Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Seime surengtos diskusijos apie mažiau pavojingų, su narkotikų vartojimu susijusių veikų, dekriminalizavimą ir pagalbą kvaišalų vartotojams metu pabrėžė, kad negalima darant kažkokius pokyčius juridinėje srityje nuošalyje palikti gydymo.
Skaitydamas pranešimą ir pateikęs Portugalijoje taikomo modelio pavyzdį R. Badaras akcentavo, kad norint kalbėti apie narkotikų dekriminalizavimo klausimus būtina matyti visą paveikslą, o ne jo dalį.
„Jei atidžiau paanalizuotume šią unikalią patirtį, tai pagrindinės išvados remiasi Portugalijos priklausomybės centro vadovo pagrindine fraze, kuria teigiama, kad dekrimnalizacija nėra stebuklas, nors ir turi būti padarytas. Bet jeigu tu apsiriboji tik dekriminalizacija, reikalais gali pakrypti blogąją linkme“, – sakė jis.
Privalo praeiti komisiją
Kaip nurodė R. Badaras, tam, kad veiktų dekriminalizacijos modelis, yra būtinosios sąlygos.
„Reikia paminėti, kad portugalų sveikatos priežiūros tinklas ir paslaugos priklausomiems asmenims net 21 a. pradžioje buvo gerokai tvirtesni negu daugumos Europos šalių. Ir nepaisant to, per pirmus 5 metus lėšos, skirtos priklausomybės reikalų sprendimui, kas apima daug ką – ne tik gydymą, bet ir socialinius dalykus, padvigubėjo.
Tačiau kalbant apie gydymą norėčiau atkreipti dėmesį, kad Portugalija, ko gero, buvo viena pirmųjų Europos šalių, kuri pasinaudojo amerikiečių pavyzdžiu ir būtent paruošė du svarbius dokumentus – šalia dekriminalizacijos įsteigta priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų, galima sakyti, atkalbėjimo komisija“, – Seimo posėdžio metu kalbėjo jis.
Tokiu būdu žmogus, kuris pagaunamas su vienokiu ar kitokiu kiekiu narkotinės medžiagos, kuris jau galėtų užtraukti administracinio pažeidimo atsakomybę, privalo praeiti tos komisijos konsultaciją.
„Ir tai nebūtinai yra priklausomi žmonės – praktiškai tik keliolika procentų jų yra tokie. Ir būtent tie komisijos žmonės nusprendžia, ar asmeniui reikia kreiptis į priklausomybės ligų konsultantą, ar ne. Ir jeigu reikia, žmogus privalo tai padaryti per savaitę“, – pabrėžė gydytojas.
Anot R. Badaro, kalbos, kad ir dabar, jei žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą, tai jį atleidžia nuo atsakomybės, kiek skiriasi nuo realybės.
„Žinot, gal ir skamba tai rimtai, bet aš žinau, kaip atrodo tie kreipimaisi – žmogaus ne tik visa povyza, bet ir atviras tekstas sako, kad man nieko nereikia, parašyk, kad buvau ir viskas. O turi būti kažkoks rezultatas“, – kalbėjo jis.
Naujais 2017 m. duomenys iš Portugalijos rodo, kad per psichoaktyvių medžiagų atkalbėjimo komisiją per metus perėjo 12 tūkst. žmonių.
„Ir tai ne tik teorinis, bet ir praktiškai veikiantis fenomenas, struktūra, kuri kreipia žmones į gydymą. Nes jei tik mojuosime baudžiamųjų aspektų pakeitimais, visgi turime suprasti, kad priklausomybė yra moralinis, sveikatos, juridinis ir socialinis aspektas. Jei apsiribosime tik juridiniu, tai, bijau, kad turėsime tik daugiau bėdos ir sakysime, kodėl čia taip gavosi“, – konstatavo R. Badaras.
Apibendrindamas jis teigė, kad tokia kaip Portugalijos sistema gali ir turi būti panaudota priklausomo ar piktnaudžiaujančio žmogaus nukreipimui būklei įvertinti ir, esant reikalui, gydymo paskyrimui.
Bausmės nuo tolimesnio vartojimo neapsaugo
Kaip per dekriminalizacijos prizmę kalbėdama apie priklausomybės ligų gydymo aktualijas savo ruožtu pažymėjo Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė, bausmės ir sankcijos nieko negydo ir nuo tolimesnio vartojimo neapsaugo.
„Visada reikėtų atsiminti, kad žmonės vartoja dėl pačių įvairiausių priežasčių – tai būna ir nepalanki aplinka, ryšio su artimaisiais nebuvimas, socialinės, ekonominės problemos. Tokių žmonių baudimas neskatina jų kreiptis pagalbos. Dekriminalizacija – tai į sveikatos sistemą orientuotas požymis, o ne į baudimą“, – kalbėjo ji.
Anot pranešėjos, kaip rodo kitų šalių patirtis, būtent dekriminalizacija padėtų žmonėms greičiau patekti į sveikatos sistemą.
„Kalbant apie žmones, visų pirma turėtume kalbėti tiek apie jaunimą, tiek tuos, kurie jau turi priklausomybę. Vartojančių žmonių elgesys negali būti sudėtas į vieną kategoriją. Yra tie, kurie tik pradeda slysti ir tie, kurie turi ilgą kelią ir problemų“, – pastebėjo A. Širvinskienė.
Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovė akcentavo, kad yra visa eilė gydymo programų – tiek stacionarinių, tiek ambulatorinių.
„Daug kas bijo kreiptis, nes tai jiems asocijuojasi su baudimu. Kuo bus didesnė s galimybės kreiptis žmonėms, tuo turėsime sveikesnę visuomenę“, – sakė A. Širvinskienė.
Ji pabrėžė, kad tikrai yra, kur nukreipti žmones gydytis, tik reikėtų galvoti, kaip plėsti tų paslaugų aprėptį. Juo labiau ji ragino nepamiršti, kad tai nėra vien medicininis klausimas, reikia kalbėti ir apie socialines paslaugas, psichologinę sveikatą.
Pranešėja akcentavo, kad turi būti orientuojamasi ne į baudimą, o integruotas paslaugas.
Portalas tv3.lt primena, Seime svarstomos pataisos, kuriomis neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti būtų išbraukiamas iš Baudžiamojo kodekso. Dabar už tai baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Be kitų pakeitimų, projekte numatyta, kad tokia atsakomybė liktų asmenims, kurie įkliūtų turintys didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Siūloma nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytus kvaišalus.
