Savo kailiu sveikatos sistemos netobulumą ne kartą patyrusi 67-erių vilnietė Gražina (pavardė redakcijai žinoma) portalui tv3.lt pasakojo buvusi nustebinta, kai gydytojui uždavus daugiau nei vieną klausimą buvo paprašyta ateiti iš naujo su siuntimu.
„Vienas klausimas – vienas vizitas, jau daugiau nieko nepaklausi, kad ir smulkmenos kokios. Ir apskritai vizitas labai trumpai trunka, tik apžiūrėjo, rankas nusiplovė ir jau išeik, nieko atidžiai nepažiūri. Viskas greitai, greitai, nors, atrodo, ir pacientų už manęs nelaukė, matyt, jiems reikia kuo daugiau vizitų susirinkti“, – apmaudo neslėpė moteris.
Pasaka be galo
Ji kartu pateikė konkrečius pavyzdžius, kai norint greitai gauti pagalbą nusvyra rankos.
„Esu registruota Karoliniškių poliklinikoje, užsirašiau pas šeimos gydytoją gauti siuntimą pas ortopedą-traumatologą, vizitas – po dviejų savaičių. Ortopedas nusiuntė padaryti rentgeno nuotrauką, pasidariau ir grįžau atgal. Gydytojas apžiūrėjo koją.
Kartu paprašiau siuntimo pasigaminti ortopedinius vidpadžius, bet gydytojas sako, čia jau antras klausimas ateikit kitą kartą. Tai, palaukite, kiek man laukti reikės? O juk čia tik kalbama apie siuntimo išrašymą. Jau vidpadžius yra dariusi, tai ne naujiena, kaip ir nereikėtų siuntimo, bet gaminimui jo reikalauja“, – pasakojo ji.
Moteriai vėl teko registruotis pas šeimos gydytoją tam, kad gautų naują siuntimą pas ortopedą. Apsilankiusi pas šeimos gydytoją Gražina nudžiugo – jis pats sakė galintis išrašyti siuntimą vidpadžiams pasigaminti. Tiesa, vilnietės džiaugsmas truko neilgai – pasirodo, įmonė nepriima tokių siuntimų ir paprašė ortopedo siuntimo.
„Kita galimybė – čia pat pasikonsultuoti su jų gydytoju, sumokėti 30 eurų, kai vidpadžiai su valstybės kompensacija kainuoja 10 eurų. Kad vėl nereikėtų laukti, tenka sumokėti papildomai“, – patirtimi dalinosi ji.
„Gydytojai varnelę sau tik užsideda, kiek klausimu tiek ir vizitų. Taip ir susidaro eilės, o gydytojai vaidina, kad dirba išsijuosę ir koks antplūdis pas juos.“
Moteris pasakojo, kad prireikus apsilankyti pas akių gydytoją situacija tokia pati. „Jei pasitikrini akis, antras klausimas dėl akinių jau vėl atidedamas kitam kartui, ir taip pasaka be galo. Gydytojai varnelę sau tik užsideda, kiek klausimų, tiek ir vizitų. Taip ir susidaro eilės, o gydytojai vaidina, kad dirba išsijuosę ir koks antplūdis pas juos. Gal užėmiau tikrai sunkaus ligonio vizitą“, – svarstė ji.
Plačiau nekomentavo
Pati Karoliniškių poliklinika savo ruožtu plačiau atvejo nekomentuoja, argumentuodama, kad reikia žinoti daugiau detalių.
„Sunku įvertinti pacientės jums išsakytas pastabas nežinant konkrečios situacijos bei kokiais sveikatos klausimais pacientė kreipėsi į gydytojus. Norime patikinti, kad visuomet atidžiai reaguojame į pacientų išsakytus pastebėjimus, todėl pacientė gali į polikliniką kreiptis dėl jai rūpimų klausimų tiek el. paštu [email protected], tiek atvykstant į polikliniką“, – rašoma portalui tv3.lt pateiktame komentare.
Paprašius patikslinti, ar yra numatyta, kiek laiko turėti trukti gydytojo konsultacija ir kiek su paciento sveikata susijusių klausimų gali būti sprendžiama vieno vizito metu, įstaiga nurodė, kad tai priklauso nuo gydytojo specialybės, konsultacijos tikslo, konsultacijos metu atliekamų procedūrų ir manipuliacijų bei kitų veiksnių.
„Gydytojo specialisto konsultacija vidutiniškai trunka 20–30 min., šeimos gydytojo konsultacija – 15 min. Kalbant apie paciento siuntimo gydytojo specialisto konsultacijai būtinumą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šeimos gydytojo kompetenciją yra pakankamai plati, kas leidžia šeimos gydytojui pačiam spręsti daugybę pacientų sveikatos problemų. Šeimos gydytojo išduodamo siuntimo esmė – siekis kreiptis į gydytoją specialistą su tikslu pasikonsultuoti dėl paciento tyrimo, gydymo plano, užduoti rūpimus klausimus gydytojui specialistui.
Šeimos gydytojas išduodamas siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, jame aprašo paciento sveikatos problemą arba kelias problemas, taikytą ištyrimą ir gydymą bei nurodo konsultacijos tikslą. Tuo atveju, kai pacientas išsako klausimus, nesusijusius su siuntime nurodytu tikslu, gydytojas specialistas įvertina galimybes juos spręsti tos pačios konsultacijos metu. Sprendimai priklauso nuo individualios paciento situacijos. Esant galimybėms, gydytojai specialistai imasi spręsti papildomus paciento klausimus tos pačios konsultacijos metu“, – nurodė poliklinikos atstovė Daiva Ramonienė.
Ligonių kasos: gali tekti apsilankyti ne kartą
Paprašyta pakomentuoti situaciją Valstybinės ligonių kasa (VLK) visų pirma paaiškino, kad kiekvieno paciento gydymo atvejis yra individualus ir visais atvejais dėl gydymo, dėl apsilankymų skaičiaus ir dėl tyrimų reikalingumo, dėl vaistų ir medicinos pagalbos, ortopedijos techninių priemonių išrašymo pacientui sprendžia jį gydantis gydytojas.
„Pas gydytojus specialistus dėl tos pačios priežasties gali tekti apsilankyti kelis kartus. Būna atvejų, kai gydytojas specialistas paskiria apsilankyti pakartotinai, nes jam nepavyksta visos reikiamos pagalbos suteikti pirmojo apsilankymo metu, pvz., reikia jam įvertinti paskirtų tyrimų rezultatus arba atlikti papildomą tyrimą, priskirtą gydytojo specialisto kompetencijai, arba įvertinti gydymo efektyvumą ir pan.“ – dėstė Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė.
„Pas gydytojus specialistus dėl tos pačios priežasties gali tekti apsilankyti kelis kartus. Būna atvejų, kai gydytojas specialistas paskiria apsilankyti pakartotinai, nes jam nepavyksta visos reikiamos pagalbos suteikti pirmojo apsilankymo metu.“
Jos aiškinimu, Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gydytojo specialisto konsultacija laikomas paciento apsilankymas pas jį turint siuntimą dėl konkrečios priežasties, kai šio apsilankymo metu atliekami pagal gydytojo specialisto kompetenciją visi pacientui būtini tiriamieji bei gydomieji veiksmai ir raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui.
„Taigi bet kuris gydytojas specialistas, konsultuodamas pacientą, turi laikytis holistinio principo, t. y. pacientas turi būti ištiriamas ir konsultuojamas dėl visų gydytojo specialisto kompetencijai priskirtų ligų, kurios konkrečios klinikinės situacijos atveju, gydytojo specialisto nuomone, gali būti reikšmingos teikiant patarimus siuntusiam gydytojui dėl paciento diagnozės nustatymo ar gydymo taktikos parinkimo. Vadinasi, turint vieną siuntimą pacientas turi būti ištiriamas kompleksiškai ir pacientai neturi būti be reikalo siuntinėjami registruotis iš naujo“, – kalbėjo VLK specialistė.
Piktnaudžiavimų pasitaiko
Pašnekovė taip pat tikino, kad gydytojų specialistų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo tvarka skatina, kad pacientui pirmojo apsilankymo metu būtų suteikta visa jam būtina pagalba.
„Paslaugų kainos yra diferencijuotos ir priklauso nuo pacientui atliekamų tyrimų, diagnostinių veiksmų – didesne kaina apmokama už išplėstines ir išsamesnio ištyrimo konsultacijas“, – aiškino Ž. Baigienė.
Ji neslėpė, kad piktnaudžiavimo atvejų dėl pacientų siuntinėjimo pasitaiko, tačiau teigė, kad pacientų skundų dėl šios konkrečios problemos ligonių kasos gauna retai.
„Kad gerėtų įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, darbo kokybė, ligonių kasų specialistai konsultuoja gydymo įstaigų darbuotojus, teikia jiems metodinę medžiagą, taip pat vykdo planinę ir neplaninę sveikatos priežiūros įstaigų priežiūrą“, – pridūrė VLK specialistė.
Kada pakartotinio siuntimo nereikia?
Ž. Baigienė priminė, kad siuntimas yra būtinas gydytojo specialisto konsultacijai gauti. Siuntimai užtikrina, kad pacientui būtų suteikta reikiamo gydytojo specialisto konsultacija, nes neretai pacientui sunku pačiam įvertinti savo būklę ir kreiptis į tinkamą specialistą.
„Taigi, siuntimas išduodamas, jei siunčiančiajam gydytojui reikia pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, nustatyti ar patikslinti diagnozę, gydymo taktiką ir pan. Atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę, siuntimą dėl nemokamos, t. y. ligonių kasų kompensuojamos, gydytojo specialisto konsultacijos išduoda šeimos gydytojas arba kitas gydytojas specialistas“, – komentavo VLK specialistė.
Ji priminė, kad pakartotinio gydytojo siuntimo nereikia, jei pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai, t. y., jei gydytojas nurodo atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento gydymą, atlieka tyrimus ir pan. arba pacientas serga lėtine liga ir jam taikomas ilgalaikis stebėjimas.
Pavertė „paštininkais“
Nors į portalą tv3.lt kreipėsi konkrečios poliklinikos pacientė, panašūs skundai sklinda ir iš kitų gydymo įstaigų. Medikų organizacijos jau ilgą laikas kritikuoja tai, kaip ligonių kasos apmoka gydytojo specialisto konsultacijas – ne už kiekvieną jų.
Savo ruožtu gydytojas urologas dr. Robertas Adomaitis, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narys portalui tv3.lt jau yra atkreipęs dėmesį ne tiek į siuntimų apmokėjimo problemą, bet tai, kaip apskritai šiuo metu pinigai „vaikšto“ sistemoje.
„Sistema realiai dabar yra tokia, kad šeimos gydytojai rašo siuntimus ne tada, kada jiems reikia, o kada įstatymas, pacientas ar dar kas nors to prašo. Tai yra ne įkainio dydžio, o pinigų judėjimo klausimas, jis neturi priklausytų nuo siuntimų“, – akcentavo jis.
Pasak pašnekovo, pacientas tokiu atveju paprasčiausiai tampa įkaitu – „paštininku“, kuris nešioja laikinuosius „talonus“ tarp šeimos gydytojo ir gydytojo specialisto.
„Kas yra siuntimas? Tai yra virtualūs pinigai. Gydytojas specialistas juos iškeičia į pinigus, tai yra ligonių kasos sumoka už to siuntimo aptarnavimą. Galima sakyti, tai – kaip laikinasis „talonas“. Dabar kitas klausimas – koks yra jo įvertis. Jei jis pigus, tai norisi susirinkti kuo daugiau talonų, kad susidarytų kažkoks prasmingas atlygis.
Taip „įsijungia“ pinigų logika – kuo mažesnės vertės pinigas, tuo daugiau jų nori prisirinkti ir kaip butelių taros supirkime išsimainyti į kapeikas. Tai tas yra atsitikę su gydytojais specialistais – jie keičia tuos siuntimus į pinigus, o tarpininkas yra gydymo įstaiga“, – ydingus sistemos procesus aiškino R. Adomaitis.
Siuntimas būtinas pinigams susirinkti
Gydytojo pastebėjimu, bėda yra ta, kad ši tvarka gyva ilgą laiką ir keista nebuvo, tad prie jos visa sistema adaptavosi.
„Mintis kuriant šią sistemą buvo ta, kad brangiau bus įvertinta pirmoji konsultacija, o kitos dvi bus nemokamos – suvok, jų per daug nesistengs teikti, bet kiek reikės, tiek suteiks ir visi išgyvens. Valstybinė ligonių kasa finansiniuose atsiskaitymuose įvedė balo sąvoką ir balais įvertino kiekvieną paslaugą. Vėliau paslaugų kaštų analizės, nebuvo daromos, tik indeksuojama vertė atsižvelgiant į Privalomo sveikatos draudimo fondo galimybes.
Bėda ta, kad nors balais įvertintos paslaugos kainos struktūroje darbo užmokesčio dalis buvo numatyta, keičiantis rinkos sąlygoms išaugo kitų kaštų dalis – medicinos priemonių, šildymo ir kitos kainos, reguliuojamos rinkos, todėl ligonių kasos tiesioginės įtakos joms daryti negali, darbo užmokesčiui lieka vis mažesnė gydymo įstaigos pajamų dalis.
Valstybė galėtų reguliuoti tik medikų darbo krūvius ir minimalų darbo užmokestį, tačiau toks reguliavimas apnuogintų darbuotojų trūkumo žaizdas beveik visose gydymo įstaigose. Politiškai tai labai rizikinga. Rezultatas yra toks, kad nuo realybės atitolsta to įkainio struktūra, medicinos darbuotojai viešosiose įstaigose neuždirba tiek, kiek nori, tada jie pradeda dairytis, ką čia daryti“, – dėstė R. Adomaitis.
