijos ir ambulatorinė chirurgija.
Išplėstinės konsultacijos yra ne tik tokios, kai specialistas ne tik aptaria paciento būklę, bet ir padaro papildomus tyrimus – širdies echoskopiją, miografiją ir pan., kas dažniausiai atliekama poliklinikos patalpose. Jie irgi skatina greitą paciento ištyrimą, tai prioriteto tvarka turėtų būti pilnai apmokama“, – pabrėžė G. Bendorius.
Taip pat čia kalbama ir apie prioritetines stacionarines paslaugas, skubiosios medicinos pagalbos ir stebėjimo, ambulatorinės ir stacionarinės slaugos ir paliatyviosios pagalbos, slaugos dėl cukrinio diabeto paslaugas, prioritetinę stacionarinę reabilitaciją, ambulatorinę ir stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją.
„Jei lieka pinigų po to, numatoma, kad kitos paslaugos irgi būtų pilnai apmokėtos ar tiek, kiek liko pinigų, išskyrus konsultacijas, kai yra tik specialisto pokalbis su pacientu, kai neatliekami jokie papildomi ištyrimai, kita neprioritetinė stacionarinė reabilitacija, jos siūlome apmokėti 70 proc. viršijus sutartį“, – detalizavo jis.
Įžvelgia grėsmę ir dėl eilių, ir mažesnių algų medikams
Rajoninės ligoninės dėl ruošiamų pakeitimų gi itin nuogąstauja – dėl to eilės esą gali tik ilgėti, o medikų trūkumas regione dar išaugs.
„Jei už suteiktas medicinos paslaugas bus mokama tik dalis jų vertės, tikrai neišvengiamai lems paslaugų kiekio mažėjimą, pacientams teks ilgiau laukti eilėse, paslaugos taps dar labiau neprieinamos. Visuomenės senėjimas, sveikatos rodikliai rodo, kad artimiausiu dešimtmečiu paslaugų poreikis tiks augs ir ligoninės keliamas tikslas mažinti teikiamų paslaugų skaičių neatitinka realybės.
Taip pat siūlomas finansavimo modelis paveiks medikų atlyginimus, nes medikų pajamos glaudžiai susijusios su suteiktų pasaugų kiekiu. Savo ruožtu tai dar labiau padidins medikų trūkumą regionuose, kaip žinia, jų jau ir ten kai kur tragiškai trūksta“, – gydymo įstaigų nuogąstavimus perdavė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarė sveikatos klausimais Goda Keso.
Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas piktinosi, kad negalima stabdyti politikos, kuria vadovautasi jau dešimtmetį.
„Jaučiame didelę grėsmę svarstant šias prognozes ir jų realizavimą. Visur 10 paskutinių metų kalbama, kad stacionarinės paslaugos viršijamos, reikia eiti į dienos chirurgiją, dienos stacionarą, stebėjimo paslaugas, ką aktyviai ir darėme. O naujosiose gairėse kalbama, kad dienos chirurgijos yra per daug, ją reiktų pradėti mažinti, viršijai virš 50 proc. ir jos nebeteikti arba nesumokėti už ją.
„Mūsų vertinimu, tai iš esmės pakeis sistemą ir nesirenkant, tai yra miesto ar rajono gydymo įstaiga“, – sakė A. Nastaravičius.
Tai jei 10 metų einama šia kryptimi, negalima imti to stabdyti. Kaip man sumokėti darbuotojams atlyginimus, kaip performuoti visą biudžetą ir pasitelkti skatinimus, jei negalėsiu pasakyti – dirbkite daugiau, ir daugiau uždirbsite? Biudžetą reikia valdyti, bet dabar pagal sutartį beveik 1,5 milijono deficitą turime. (...) Dabar grįžtama į senąjį modelį ir bandoma pasakyti – žiūrėkite, nedarykite to ir pabandykite išgyventi, tai neišgyvensime“, – piktinosi pernai vienos iš pelningiausiai dirbusios ligoninės vadovas.
Pacientams teks mokėti dar daugiau?
Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas Artūras Nastaravičius pasidžiaugė, kad numatyti pokyčiai buvo kiek pakoreguoti į teigiamą pusę nuo paskutinio prieš porą savaičių įvykusio pristatymo.
„Vis tik buvo įvardyta, kad tai – trys nedideli pakeitimai. Mūsų vertinimu, tai iš esmės pakeis sistemą ir nesirenkant, tai yra miesto ar rajono gydymo įstaiga. Vadovai bet kuriuo atveju turės skaičiuoti, kiek paslaugų gali suteikti, neatliepiant realaus poreikio. (...)
Iš principo įstaigos, kurios kartais viršija savo sutartis, arba jų krūviai bus mažinami, arba pacientai bus priversti mokėti iš savo kišenės, nors šie mokėjimai Lietuvoje yra ir taip pakankamai dideli. Tai šie pakeitimai juos gali dar labiau išdidinti“, – nuogąstavo jis.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad norėtųsi įvertinimo, kaip įsigaliojus įvardytiems pasikeitimams atrodys situacija konkrečioje gydymo įstaigoje.
„Prezidentui ypač aktualu regioninės ligoninės, reiktų įsivertinti ir labai aiškiai, koks bus taškas B, kokios atsiranda rizikos dėl paslaugų prieinamumo, kiek jos yra aukštos“, – pastebėjo ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
