j. sejonienė

Sausį Seimo laukia sprendimas dėl privalomų skiepų įteisinimo medicinos ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojams. Parlamentarai net neabejoja, kad šis klausimas sukels daug ginčų Seimo posėdžių salėje, nes jų nuomonės išsiskiria – vieni visai nepritaria privalomiems skiepams, o kiti norėtų plėsti skiepytis privalančių profesijų sąrašą.

Dalis darbuotojų Lietuvoje jau kitąmet privalės skiepytis nuo COVID-19. Prezidento Gitano Nausėdos manymu, tokia prievolė turėtų atsirasti kartu su žalos kompensavimo mechanizmu, jei vakcina sukeltų itin stiprų nepageidaujamą poveikį. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gruodžio pradžioje tvirtino, kad ministerija tokį mechanizmą jau ruošia. Tačiau Seime šis procesas pradėtas dar rudenį, tik iki šiol taip ir nepabaigtas.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Pasaulis suklusęs stebi apie privalomą visų gyventojų vakcinaciją nuo COVID-19 prabilusias šalis. Šiuo metu privalomai skiepyti visus gyventojus ketina Austrija, kitos šalys privalomai skiepytis planuoja nurodyti tik tam tikroms grupėms žmonių. Nepasiskiepijusiems grėstų nemenkos piniginės baudos. Kai kurie parlamentarai sako neatmetantys galimybės, kad panaši tvarka tam tikru atveju galėtų įsigalioti ir Lietuvoje.

Nuo visuotinio galimybių paso taikymo prekybos centruose, paslaugų ir renginių vietose praėjo kiek daugiau nei mėnuo. Vis garsiau girdimas verslo atstovų šauksmas, kad šie ribojimai mažina apyvartą ir neatneša saugumo nuo COVID-19. Galimybių paso medicinine nauda abejojo ir virusologas Saulius Čaplinskas bei siūlė šią priemonę derinti su testavimu.

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Sergamumas COVID-19 Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje. Kasdien patvirtinami beveik du tūkstančiai naujų koronaviruso atvejų, virusas kasdien nusineša keliolikos žmonių gyvybes. Užsikrėtimų skaičiams didėjant trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo penktadienio grįžta privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, taip pat rekomenduojama dirbti iš namų.

Nors Vyriausybė gerokai iš anksto paruošė ribojimus dar vienam rudeniui su COVID-19 pandemija, neaišku, ar ribojimų išties prireiks, o gal atvirkščiai – jie taps griežtesni. Deja, gausiai besiskiepijančių užsienio valstybių pavyzdžiai Lietuvai nežada nieko gero – net ir spartus vakcinavimas neužkerta kelio įvairiems ribojimams Izraelyje.

Šį pirmadienį TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ bus paliesta tema, kuri Lietuvoje aktuali jau ne vienerius metus. Tai – katastrofiškas gydytojų trūkumas bei gydytojų emocinė būklė – kaip iš tiesų jaučiasi specialistai? Savo mintimis šįkart dalinsis Seimo narė Jurgita Sejonienė ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui, Vytenis Povilas Andriukaitis.

Dalis prieš vaikų testavimą nuo koronaviruso nusiteikusių tėvų protestuoja prieš valstybę ir su plakatais rankose prie Kauno savivaldybės aiškina, kad tai yra prievarta ar net genocidas. Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako, kad sunku suprasti tuos žmones, kurie testavimą vertina neigiamai ir dėl to nesutinka savo vaikų leisti į mokyklas. „Man sunku suprasti, kodėl žmonės tokius elementarius dalykus vertina neigiamai.

Panašu, kad naujoji valdžia užsimojo keisti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje ir apie tai jau užsiminė koalicijos sutartyje. Po sutarties paviešinimo kilo diskusijos, ar artimiausiu metu pacientai už jiems suteiktas kai kurias medicinines paslaugas turės oficialiai primokėti iš savo kišenės. Naujoji valdžia ne kartą išreiškė, kad vienas iš jiems svarbiausių prioritetų – sveikatos apsauga.

Paskelbtas antrasis visuotinis karantinas palies kiekvieną Lietuvos žmogų, paveiks ekonomiką, kirs nokdauną kavinėms, viešbučiams, paslaugų ir pramogų sektoriams. Daugelis mažesnių šio sektoriaus įmonių laukia bankrotai, darbuotojų – nedarbas. Apie tai, kaip išgyvensime antrąją karantino bangą šiandien laidoje „Karštai su tv3.lt” diskutuos pretendentė į Sveikatos apsaugos ministro postą Jurgita Sejonienė ir Seimo narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Rinkimus į Seimą laimėjusi medikė Jurgita Sejonienė neoficialiai vis dažniau linksniuojama, kaip kandidatė pakeisti Aurelijų Verygą Sveikatos apsaugos ministerijoje. Vis dėlto pati naujoji Seimo narė sako tokio pasiūlymo dar nesulaukusi, bet pasitarusi su šeima rimtai jį svarstytų.

Kovą su koronavirusu Lietuvos medikai vadina karu, kuriam reikia tinkamai pasiruošti. Nors Lietuvai sėkmingai sekasi kovoti su pirmąją Covid-19 banga, pamažu kalbama apie pasiruošimą antrajai. Medikai pirštu beda į svarbiausias klaidas, kurių valstybei negalima kartoti, laukiant antrosios susirgimų bangos. Tarp jų – apsaugos priemonių trūkumas, netinkamas sveikatos priežiūros įstaigų parengimas, informacijos slėpimas nuo visuomenės ir per mažas dėmesys tinkamai higienai.

Žmonės rekordiškai kreipiasi skubios pagalbos: dėl įsibėgėjančios vasaros vis sparčiau daugėja susitraumavusių žmonių, problemų kelia ir koronaviruso iššūkiai – daugiau nei įprasta pacientų pagalbos ieško ne savo poliklinikose, o skubios pagalbos skyriuje. Gydytojai ragina valdžią atkreipti dėmesį į vis dar galiojančias karantino rekomendacijas.

Medikams skundžiantis, kad ligi šiol nesulaukia ne tik dirbantiesiems COVID-19 židiniuose žadėtų priedų, bet ir suplanuoto algų padidėjimo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad pinigai buvo skirti ir siūlo jų keliais pasidomėti pačioms savivaldybėms. Šios gi sako esančios nežinioje ne tik dėl medikams skirtų lėšų, tiek dėl kitų pandemijos suvaldymui skirtų lėšų kompensavimo.

Tai, kad pusė gydymo įstaigų vis dar nėra pasiruošusios atnaujinti medicinos paslaugas, veria dar vieną sveikatos sistemos skaudulį. Medikų asociacijų tvirtinimu, tam įtakos turi ir tai, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ir karantino jau dabar dalis vyresnio amžiaus medikų paliko darbą. Nuogąstaujama, kad dėl to sveikatos paslaugos periferijoje dar labiau susitrauks.

Seime antradienio vakarą po parlamentarų ginčų ir nesutarimų įstrigo sprendimas mokėti užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams didesnius atlyginimus. Medikų bendruomenės nariai pasipiktino tokiu politikų elgesiu ir jiems negailėjo karčių žodžių. Pasak medikų, jie liko absurdiško politikavimo įkaitais, o kai kurie jų net pradėti laikyti antrarūšiais. „Šiandien ryte prezidentas aiškiai ir nedviprasmiškai išsakė nuomonę.

Kol sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su koronavirusu kovojantiems medikams pažadėjo 15 proc. didesnius atlyginimus, kaimyninės Latvijos vyriausybė priėmė principinį sprendimą tokiems specialistams mokėti net iki 50 proc. dydžio priemokas. Tiesa, ir kai kurios Lietuvos gydymo įstaigos žada panašaus dydžio paskatinimą arčiausiai infekcijos protrūkio dirbantiems medikams.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors  atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.