Apie tai, kodėl namai, toksikologo akimis, išties nėra saugiausia vieta, savigydą ir daugiausiai bėdų lietuviams pridarančias chemines medžiagas su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovu, klinikinės toksikologijos gydytoju, anesteziologu-reanimatologu dr. R. Badaru diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Gandro lizdas“.
Piktnaudžiavimai susiję su kalendorinėmis šventėmis
Kaip konstatavo gydytojas, šventės ne visiems yra šventiškas laikotarpis.
„Kai kam tai yra ir lūžio akimirkos, suvokimas, kad kažko gyvenime trūksta. Ir kartais žmonės elgiasi ne taip, kaip buvo numatę, ir įvairūs piktnaudžiavimai, bandymai sau pakenkti susiję su kalendorinėmis šventėmis“, – pastebėjo R. Badaras.
Jis teigė, kad per pačias šventes darbo gal ne tiek padaugėja, bet konsultacijų turima daugiau.
„Vėlgi, jei žiūrėti preciziškai statistiškai, tai darbo padaugėja keliolika dienų po švenčių“, – sakė jis.
Į ligoninę patenka dėl savigydos
Kalbėdamas apie apsinuodijimus maistu, R. Badaras pažymėjo, kad didžioji dalis šių problemų yra susiję su persivalgymu.
„Tie maisto kiekiai, kurie suvartojami per šventes, dažniausiai neatitinka fiziologinių ir įprastinių kiekių. Ir net jei ir maistas geras, vien tai tampa iššūkiu mūsų virškinimo sistemai. Kaip žmogus bando įtalpinti į skrandį daugiau, nei gali priimti, organizmas ginasi prigimtiniais būdais – vėmimu, kartais viduriavimu“, – komentavo toksikologas.
Jis apgailestavo, kad lietuviai tokiais atvejais vis dar labai mėgsta gydytis plaunant skrandį.
„Geria vandenį ir vemia kokius 28 kartus, tol, kol išvemia visas skrandžio sultis, natrį, chlorą, turime elektrolitų disbalansą, kas savaime jau yra rimta patologija. Ir žmonės gali plauti tuos skrandžius valandą, dvi, ir dieną, dvi, o tada jau patenka ne dėl paties maisto sukelto apsinuodijimo pasekmių, bet savigydos rezultato“, – pabrėžė gydytojas.
Po „pagalbos“ internete kreipiasi į toksikologus
Paklaustas, ar apskritai dažnai tenka susidurti su kuriozais dėl lietuvių savigydos, pašnekovas juokavo, kad nėra daug kalbų, kur būtų toks lingvistinis fenomenas kaip žodis „gydytis“.
„Daugelyje kalbų yra „būti gydomam“, o lietuviai gydosi patys. Juo labiau yra „daktaras googl‘as“, „profesorius youtube‘as“, „docentas veidaknygė“, kurie viską žino visais gyvenimo atvejais. O klausinėti ko nors nesusipratėlių medikų, yra prasto tono ženklas“, – ironizavo R. Badaras.
Anot jo, tautiečių pasitikėjimas kaimynu, abejotinais informacijos šaltiniais yra nuoširdžiai stebinantis.
„Deja, tas nepasitikėjimas medikais, kurie a priori yra neišmanantys ir neteisūs, jis yra mūsų prigimtyje. Ir toks turbūt ir bus. Deja, ir šiais laikais, kai yra galimybė 24/7 pasiskambinti toksikologams, žmonės geriau skambina draugui arba ieškoti youtube.
Mes maždaug jau numanome populiariausius google patarimus ir jau žinome, ką su jais daryti. Yra kelios trafaretinės frazės, žmonės toli neieško. Padaro tai, ką rekomenduoja, o po to paskambina mums“, – konstatavo medikas.
Namuose įvyksta daugiausiai apsinuodijimų
R. Badaras konstatavo, kad apskritai, žiūrint iš toksikologo perspektyvos, namai yra ta vieta, kur įvyksta daugiausiai apsinuodijimų – tyčinių ar netyčinių.
„Jei paimtume save gerbiančios šeimininkės virtuvę ar vonios buitinės chemijos spintelę, tai trečdalis savo gimtųjų Žirmūnų apsiimu išnuodyti racionaliai išdėliojęs (juokiasi). Tai ta buitinė chemija, medikamentai, kuriuos mes laikome iš pradžių po vieną maišelį, po to jų vis daugėja, ypač su amžiumi, jie nėra nekalti žaislai, o potencialiai pavojingi cheminiai preparatai, visiškai nepriklausomai nuo pirminės jų paskirties“, – pažymėjo toksikologas.
Ji atkreipė dėmesį ir į „lietuvių liaudies kulinarijos tradicijas su visokiais egzotiniais cheminiais reagentais“.
„Kad ir ta pati acto esencija, kuri, mano tvirtu supratimu, visiškai nesuvokiamas preparatas, bet visi aiškina, kaip be jo neužmarinuosime agurkų. Nors tai yra ta pati acto rūgštis, kurios daugiau įpylus gauni tą patį kiekį, bet man vis aiškina, kad turi būti koncentruotas ir nors tu ką. Nors tai yra produktas, kuris praktiškai Europos Sąjungoje sutinkamas Lietuvoje ar Latvijoje, bet mes turime ir vis dar turime netyčinių apsinuodijimų“, – pasakojo jis.
Priklausomybę alkoholiui išstums vaistai?
Paklaustas, ar alkoholis vis dar „karaliauja“ toksikologijos skyriuje, ar vietą kažkam užleidžia, gydytojas pateikė neimą keliančias tendencijas.
„Jis dar karaliauja, bet jau po truputį yra ne tai kad nustumiamas, bet po truputį stumdomas naujai ateinančių pozicijų – receptinių vaistų. Bet vis vien pirmoje vietoje mes dar turime alkoholį ir su juo susijusias problemas. Bet jau ženkliai mažesnis procentas nei buvo prieš 10 ar 20 metų.
Savigyda vaistais pas mus yra tvirtai antroje vietoje ir dar tikiuosi iki savo pirmos pensijos sulaukti, ko gero, teks sulaukti, kada jie susilygins arba vaistai pereis į viršų, kaip yra ir didžiojoje Europos šalių“, – komentavo R. Badaras.
Paklaustas, ar dažniau dėl vaistų problemų turi vyresni žmonės, gydytojas pateikė gąsdinančius duomenis.
„Pažiūrėjus į ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose) tyrimą, kur apklausinėjami 15–16 m. paaugliai, yra dvi pozicijos, kur Lietuva pirmauja šioje grupėje, – tai yra elektroninės cigaretės, visiškas prakeiksmas, o antra dalis – receptiniai vaistai, vartojami ne pagal paskyrimą.
Iš kur jie gauna? Tai artimiausia aplinka – tėvai, seneliai, kurie duoda kokiems paaugliams. (...) Kažkaip pas mus yra toks įsitikinimas, kad daugiau vaistų – daugiau sveikatos. Bet net tas vaistas, kuris puikiai veikia vienam pacientui, jis negali būti skiriamas kitam žmogui“, – įspėjo jis.
Elektroninių cigarečių pandemija
Akcentavęs, kad elektroninės cigaretės yra tapusios prakeiksmu tarp jaunų žmonių, R. Badaras atkreipė dėmesį į dar kitas jų sukeliamas problemas.
„Piktnaudžiavimas ir dėjimas į [elektroninių cigarečių] užpildus nelegalių, psichoaktyvių medžiagų, tarp jų – ir sintetinių kanabinoidų – tai jau yra kaip pandemija. Maža to, yra labai akcentuojamas toks dalykas, apie kurį, negirdėjau, kad Lietuvoje kalbėtume.
Toksinė tarša, kurią sudaro panaudotos elektroninės cigaretės, kur jas mesti? Tai yra baterija, sunkiųjų metalų baterija, yra liekamieji produktai iš užpildų, kurių kai kurios medžiagos yra labai toksiškos ir net nuodingos. Kur jas mesti, ar kas iš vartotojų apie tai susimąsto? Tai ne nuorūka, kuri teršia aplinką, tai yra aktyviai nuodinga“, – kalbėjo jis.
