„Kadangi alkoholis daro neigiamą poveikį vaisiui viso nėštumo metu, rekomenduojama visiška abstinencija. Svarbu suprasti, kad nėra saugios alkoholio dozės nėščiajai, nes nežinoma riba, koks alkoholio kiekis tampa pavojingu vaisiui“, – sako Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovas Mindaugas Kliučinskas.
Gydytojui teko regėti neblaivių gimdyvių: elgėsi kitaip, sklido alkoholio kvapas
Gydytojas akušeris ginekologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vadovas prof. dr. M. Kliučinskas kilstelėjo uždangą, kas vyksta gimdymo skyrių užkulisiuose Lietuvoje. Jo teigimu, apsvaigusi nuo alkoholio gimdyvė pas medikus užsuka retai, bet tokių atvejų visgi pasitaiko.
Per ilgą darbinės praktikos laiką į gydytojo M. Kliučinsko akiratį nepapuolė didelis skaičius nėščiųjų, kurios dideliais kiekiais vartotų alkoholį.
„Neblaivi nėščioji gimdymui ar gydymuisi į Kauno klinikas atvyksta labai retai. Gal dažniau tai pasitaiko rajoninėse ligoninėse? Prieš porą dešimtmečių ne darbinėje aplinkoje tikrai dažniau tekdavo matyti nėščiąją su taure vyno, tačiau pastaruoju metu moterys tampa sąmoningesnės. Tam daro įtaką aukštesnis išsilavinimas ir lengviau prieinama informacija apie alkoholio žalą vaisiui ir pačiai nėščiajai“, – pastebėjimais dalijosi Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narys.
Visgi pasitaikė atvejų, kai medikui teko akis į akį susidurti su apsvaigusia nuo alkoholio gimdyve.
„Per daugiau nei 20 metų darbinę praktiką tik porą kartų teko teikti pagalbą neblaiviai gimdyvei, kuomet sunaudoto alkoholio kiekis keitė moters elgseną, savikontrolę ir alkoholio poveikis buvo stebimas gimusiam naujagimiui. Dar kelis atvejus pamenu, kuomet buvo juntamas tik alkoholio kvapas be elgesio pokyčių“, – minėjo M. Kliučinskas.
Visgi nėščiųjų polinkis išgerti nėra plika akimi matoma problema. Vilniaus universiteto atlikto tyrimo ALKOMET LT duomenimis, alkoholį paskutiniais nėštumo mėnesiais vartojo 3,1 proc. nėščiųjų, dideliais kiekiais – 0,15 proc.
Profesorius pažymėjo, kad svarbiausią informaciją apie kiekvieną pagimdžiusią moterį renka ir Higienos institutas: fiksuoja duomenis apie nėštumo, gimdymo eigą bei naujagimį. Gimdyvės apklausiamos, kaip dažnai yra linkusios pakelti alkoholio stiklą prie lūpų. Surinktus duomenis gali iškraipyti gimdyvės nenoras sakyti tiesos.
„Nėščiąją prižiūrintis medikas nėščiosios kortelėje turi užpildyti informaciją apie moters ir jos vyro žalingus įpročius iki nėštumo ir nėštumo metu. Klausiant apie alkoholio vartojimą, galimi trys atsakymai: nevartoja, vartoja, piktnaudžiauja. Taigi surinktos informacijos tikslumas labai priklauso nuo moters sąžiningumo, kortelę pildančio mediko atsakingumo“, – akcentavo M. Kliučinskas.
Anksčiau gydytojai nėščiajai „išrašydavo“ mažą alkoholio kiekį
Tobulėjant medicinai, kito supratimas apie alkoholio pavojų nėštumo metu, atskleidė M. Kliučinskas. Pasirodo, anksčiau ši svaigioji medžiaga mažais kiekiais būdavo išrašoma gimdyvėms kaip priešnuodis priešlaikiniam gimdymui.
„Dar būnant studentu ir dirbant akušerijos skyriuje akušeriu, buvo praktikuojama skirti alkoholį kaip gimdos raumens aktyvumą mažinančią priemonę. Moterims, turėjusioms priešlaikinio gimdymo požymių buvo skiriama mažomis dozėmis gerti stiprų alkoholį, kaip gimdos susitraukimus slopinančią priemonę.
Atsimenu, kaip moterų spintelėse stovėdavo butelis brendžio ir jos reguliariai 2–4 kartus per dieną išgerdavo po šaukštą. Dar anksčiau buvo skiriamas lašinti spiritas infuzijos būdu. Sename 1993 m. Akušerija vadovėlyje tai aprašyta kaip priešlaikinio gimdymo gydymo metodas. Šiandien aišku, kad alkoholis bet kuriuo nėštumo laikotarpiu kelia riziką vaisiui ir todėl neturi būti naudojamas nėštumo metu, ypač ankstyvuoju laikotarpiu“, – paaiškino profesorius.
Alkoholis kerta vaisiui: naujagimiams būdingas vienas sindromas
Medikas pabrėžė, kad didžiausia rizika vartoti alkoholį yra pati nėštumo pradžia iki 10 savaitės, kada kūdikio organai dar tik formuojasi. Piktnaudžiavimas alkoholiu per šį laikotarpį gali atnešti skaudžių padarinių – lemti apsigimimus, vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS).
„Alkoholis lengvai praeina per placentą ir vaisiuje susidaro tokia pati koncentracija, kaip ir motinos kraujyje, o vaisiaus vandenyse išlieka ilgiau nei motinos kraujyje. Ilgalaikis alkoholio veikimas daro įtaką vaisiaus augimui, centrinei nervų sistemai, veido ir galvos formavimuisi, griaučių ir raumenų, šlapimo ir kitoms sistemoms“, – komentavo M. Kliučinskas.
Jo teigimu, kyla didelis pavojus išsivystyti minėtam sindromui, jei nėščioji kasdien išgeria daugiau nei 40 g. grynojo alkoholio – taurę vyno arba bokalą alaus. Tačiau medikai primena – gerti alkoholį pavojinga bet kuriame nėštumo tarpsnyje.
„Pirmajame nėštumo trečdalyje vartojant kasdien daugiau nei 40 gramų grynojo alkoholio, labai padidėja rizika išsivystyti vaisiaus alkoholiniam sindromui. Tokiems naujagimiams be įvairių vidaus organų ir smegenų funkcijos defektų būdingas specifinė išvaizda: plokščia veido vidurinė dalis, plona viršutinė lūpa, siauri akių plyšiai su papildoma odos raukšle vidiniame akių kampe, nedidelė trumpa nosis su žema nugarėle. Didžiausia problema – tai smegenų funkcijos sutrikimai, pasireiškiantys intelektine negalia.
Vėlesniame laikotarpyje vartojant alkoholį, naujagimio fenotipinių pokyčių gali ir nebūti, tačiau gali būti pažeista centrinė nervų sistema, kurios sutrikimai gali pasireikšti tik vaikui augant, pradėjus lankyti mokyklą“, – sutrikimus apibūdino gydytojas ginekologas.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) pasireiškia maždaug 0,5–7 iš 1 tūkst. naujagimių. Lietuvoje 1995–2016 m. dideliais kiekiais alkoholį vartojo vidutiniškai 0,17 proc. nėščiųjų, kurių naujagimiams nustatytas VAS, rodo Vilniaus universiteto tyrimo „Moterų, nėštumo metu vartojusių alkoholį, charakteristika ir jų naujagimių fizinė bei sveikatos būklė“ duomenys.
Išgertuvės atsirūgsta ir nėščios moters sveikatai
Profesorius atviravo, kad be polinkio išgerti moters sveikatą aktyviai veikia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, socialinės, finansinės bėdos. Ši kombinacija, aplaistyta alkoholiu, galiausiai apnuogina rimtus nėščiosios sveikatos sutrikimus.
„Turime suprasti, kad bendrą moters sveikatą be ilgalaikio ir didelėmis dozėmis vartojamo alkoholio veikia ir socialinė aplinka, finansinės galimybės. Joms dažniau nustatoma mažakraujystė, kvėpavimo sistemos ir infekcinės, lyties organų ligos nei bendrosios populiacijos nėščiosioms. Taip pat nustatyta, kad dažniau šioms moterims nėštumas nesivysto arba baigiasi priešlaikiniu gimdymu. Dažniau prieš laiką atsidalina placenta, išsivysto vaisiaus vandenų dangalų infekcinis uždegimas, žūsta vaisius iki gimdymo pradžios“, – įvardino profesorius.
Portalas tv3.lt teiravosi, ar galima bendrais bruožais apibrėžti alkoholį vartojančios neščios moters paveikslą. M. Kliunčinskas atsakė, remdamasis Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimu. Nustatyta, kad Lietuvoje nuo 1995 iki 2016 m. alkoholį vartojusios nėščiosios buvo vyresnės (trečdalis buvo 35 metų ir daugiau), lyginant su bendrąja nėščiųjų populiacija.
Beveik pusė moterų turėjo žemą išsilavinimą (nebaigta vidurinė mokykla), apie pusė jų buvo vienišos ir tai reikšmingas skirtumas tarp bendros nėščiųjų populiacijos. Dažniau tai buvo daugiau nei trečią kartą gimdančios moterys, socialinių problemų turinčios moterys.
Išvardijo pagalbos būdus nėščiosioms, priklausomoms nuo alkoholio
Paklaustas, kaip reikėtų užkirsti kelią alkoholio vartojimui tarp nėščiųjų, M. Kliučinskas neabejojo – čia kertinė rolė atitenka medikams. Jo teigimu, per pirmuosius nėščiosios apsilankymus gydytojai turi įsigilinti ne tik į sveikatos situaciją, bet išsiaiškinti ir moters socialinę situaciją, žalingus įpročius.
„Išsiaiškinus, kad moteris vartoja ar piktnaudžiauja alkoholiu arba kitais žalingais veiksniais (rūko, vartoja narkotikus), būtina sutelkti specialistų (medikų, psichologų), socialinių tarnybų, visuomeninių organizacijų jėgas ir visais galimais būdais padėti moteriai atsisakyti arba bent reikšmingai sumažinti žalingų veiksnių vartojimą.
Pirmiausiai tai aiškiai pateikti informaciją apie žalą vaisiui ir pačiai moteriai, suteikti psichologinę, socialinę pagalbą. Pagalbą teikti reguliariai viso nėštumo metu, lankyti moterį namuose, esant būtinybei sudaryti sąlygas pakeisti aplinką, skatinančią žalingus poelgius“, – apie pagalbos būdus kalbėjo M. Kliučinskas.
Medikas akcentavo, kad alkoholiui tarti „ne“ svarbu viso nėštumo laikotarpiu, o lygiai taip pat svarbu šios medžiagos atsisakyti ir žindančioms moterims.
Dar vienas efektyvus kelias blaivybės ir mažesnio vartojimo link – tinkamas švietimas. „Labai svarbu apie žalingų veiksnių įtaką sveikatai aiškinti nuo vaikystės visame brandos kelyje, pradedant šeimoje bei tęsiant ikimokyklinėse institucijose ir mokykloje kiekviename amžiaus laikmetyje suprantama kalba“, – akcentavo gydytojas.
Vis dėlto jeigu nėščioji nepajėgia atsisakyti alkoholio, jai būtina reguliuoti išgeriamą kiekį. Medikai tuomet privalo rekomenduoti neišgerti daugiau nei 2 standartinių alkoholio vienetų (SAV) per vieną kartą ir daugiau nei 7,5 SAV per savaitę, teigė profesorius. Svarbu paminėti, kad 1 standartinis alkoholio vienetas sudaro 10 gramų grynojo etilo alkoholio.
Kūdikiai žymiai dažniau gimsta neišnešioti, jei motina vartoja alkoholį
Portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad nors alkoholio vartojimas tarp nėščiųjų Lietuvoje palaipsniui mąžta, skaičiai mokslininkams vis dar kelia nerimą. 1995 m. paveikti motinos vartoto alkoholio gimė 0,3 proc. naujagimių, 2016 m. – 0,08 proc. naujagimių, nurodo Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas (NTAKD).
Nustatyta, kad 22,2 proc. tokių vaikelių gimė neišnešioti – reikšmingai daugiau, palyginti su neišnešiotų naujagimių dalimi tarp visų gimusiųjų. 27,2 proc. tirtų naujagimių buvo perkelti tolesniam gydymui, dažniausiai dėl hipoksinio centrinės nervų sistemos pažeidimo (13,3 proc.), įgimtų formavimosi ydų (9,2 proc.), o 2,2 proc. šių naujagimių mirė.
Vaisiaus alkoholinis sindromas buvo nustatytas 3,6 proc. naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį, rašoma NTAKD pranešime spaudai.
