Pasak Lietuvos gydytojų, situacija išlieka sudėtinga, o rimčiausias to pasekmes galima išvysti jau ateityje. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gi nurodo, kad dalies vaitų tiekimas jau atnaujintas arba juos yra kuo pakeisti.
Europos pediatrai skambina pavojaus varpais – Austrijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos Pietų Tirolio provincijos ir Šveicarijos sveikatos apsaugos ministrams neseniai adresavo laišką, kuriuo įspėjo, kad jau kuris laikas besitęsiantis vaistų trūkumas kelia grėsmę vaikų sveikatai.
Jie pabrėžė, jog „būtina skubiai rasti greitą, patikimą ir ilgalaikį“ vaistų atsargų problemų Europoje „sprendimą“. „Dėl vaistų trūkumo visoje Europoje kyla grėsmė mūsų vaikų ir mūsų jaunuolių sveikatai“, – įspėjo gydytojai.
Pediatrai akcentavo, kad gydytojų, garantuoti pakankamą gamybą ir tiekimą ir užtikrinti pagrindinei pediatrinei priežiūrai reikalingų vaistų prieinamumą turi politinių sprendimų priėmėjai. Jų teigimu, labai svarbu užtikrinti antibiotikų, nuskausminamųjų, vaistų nuo karščiavimo ir astmos bei vakcinų prieinamumą.
Tenka gydyti tuo, ką turi, o ne kuo reikia
Tai, kad situacija išlieka sudėtinga bei gali turėti rimtų pasekmių, patvirtino ir Lietuvos gydytojai.
Europa dar žiemą buvo susidūrusi su svarbaus antibiotiko – amoksicilino – ir kitų preparatų trūkumu, nes, padaugėjus susirgimų, ypač tarp vaikų, buvo padidėjusi šių vaistų paklausa. Už lango – jau pavasaris, tačiau situacija iš esmės nesikeičia.
„Dirbu skubiojoje pagalboje ir negaliu išrašyti tų antibiotikų, kurių reikėtų. Išrašai tuos, kas yra, rezidentai persiskambina per vaistines, kur kas yra ir rašome ne tai, kas reikia, bet iš to, kas yra, kas „arčiausiai tiesos“. Taigi tokia situacija“, – sakė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. dr. Rimantas Kėvalas.
Pasak VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų ligų gydytojos, pulmonologės dr. Sigitos Petraitienės, vaistų trūkumas yra labai didelė problema bent keliais aspektais.
„Visų pirma, dėl to labai trukdosi mūsų darbas. Žinome, kokio vaisto reikia esant konkrečiai ligai. O dabar nuolatos sėdi prie kompiuterio, telefono, nuolat skambini, aiškiniesi, kur kokioje vaistinėje koks vaistas yra. Nes nėra taip, kad dingo vienas vaistas ir jo nėra, vieną savaitę vieno nėra, kitą – kito, žiūrėk, kažko užveža ir vis taip ieškai. Esu labai dėkinga geranoriškoms vaistinėms, kurios paskambinus nuosekliai padeda, vardija, ko tą minutę turi“, – kalbėjo gydytoja.
Tabletes trina kaip senais laikais
Jos pastebėjimu, laiku gaunamas tinkamas vaistas ypač svarbus, kai vaikai sunkiai serga, atvažiuoja į priėmimą.
„Jiems antibiotiko reikia „čia ir dabar“, o ne po dviejų ar trijų dienų. Arba jei juos gydome ligoninėje, išleidžiame į namus, negalime nutraukti gydymo. Ryte išrašai jį iš ligoninės, o vakare jis jau turi gauti tą vaistą. Taigi daug laiko užgaištame, kol randame, kur yra tas vaistas. Jei konkretaus vaisto nėra, išrašome analogišką. Bet taip kaitalioti vaistus nėra labai gerai, nes kitas vaistas gali ir netikti, pasitaikyti šalutiniai poveikiai, o ir laikas labai gaišinasi“, – pabrėžė ji.
„O kai nėra reikiamų antibiotikų, bet jais gydyti ligą privalai, nes kitaip vaikas gali ir numirti, kilti kažkokios sudėtingos komplikacijos, susiformuoti pūlinys ar būti pakenkti inkstai, gydai tuo, ką turi.“
Pasak gydytojos, nors su šių vaistų stygiumi susiduria ir kitos šalys, sunku suvokti kad 21 amžiuje galėtų trūkti tokių elementarių vaistų.
„Visko teko dėl stygiaus imtis – mažiems vaikams ir tabletes tirpinome, trynėme, mokėme tėvus, kaip tą padaryti. Reikia kažkaip suktis. Dar tarybiniais laikais vaikystėje, kai suspensijų nebuvo, mama, pamenu, tarp dviejų šaukštelių trindavo tabletes“, – prisiminė S. Petraitienė.
Grėsmė ne tik vaiko, bet ir visuomenės sveikatai
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad kita didelė problema – gydytojai priversti skirti plataus spektro antibiotikus, o tai gali atvesti prie daug rimtesnių problemų.
„Yra priimtos tarptautinės gairės, kuriomis vadovaujantis dirbame ilgą laiką, kokią infekciją kokiu antibiotiku gydyti, duoti tai ligai siauro veikimo spektro vaistą. Štai buvo tonzilitai, sukelti bakterijų, kurias labai gerai veikia paprastas penicilinas. Jis pakankamai siauro spektro ir jį duodant nesivysto daugybinis atsparumas antibiotikams – kitų bakterijų, kurios natūraliai gyvena vaikų nosiaryklėje.
O kai nėra reikiamų antibiotikų, bet jais gydyti ligą privalai, nes kitaip vaikas gali ir numirti, kilti kažkokios sudėtingos komplikacijos, susiformuoti pūlinys ar būti pakenkti inkstai, gydai tuo, ką turi. Bet ne tais antibiotikais, kuriais reikėtų. Taip infekciją pagydai, bet tokiu būdu vystosi atsparumas antibiotikams, taip kuriama ir visuomeninė bėda.
Kaip ir jei kitą kartą tam vaikui ligą gali sukelti bakterija, kuri bus atspari įprastiems antibiotikams, tada jį gali tekti guldyti ligoninę, galbūt į veną antibiotikus leisti“, – situacijos rimtumą pabrėžė vaikų gydytoja.
Ji pridūrė, kad problema yra ne tik su antibiotikais, bet ir vaistais nuo astmos.
„Jų taip pat neatsirado, mažų dozių inhaliatorių. Vienu metu jie visai buvo dingę, dabar kažkas atsirado, bet ne viską turime. Didelių problemų turėjome, kiek tėvų važiuodavo ir į Lenkiją vaistus pirkti“, – konstatavo S. Petraitienė.
„Neturime antibiotikų gamyklos“
Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas, VUL Santaros klinikų vaikų gydytojas gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas patikino, kad dabartinė situacija apsunkina darbą ir prašė tėvų supratingumo.
„Dar nėra taip, kad kažkas numirė ar luošas tapo, kad trūko kažkokių vaistų, bet nepatogumų yra. Gal daugiau ambulatorinėje grandyje nepatogu tėvams – gydytojas išrašo vaistą, o tėvai pyksta, kad jo negali gauti. Tai norėtųsi tėvų supratingumo, nes gydytojas irgi nežino, koks preparatas yra toje vaistinėje, į kurią ateis tėvai“, – kalbėjo gydytojas.
Paklaustas, ar, jo manymu, šiai problemai spręsti pakanka sveikatos politikų dėmesio, pašnekovas tarstelėjo, kad vaikų sveiktai iš ministerijos dėmesio tikrai nepakanka, tačiau šiuo atveju, atrodytų, daroma tai, kas įmanoma.
„Jie bando pagal savo galimybes šį klausimą spręsti, iš Lenkijos importavo vaistus palengvintomis sąlygomis. Bet jei visur to trūksta, tai tenka taikytis. Nes juk antibiotikų gamyklos patys neturime, negalime paprašyti, kad jie dirbtų trimis pamainomis“, – konstatavo V. Urbonas.
Dalies trūkstamų vaistų laukia dar gegužę
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) savo ruožtu nurodė, kad kai kurių antibiotikų tiekimas jau yra atnaujintas. „Vaikiškų suspensijų, skirtų karščiavimui mažinti, kurių sudėtyje yra paracetamolio ir ibuprofeno, atsargos yra pakankamos“, – komentavo tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.
Kalbėdama apie registruotus vaistus, kurių tiekimas sutrikęs, ji nurodė, kad vaisto registruotojas UAB „Sandoz“ pranešė, kad antibiotiko amoksicilino tam tikrų tablečių tiekimo sutrikimas yra numatomas iki birželio 30 d. Tuo metu šio antibiotiko milteliai geriamajai suspensijai tiekimas planuojamas atnaujinti gegužės 31 d.
„Kalbant apie šią suspensiją, svarbu paminėti, kad didmenoje dar esama Lenkijoje registruoto kito pavadinimo vaisto amoksicilino milteliai geriamajai suspensijai nedidelis kiekis, papildoma šio vaisto siunta, mūsų turimomis žiniomis, Lietuvą turėtų pasiekti dar šią savaitę. Svarbu pažymėti, kad minėtas vaistas yra įtrauktas į Kompensuojamų vaistų sąrašus, tačiau yra kompensuojamas ne visoms pacientų grupėms.
Taigi ir receptų išrašymo tvarka, skiriant šį vaistą, skirtinga ir priklauso nuo to, ar vaistas išrašomas kaip kompensuojamas, ar kaip nekompensuojamas. Gydytojai, norėdami paskirti gydymui vardinį vaistą kuris įrašytas į kainyną, tačiau pacientui yra nekompensuojamas, turėtų išrašyti vardinį receptą“, – nurodė A. Tautvydienė.
„Norime priminti, kad jei konkretaus vaisto nėra, o pacientui jo reikia, tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju bei aptarti alternatyvaus gydymo galimybes“, – aiškino VVKT atstovė.
Taip pat ji patvirtino, kad yra gauti pranešimai apie kai kurių prekinių pavadinimų vaistų, skirtų astmai gydyti, laikiną tiekimo sutrikimą, tačiau ji teigė, kad dauguma jų yra pakeičiami kitų gamintojų vaistais, arba yra tiekiami kitos dozuotės ar farmacinės formos vaistai.
„Kai kuriais atvejais, vaistai yra tiekiami užsienio pakuotėmis, išdavus leidimą. Raginame gydytojus prieš išrašant vaistus, pasitikrinti informaciją mūsų svetainėje ir primename, kad visa informacija apie vaistų tiekimo sutrikimus, taip pat apie sandėliuose esančias vaistų atsargas yra vieša – ji skelbiama VVKT svetainėje.
Norime priminti, kad jei konkretaus vaisto nėra, o pacientui jo reikia, tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju bei aptarti alternatyvaus gydymo galimybes. Jei trūksta konkretaus vaisto konkrečios farmacinės formos, pavyzdžiui, nėra tablečių, bet yra suspesija, žvakutės ar pan., verta su gydytoju ar vaistininku aptarti kitokios vaisto farmacinės formos vartojimo galimybę“, – kalbėjo VVKT specialistė.
Dulkys: tai – ne vienos Lietuvos problema
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad su vaistų trūkumu susiduria ne tik Lietuva, tą lėmė sutrikęs medžiagų tiekimas į Europą.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, yra sutrikęs veikliųjų medžiagų patekimas į Europos teritoriją. Taip pat, vaistų gamintojų aiškinimu, po pandemijos metu kai kurių vaistų poreikis buvo gerokai sumažėjęs, o dabar jis vėl staigiai išaugo, todėl stringa ir pati gamyba.
Ministras taip pat pabrėžė, kad vaistų trūkumą lemia ir iššūkiai logistikoje, pakuočių gamyboje.
„Jei lyginame 2022-ųjų pirmą ketvirtį su 2023-ųjų pirmu ketvirčiu, tai 2022 metais buvo virš 200 [vaistų tiekimo nutraukimų], tai jau dabar yra virš 400“, – sakė A. Dulkys.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2019 metais fiksuota per 900 pranešimų apie laikiną arba visišką vaistų tiekimo nutraukimą, 2022 metais – apie 1,1 tūkst., o 2023 metų pirmas ketvirtis, pasak ministro, „rodo, kad bus daugiau“.
„Jei lyginame 2022-ųjų pirmą ketvirtį su 2023-ųjų pirmu ketvirčiu, tai 2022 metais buvo virš 200, tai jau dabar yra virš 400“, – sakė jis.
Kaip imasi spręsti?
Paklausta, kaip ketina spręsti vaistų trūkumo problemą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad Lietuvos farmacijos įstatyme įteisintos įvairios priemonės, kuriomis sprendžiamos gyventojų aprūpinimo vaistais problemos: įteisintos daugiakalbės pakuotės (pvz., pasirašytas susitarimas dėl Baltijos pakuočių taikymo); esant vaisto gamybos, tiekimo sutrikimams ar išaugus jo poreikiui dėl padidėjusio sergamumo registruoti vaistai gali būti tiekiami užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis, gavus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą; pavieniams pacientams gali būti skiriami vardiniai vaistai.
„Tai leidžia parinkti gydymą atsižvelgiant į individualius paciento poreikius, spręsti problemas, kai rinkoje laikinai nėra reikalingų registruotų vaistų“, – nurodė ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.
Jis pridūrė, kad Seime šiuo metu svarstomas Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame taip pat numatytos nuostatos, padėsiančios spręsti vaistų trūkumų problemas:
Siūloma patobulinti leidimų laikinai tiekti vaistus užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis išdavimą (šie leidimai yra svarbi priemonė sprendžiant vaistų trūkumus). Leidimų išdavimas būtų susiejamas su konkrečiais kiekiais ir poreikiu, o vaistinėms leidžiama išparduoti užsienio kalba paženklintų pakuočių atsargas (likučius) pasibaigus leidimo galiojimo laikui.
Siūloma numatyti, kad vaistas, kuriam išduodamas nurodytas leidimas, gali būti be pakuočių apsaugos priemonių, skirtų patikrinti pakuotės autentiškumą ir ar nebuvo pažeista pakuotė, jei toks vaistas yra skirtas Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybei, kurioje jis yra priskirtas vaistams, kuriems pakuočių apsaugos priemonės neprivalomos.
J. Gališanskis pridūrė, kad šiuo metu rengiamas Neregistruotų būtinųjų vaistinių preparatų tiekimo rinkai taisyklių naujos redakcijos projektas, pagal kurį bus įteisintos platesnės galimybės leisti tiekti kitoje EEE valstybėje registruotus vaistus, jeigu Lietuvos rinkoje yra tokių vaistų trūkumas.
Pasak SAM, Kaip spręsti vaistų trūkumo problemą, siūlymus pateikė ir Europos Komisija: „Vienas iš pateiktų pasiūlymų tikslų – spręsti vaistų trūkumų problemas. Siūlomos įvairios priemonės, kad būtų užtikrintas vaistų, tiek inovatyvių, tiek generinių ir biopanašių vaistų, prieinamumas, jie būtų tiekiamai kiekiais, atitinkančiais ES valstybės narės poreikius, būtų plačiau keičiamasi informacija apie galimus vaistų tiekimo sutrikimus. SAM aktyviai dalyvaus pasiūlymų svarstymuose ES institucijos ir atstovaus Lietuvos interesams.“
