Vaikų gastroenterologas, VU Medicinos fakulteto profesorius pabrėžė, kad be akivaizdžiai prastėjančio vaikų regėjimo dar viena sėslaus gyvenimo karantino metu pasekmė – didėjantis vaikų nutukimas.
Jis pasakojo, kad tai tik patvirtina kartu su Vilniaus Universiteto didele įvairių sričių mokslininkų komanda atliekamo plataus masto tyrimo duomenys.
„Jei nutukimas pavasarį 2020 m. jau siekė arti 7 proc., tai rudenį – jau beveik 9 proc. Jei žiūrime į situaciją iki pandemijos, nutukimas buvo paplitęs kažkur apie 5 proc. Taigi padidėjimas yra labai ženklus“, – kalbėjo jis.
Problemą profesorius teigė matantis ir savo kasdienėje klinikinėje praktikoje. Visgi jis neslėpė, kad kartais tėvams atvedus vaikus kai kurios situacijos tampa anekdotiškomis.
„Štai vis pateikiu tokį pavyzdį – ateina mama su apie 10 m. amžiaus vaiku, skundžiasi, kad jo pilvas padidėjo. Nuogąstauja, kad kas gali būti negerai, nes ką tik šeimoje buvo storosios žarnos atvejis, senelį užklupo labai rimtas susirgimas.
Tai pamačius, kad toks didelis pilvas, dar ir iš šalies kas ką pasakė, pirma mintis tėvams buvo – gal ir pas vaiką vėžys. Kai apžiūrėjau tą pilvą, tai ten didelis riebalų sluoksnis prisikaupęs. Klausiu mamos, kaip su svoriu reikalai, tai sako, taip, per porą mėnesių sūnus 8 kg priaugo. Tai vaikui, kuris sveria 25 kg, toks svoris prilygsta kaip suaugusiajam priaugti 20 kg. Aišku, tėvai laimingi, kad bėda tik tokia, o ne vėžys. Bet tokių atvejų su nutukimu tikrai yra ne vienas“, – pasakojo gydytojas.
Tendencija būdinga ne vienai šaliai
Kaip pažymėjo jis, neretai pas gydytojus ateinama pirmiausia skundžiantis kitomis problemomis, tačiau jos paprastai būna susijusios su nutukimu ar antsvoriu.
„Tokia tendencija stebima ir kitose šalyse – ar tai bus Skandinavijos, ar Viduržemio jūros regiono šalys, ar Jungtinės Amerikos Valstijos. Visi skaičiai rodo, kad svoris padidėjo.
Kita vertus, tai neturėtų stebinti, nes neatsitiktinai yra nuo seno žinomas medicininis terminas „kalėdinis svorio priaugimas“. Tai reiškia, kad vidutiniškai per šventes, kurios susijusios su ilgesniu buvimu namuose, didesniu valgymu ir mažesniu judėjimu, priaugama pusė kilogramo. Tai karantinas tą tik patvirtino – tai prilygtų ilgoms, tik priverstinėms Kalėdoms“, – pastebėjo V. Urbonas.
Gydytojas pažymėjo, kad ne tik pats svoris savaime kelia bėdų, bet pasikeitę gyvensenos įpročiai. Būdami namuose vaikai valgė, kas papuolė po ranka – neretai saldų, greitą, nesveiką maistą. Ši tendencija nesvetima tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Nors visų pirma kalbant apie nutukimą pirmiausia akcentuojamas maistas, ne ką mažesnė reikšmę turi fizinis aktyvumas ir vaiko protiniam vystymuisi atsiliepiantis ekranų žiūrėjimas
„Ekranai, mityba, sėdėjimas – visa tai lėmė, kad daugėja nutukusių vaikų. Tėvai turėtų visgi griežtai įsikišti, kad negalėtų būti jokio nebūtino žiūrėjimo į ekranuos“, – pabrėžė jis.
V. Urbonas atkreipė dėmesį, kad nutukimą sąlygoja ir sutrikusio miego problema: „Vaikai miega mažiau, eina miegoti vėliau ir keliasi vėliau. Jų cirkadinis ritmas sutrikęs, o miego sutrimai irgi vienas nutukimo rizikos veiksnių.“
Gimdo puokštę ligų
Visgi kuo antsvoris ir nutukimas vaikams itin klastingas – tai gimdo ligas, kurios jauname amžiuje dar simptomų nerodo, bet vargins jau suaugus.
„Atrodytų, kaip pirmiausia nutukimas veikia vaikus? Pasireiškia depresija, savigarbos stoka. Tai gal būtų ir menkos bėdos, bet problema ta, kad tos ligos, kurios pasireiškia suaugusiesiems, vaikystėje dar nematomos, bet jau pradeda formuotis. Nutukęs vaikas, atrodo, niekuo nesiskundžia, štai ir minėtuoju pavyzdžiu 8 kg priaugęs vaikas buvo linksmas, patenkintas. Problema, kad taip sugadinam jo ateities sveikata.
Mes, vaikų ligų gydytojai, vertindami vaiko sveikatą žiūrime, kas su tuo žmogumi bus po 20, 30, 40 metų. Ta pati aterosklerozė pradeda formuotis dar vaikystėje, tik ji nepasireiškia kliniškai. Ne laikas pradėti profilaktines programas, kas Lietuvoje labai populiaru, kai jau reikia stentuoti kraujagysles. Tos profilaktinės programos turi prasidėti vaikystėje“, – pabrėžė V. Urbonas.
Gydytojas priminė, kad nutukimas, visų pirma, didina širdies kraujagyslių ligų riziką, medžiagų apykaitos ligas, vadinamąjį metabolinio sindromo atsiradimą.
„Nėra organo, kurio nepaveiktų nutukimas, tai atsiliepia ir virškinamajam traktui, plaučiams, galvos smegenų, nervų, kaulų sistemoms, odai, sąlygoja ir onkologinius susirgimus. Bet tie simptomai paprastai pasireiškia tik jau suaugus“, – vardijo gydytojas.
Kuo greičiau atverti mokyklas
Patardamas, ką daryti, kad šios problemos būtų galima išvengti, pašnekovas pabrėžė, kad itin svarbus yra valgymo reguliarumas – rekomenduojama valgyti 5 kartus per dieną. Tai ypač aktualu vaikams iki 12 metų, bet rekomenduojama ir vyresniems.
„Būtina valgyti pusryčius – yra pastebėta, kad juos valgant yra mažesnė tikimybė nutukti. Labai svarbu vengti cukrų, lengvai įsisavinamų angliavandenių, todėl visi kompotai, kisieliai, jau nekalbant apie limonadus, neturėtų būti vartojami. Taip pat ir sultys nėra rekomenduojamos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, nes tai daugiau maistas, o ne gėrimas“, – kalbėjo vaikų gydytojas.
Taip pat jis patarė dėti maistą į mažesnę lėkštę, tai leidžia suvalgyti mažesnes porcijas. Beje, jų dydis ypač didelę reikšmę turi vaikams nuo 4 m.
„Jei įdėsi jiems didelę porciją, ją ir suvalgys, todėl porcijų dydis turi būti pamatuotas. Taip pat bent 5 kartus per savaitę rekomenduojama valgyti kartu su šeima – normalų, gerą maistą. Labai svarbu, kad vaikai matytų pavyzdį iš tėvų pusės“, – sakė V. Urbonas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad daugiau svorio nelankydami mokyklos vaikai priauga ir dėl to, kad pažeidžiama tvarka, tam tikra režimas. Juo labiau mokykloje nėra po ranka padėto nesveiko maisto.
Todėl, anot V. Urbono, neatsitiktinai vaikų gydytojai ne vienoje šalyje ragina kuo greičiau atidaryti mokyklas, nes tęsiantis nuotoliniam mokymuisi galima sulaukti ilgalaikių sveikatos bėdų.
Lietuvoje mokyklos uždarytos daugiau nei 35 savaites
Tai, kad vaikus reikia kuo greičiau grąžinti į mokyklas primygtinai yra pabrėžęs ir Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.
Anot jo, ekspertai sutaria, kad saugiai mokyklas buvo galima uždaryti bent 2 mėnesiams.
„Lietuva yra viena tų šalių, kur mokyklos yra uždarytos 35 savaites. Tai drastiškai veikia vaikų psichikos sveikatos blogėjimą, mitybos problemas, jau antrą ar trečią nutukimo bangą, fizinio aktyvumo sumažėjimą.
Mažai dar kalbame, bet jau susiduriam su šešėlinio smurto epidemija ir, be abejo, vakcinacijos ir sveikatos priežiūros prieinamumo pablogėjimą. Apskritai vaikų sveikata karantino metu yra prilyginama psichinei vaikų sveikatai, kurie gyvena karo zonose“, – dar prieš kurį laiką Seime įspėjo profesorius.
Portalas tv3.lt primena rašęs apie tai, kad vaikų gydytojai siūlo suprasti, jog su COVID-19 infekcija teks gyventi, todėl vaikams neišvengiamai reikia mokytis gyvai.
