Nors oficialios statistikos, kiek yra tokių nepranešančiųjų apie vizitus, šalies mastu nėra, poliklinikų vadovai neslepia, kad tai vis dar išlieka problema.
Anot Kauno miesto poliklinikos vadovo Pauliaus Kibišos, bėda ne tik ta, kad žmonės nepraneša negalėdami atvykti, bet ir vienu metu užsiregistruoja ne pas vieną specialistą.
„Dažnai ne tik neatšaukia vizito negalėdami atvykti, bet ir užsiregistruoja pas keletą tos pačios specialybės gydytojų, tačiau nueina tik pas vieną. Taigi taip kiti laikai lieka tušti. Be to, galima pastebėti, jog kuo toliau laike užsiregistruoja pacientai, tuo mažesnė tikimybė, kad jie apskritai pasirodys pas gydytoją“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Jis pabrėžė, kad dirbtinai eiles išpučia ir tai, kad pacientai nori patekti pas konkretų gydytoją, pavyzdžiui, kokį populiarų oftalmologą ar neurologą.
„Šiuo metu tai nėra reglamentuojama ir eilės atrodo gerokai didesnės, nei iš tikrųjų turėtų būti“, – pabrėžė pašnekovas.
Poliklinikos vadovo pateiktais duomenimis, per antrą praėjusių metų pusmetį iš užsiregistravusių neatvyko 15,4 proc.
„Kitaip tariant, galėjome priimti 103 780-čia pacientų daugiau ir taip sutrumpinti eiles. Nesiregistravusių atvyko 32,1 proc., t. y. 268 895-iais pacientais prailgėjo gyvos eilės prie kabinetų durų, jie buvo konsultuoti kitų pacientų priėmimo laiko sąskaita.
Praėjusių metų pradžioje nesiregistravusių priimdavome apie 40 proc., tai stipriai kėlė medicinos darbuotojų darbo krūvį bei pacientų įtampą. Tačiau rūpindamiesi poliklinikos pacientais, darbuotojais ir gydymo kokybe, pradėjome edukacinę akciją. Per pusmetį tokių pacientų sumažėjo penktadaliu, tai – jau visai neblogas rezultatas“, – pasakojo P. Kibiša.
Panašius skaičius pateikė ir portalo tv3.lt kalbintas Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras.
„Nors pacientai ir tampa drausmingesni, tai vis dar išlieka problema. Praeitais metais tokių neatvykusių užsiregistravusių vidutiniškai buvo apie 10 procentų. Tai yra dideli skaičiai, nes jei bendrai apsilankymų poliklinikoje yra 1 400 000, tai iš jų beveik 140 tūkst. užsiregistravę neatvyko.
Be abejo, bandome tai spręsti primindami apie vizitus pas specialistus SMS žinute, paaiškinti, kad taip pabloginamas prieinamumas pas gydytojus kitiems ir taip dirbtinai sudaromo seilės“, – pastebėjo jis.
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovės pavaduotojos Jurgitos Sejonienės pastebėjimu, netrūksta ir savo užrašymų lentelėmis pasidalinančių medikų, kur kitą kartą neatvykstantys pacientai sudaro net 30 procentų viso tos dienos pacientų srauto.
Simbolinis mokestis drausmintų?
Medikai pabrėžia, kad visame pasaulyje taikoma tokia praktika, kad neatvykstantys pacientai turi apie tai pranešti iš anksto. Juo labiau kad tai įpareigoja ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
Jame nurodoma, kad pacientas, užsiregistravęs planinei asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti, tačiau negalintis atvykti nustatytu laiku, privalo apie tai informuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas iki numatomo paslaugos gavimo laiko pradžios.
Kadangi daugelis žmonių tokio įpareigojimo nepaiso, vis yra pasvarstoma apie pacientų drausminimą, pavyzdžiui, simbolinį vizito mokestį, kuris neatvykus pas gydytoją grąžinamas nebūtų.
Štai kaimyninėje Latvijoje tokia tvarka jau galiojanti 20 metų. Šeimos gydytojo konsultacija ten kainuoja apie 1,5 euro, specialisto – virš 4 eurų. Už vizitą pas gydytoją specialistą dėl ambulatorinio gydymo suaugusieji moka nuo 4,27 iki 35,57 eurų, viena diena ligoninėje kainuoja 10 eurų. Už papildomai atliktus diagnostinius tyrimus tenka sumokėti nuo 14,23 iki 35,57 eurų.
„Taip, Latvijoje nemažai tų mokesčių yra, žmonės supranta, kad nepranešdami ir neatšaukdami vizito skriaudžia tiek save, tiek kitus.
Šiaip pas mus pas šeimos gydytoją patekti yra paprasčiau, ten eilės dinamiškesnės, tačiau didelė problema – ilgos eilės pas specialistus“, – sakė J. Sejonienė.
P. Kibišos pastebėjimu, daugelyje šalių yra normalu susimokėti už tokius dalykus, o tai, kad mes turime laisvę pasirinkti specialistą, atsisuka kitu galu.
„Pavyzdžiui, daugelyje kitų šalių tu negali pasirinkti specialisto, tiesiog registruojiesi pas tą, kuris yra arčiausiai laisvas. Jei nori patekti pas konkretų specialistą, arba turi susimokėti, arba kreiptis į privačią kliniką. Be abejo, tai yra privalumas, kad gali pasirinkti konkretų specialistą, bet, kita vertus, tai yra prabanga ir leidžia dirbtinai padidinti eiles“, – kalbėjo Kauno poliklinikos vadovas.
Jo pastebėjimu, nedaug yra šalių, kur mokėti visai nereikėtų.
„Kai kuriose Skandinavijos šalyse, kurias neretai laikome pavyzdžiu, yra numatytas tam tikras nemokamų apsilankymų skaičius, kiek gali patekti pas savo šeimos gydytoją. Tai būtų 4–5 apsilankymai, o jei yra poreikis dažniau, turi susimokėti. Yra taikomos įvairios praktikos pasaulyje, bet jei pas mus būtų mėginama įvesti panašią tvarką, matyt, būtų apkaltinti itin nepopuliariais sprendimais“, – svarstė P. Kibiša.
Komentuodamas situaciją jis ją kartu palygino su kitas paslaugas teikiančių specialistų darbu.
„Juk nesugalvojame neužsiregistravę ateiti pas kirpėją. O kodėl pas gydytoją veržiamės? Taip pat jei kelis kartus užsiregistruosi pas kirpėją ar makiažo meistrą ir neatvyksti, kitą kartą tavęs paprasčiausiai neregistruos. O kodėl gydytojai turėtų elgtis kitaip?“ – palygino Kauno poliklinikos vadovas.
Nestinga vertinančių skeptiškai
Vis dėlto svarstymams apmokestinti vizitus pas gydytoją pritartų ne visi. K. Štaro nuomone, toks būdas drausminti pacientus būtų sudėtingai įgyvendinamas sprendimas.
„Norint surinkti tą simbolinį mokestį jį reiktų administruoti, o tai būtų papildomos išlaidos. Labai tikimės, kada pagaliau atsiras nacionalinė pacientų registravimo sistema, kur paprasčiausiai pacientui neleistų kažkur kitur registruotis, jei jau turi vieną vizitą. Reikia kalbėti, auklėti pacientus“, – nuomonę dėstė pašnekovas.
Skeptiškos nuomonės dėl tokių mokesčių įvedimo laikėsi ir VU Medicinos fakulteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
„Esu labai skeptiškas dėl įvairių mokesčių. Labai sunku pasakyti, ar įstaigos iš to turėtų kokios ekonominės naudos, o administravimas tik būtų dar papildoma našta. Čia reikėtų sistemiškai ieškoti sprendimų. Galbūt valstybė gali galvoti apie papildomą sveikatos draudimą, nes kitos šalys plačiau jį taiko.
Tačiau latviška sistema anaiptol nėra jokia panacėja, ji labai kritikuojama, nes jos rodikliai nėra geri. Sveikatos paslaugų prieinamumas yra vienas svarbiausių sveikatos priežiūros tikslų, todėl mūsų veiksmai neturėtų jokiu būdu jo mažinti“, – kalbėjo profesorius.
Jo pastebėjimu, kalbant apie tokį mokestį dažniausiai omenyje turimi tie atvejai, kai yra piktnaudžiaujama sveikatos priežiūros sistema ir tokiu būdu atimamas kitų pacientų laikas.
„Tokių asmenų atranka konsultacijai būtų labai svarbi ir reikšminga valstybės institucijai. Nes labai gali būti, kad vadinamieji piktnaudžiautojai sveikatos paslaugomis išnaudoja labai nemažą dalį resursų, o kiti, kuriems reikalinga pagalba, turi laukti eilėje ir nepatenka. Taigi srautų valdymas būtų svarbus elementais, bet kaip tai derinti su finansiniais momentais, šiandien būtų išties sudėtinga atsakyti“, – sakė V. Kasiulevičius.
Visgi, savo ruožtu profesorius atkreipė dėmesį į naują tyrimą, kuris atskleidė kitą problemą. Pasirodo, kad neatvykstantys pacientai atsiduria didesnėje rizikos grupėje susidurti su sveikatos bėdomis.
„Dėl fizinių negalavimų ši rizika didesnė tris kartus, o dėl psichinių – net aštuonis, nei tų, kurie lankosi ,,tvarkingai". Kitas svarbus momentas – kuo daugiau pacientas turi lėtinių ligų, tuo dažnesni ,,neatvykimai" pas gydytoją užsiregistravus“, – pridūrė gydytojas.
Ministerija: viską spręstų informacinė sistema
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės teigimu, problemos mastą įvertinti ir ją spręsti būtų galima, kai visos gydymo įstaigos prisijungs prie Išankstinės pacientų registravimo sistemos.
„Planuojama, kad ši sistema visu pajėgumu veiks jau šiemet. Kad tokių atvejų būtų kuo mažiau ir vietoj neatvykstančio vieno paciento būtų galima priimti kitą, gydymo įstaigos imasi prevencinių priemonių – apie vizitus primena el. paštu, SMS žinutėmis ir pan. Tokiais atvejais pacientams lengviau ir pranešti apie neatvykimą – tiesiog atsakyti į žinutę.
Be to, plėtojantis IPR sistemai mažėja galimybių pacientams registruotis vizitams pas keletą tos pačios specializacijos gydytojų-specialistų, o vėliau, pasirinkus vieną jų, pas kitus nebeatvykti“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Tačiau kartu priduriama, kad neatvykstančių pacientų skaičius nėra toks didelis, kad būtų taikomos kokios nors sankcijos, pvz., baudos.
„Tiesa, tokia galimybė buvo svarstyta, tačiau nuspręsta, kad tam nėra būtinybės. Juolab kad, kaip minėta, imtasi kitų veiksmingų priemonių tokiems atvejams mažinti, o ir pacientai tampa sąmoningesni, labiau tausoja savo ir medikų laiką, tad tikimasi, kad šios problemos netrukus neliks“, – informavo ministerija.
