Besilaukiančią moterį, linkusią išgerti, pastebėti galime visi. Svarbu nenusigręžti, laiku sureaguoti ir ištiesti pagalbos ranką, sako specialistės. „Supraskime, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu ne tik vienos moters, ar jos šeimos, bet ir visos visuomenės problema“, – sako Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovė Aurelija Čepulytė.
Vilnietę sukrėtė vaizdas parduotuvėje: nėščioji sėkmingai nusipirko alkoholio
Kraupus vaizdas, kai alkoholį vartoja nėščia moteris. Deja, tokių atvejų toli ieškoti netenka – galima pastebėti kasdienėje aplinkoje. Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva [vardas pakeistas, redakcijai žinomas] dalijosi, kad nuo alkoholio apsvaigusią nėščią moterį išvydo vienoje Vilniaus maisto prekių parduotuvėje.
„Aš buvau pasibaisėjusi. Prieš mane eilėje stovėjo akivaizdžiai nėščia ir apsvaigusi moteris. Tokio pilvo neįmanoma nepastebėti – ėjo gal 9 nėštumo mėnesis. Kartu su dviem vyrais ji pirko degtinės butelį, nerišliai kalbėjo, garsiai ginčijosi su jais.
Siaubingiausia dalis ta, kad alkoholį jai pardavė. Nėra Lietuvoje įstatymų, kurie draustų alkoholį parduoti nėščiajai. Turbūt maksimum, ką gali padaryti pardavėja – paprašyti asmens dokumento, o jei žmogui daugiau nei 20 metų, kas tada? Iki šiol man akyse stovi ta nėščia moteris su buteliu vodkos rankoje“, – svarstė vilnietė.
Lietuvoje kasmet alkoholio išgeria apie 700–800 gimdyvių
Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė atskleidė, kad tikrąjį problemos mastą pamatuoti sunku. Retai kada moterys atvirai pripažįsta vartojančios alkoholį nėštumo metu, o dar rečiau kreipiasi pagalbos į specializuotas įstaigas.
„Sunku patikrinti, kiek nėščių moterų išdrįsta atvirai prisipažinti apie tai. Į Krizinio nėštumo centrą besikreipiančios moterys retai kuri mini vartojanti alkoholį ar jau turinti priklausomybę nuo jo. Per 8 darbo metus esame turėję tik kelis rimtus priklausomybės nuo alkoholio atvejus“, – dalijosi Z. Tomilinienė.
Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje vis dar paplitusi, nors statistikos duomenys rodo, kad gyventojų suvartojamas gryno alkoholio kiekis per metus palaipsniui mažėja. Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis, 2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai buvo 0,1 litro mažiau nei 2018 m.
Pagal statistiką vis rečiau alkoholio stiklą prie lūpų pakelia ir moterys. Tai liudija penkerių metų tendencija: 2019 m. kas savaitę vartojančios alkoholinius gėrimus nurodė 20,9 proc. moterų, kai 2014 m. šis rodiklis siekė 23,5 proc., rodo 2020 m. atlikta Statistikos departamento apklausa.
Kiek iš jų alkoholio nevengia būdamos nėščios – nustatyti sudėtinga, Lietuvoje tikslių duomenų apie tai nėra. Valstybinis psichikos sveikatos centras nurodė, kad apskritai pasaulyje besilaukdamos kūdikio išgeria nuo 2 iki 7 proc. moterų.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų 2017 m. atliktas tyrimas atskleidė – iš 10 tūkst. naujagimių maždaug 40 (0,15 proc.) kraujyje yra alkoholio pėdsakų. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis apie 3 proc. moterų gėrė alkoholį – tai sudaro apie 700–800 gimdyvių per metus.
Pastūmėti link taurės vyno gali net artimos aplinkos žmonės
Portalas tv3.lt domėjosi, kas gali pastūmėti besilaukiančią moterį svaigintis alkoholiniais gėrimais. Z. Tomilinienė atskleidė, kad priežasčių gali būti įvairių: nėščią moterį labiausiai paveikia aplinkos įtaka ir asmeniniai psichologiniai sunkumai.
„Lietuvos visuomenė apskritai yra linkusi suvartoti daug alkoholio, o piktnaudžiavimas jau neretai atsiranda dar prieš moteriai pastojant ar sužinant, jog laukiasi. Priežastys gali būti labai įvairios: vienišumas, depresija, stresas, prasti santykiai su partneriu, šeimos pavyzdys ir įtaka.
Manau, kad dauguma moterų, sužinojusios, kad laukiasi, nustoja vartoti alkoholį arba iki minimumo sumažina suvartojamą kiekį. Liūdniau būna tais atvejais, kai moteris jau turi išsivysčiusią priklausomybę nuo alkoholio ir nebegali savo jėgomis nustoti vartojusi net ir nėštumo metu“, – pasakojo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad prie rizikos veiksnių gali prisidėti ir neplanuotas nėštumas. Neplanuotai pastojus moterį gali ištikti emocinė krizė – tuomet didėja pavojus, kad ji emocijas galimai slopins alkoholiu, jeigu jau yra įpratusi taip reaguoti į sunkumus.
Reikšmingą įtaką nėščiosios elgesiui daro ją supanti aplinka, artimi žmonės. Visuomenėje vis dar paplitusi nuomonė, kad „taurė vyno nepakenks“, tačiau gydytojai įspėja, kad nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu, sakė Z. Tomilinienė.
Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) Priklausomybių prevencijos skyriaus vedėja Aurelija Čepulytė pastebi, kad jei nėščios moters aplinkoje pasitaiko išgertuvių, jai pačiai pasakyti alkoholiui „ne“ galimai sudėtinga.
„Jei alkoholį vartoja ir kiti šeimos nariai, kuomet moteris yra nėščia, moteris gali patirti spaudimą vartoti, ar vienai pačiai atsisakyti alkoholio vartojimo gali būti sunku. Moterys blogiau toleruoja alkoholį, greičiau apgirsta, didesnė tikimybė formuotis priklausomybei, tačiau jos jautresnės aplinkai ir dėl smerkiančio visuomenės požiūrio slepia alkoholio vartojimą ir tikrus jo vartojimo kiekius, todėl pagalba gali būti suteikta tik po labai ilgo laiko“, – minėjo A. Čepulytė.
Nėščioms moterims svarbiausia netylėti, jei kamuoja bėdos
Apie nėštumo metu vartojamą alkoholį svarbu prabilti garsiai – tuomet galima tinkamu metu ištiesti moteriai pagalbos ranką, suteikti specialistų konsultacijas ir padėti išbristi iš priklausomybės liūno.
Z. Tomilinienė dalijosi sėkmės istorija, kai į Krizinio nėštumo centrą laiku besikreipusi moteris galiausiai metė šalin alkoholį ir pagimdė sveiką vaikelį.
„Prieš keletą metų turėjome moterį, kuri buvo ilgai priklausoma nuo alkoholio, laukėsi antrojo vaiko ir ketino nutraukti nėštumą, viena iš priežasčių buvo jos baimė, kad alkoholis galėjo pakenkti augančiam įsčiose vaisiui. Po kelių psichologinių konsultacijų, ji sutiko gultis į ligoninę detoksikacijos programai ir nuo to laiko alkoholio nebevartojo. Pagimdė sveiką vaiką ir džiaugiasi, kad būtent šis nėštumas buvo kaip atspirties taškas išsivaduoti iš ilgametės priklausomybės. Dabar ji pati veda moterims sveikos gyvensenos užsiėmimus“, – pasakojo pašnekovė.
VPSC atstovė A. Čepulytė atsakė, kokių taisyklių svarbu laikytis moterims, planuojančioms nėštumą ar jau besilaukiančioms, kad ateityje netektų susidurti su skaudžiomis alkoholio vartojimo pasekmėmis.
„Iš praktinės priklausomybių konsultavimo patirties norėčiau paraginti moteris skirti daugiau laiko ir dėmesio rūpinimuisi savo sveikata, emocine higiena. Moterims svarbu laikytis žemos rizikos alkoholio vartojimo įpročių: ne nėštumo metu neviršyti 1 standartinio alkoholinio vieneto – 10 gramų gryno alkoholio per parą su kelių dienų visiškos blaivybės pertraukomis. Planuojant nėštumą atsisakyti alkoholio vartojimo bent 3 mėnesius iki planuojamo nėštumo.
Esant ilgalaikei prislėgtai emocinei būsenai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus (psichologą, gydytoją psichiatrą), o esant diagnozuotiems psichikos sutrikimams laikytis gydytojo psichiatro skirto gydymo ir rekomendacijų. Neretai užsiimama savigyda nesilaikant rekomendacijų, būna atvejų, kada ,,vaduojamasi“ vartojant alkoholį. Jeigu šeimoje yra rizikingo ar žalingo alkoholio vartojimo problema, dėl bet kurio šeimos nario, vertėtų pasikonsultuoti su priklausomybių specialistais dėl motyvavimo pagalbai būdų, galimos netiesioginės priklausomybės, lankyti savitarpio pagalbos grupes“, – pasakojo specialistė.
A. Čepulytės teigimu, viešojoje erdvėje kalbama apie baudžiamąją atsakomybę moterims, kurios nėštumo metu išgeria. Tačiau moteris svarbu konsultuoti, nukreipti į specialistus pagalbos, o ne bausti.
„Alternatyva bausmei ir pagrindinis pagalbos moteriai būdas vietoj bausmės turėtų būti moters nukreipimas (įpareigojimas esant sutikimui) į gydymo, reabilitacijos sistemą, šeimos narių konsultavimas. <...> Tokias moteris, šeimas gali pastebėti savivaldybių socialinių paslaugų bei pagalbą šeimai organizuojantys ir teikiantys darbuotojai, priklausomybių konsultantai, jei moteris lankosi pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje – šių įstaigų medikai, pati visuomenė, kaimynai“, – akcentavo ji.
Alkoholio pasekmės vaisiui – itin skaudžios
Portalas tv3.lt teiravosi, kaip alkoholio vartojimas nėštumo metu gali atsiliepti tiek vaisiaus, tiek pačios moters sveikatai ir gerovei.
Vienas iš skaudžiausių padarinių – vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS), kuris, deja, atpažįstamas retai dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų, nutylėjimo apie nėščiųjų polinkį išgerti.
Z. Tomilinienė komentavo, kad VAS – tai rimta naujagimių patologija, turinti įtakos visam likusiam gyvenimui. VAS išsivysto alkoholį gausiai vartojant dalį ar ir viso nėštumo metu.
„Vaisiaus alkoholinis sindromas diagnozuojamas gana retai ir tai gali lemti egzistuojanti stigma visuomenėje ir į VAS nukreiptos specializuotos pagalbos trūkumas, gali būti, kad nėra atpažįstamas, arba tėvai nepripažįsta alkoholio vartojimo fakto. Tai nėra tik mūsų šalies problema, daugelyje šalių kalbama apie ,,tyliąją epidemiją“. Pavyzdžiui, Prancūzijos tyrimų išvados skelbia, kad, galimai net 3 naujagimiai iš 1 tūkst. yra pakenkti alkoholio, o JAV galimai net 1 iš 20 amerikiečių gyvena su smegenų pažeidimu dėl alkoholio poveikio, kurio buvo galima visiškai išvengti“, – pasakojo A. Čepulytė.
Gydytojų teigimu, vaisiui alkoholis kenksmingiausias 3–10 nėštumo savaitę. „Šiuo kertiniu laikotarpiu formuojasi gyvybiškai svarbios embriono sistemos, organai. <... >Jei tuo metu veikia žalingi aplinkos veiksniai, gali sutrikti normali organų raida ir vaikui gresia įgimti defektai“, – paaiškino A. Čepulytė.
Z. Tomilinienė papildė: „Jei moteris nėštumo metu vartoja alkoholį, padidėja tikimybė, kad naujagimis gims neišnešiotas ir svers mažiau, pasireikš naujagimio abstinencijos simptomai, galimi įvairūs vaiko raidos sutrikimai. Tokiems vaikams dažniau būdingi mokymosi sutrikimai, dėmesio ir aktyvumo sutrikimas, impulsyvumas, agresija.“
Nors pačiai moteriai alkoholio vartojimo pasekmės atrodo ne tokios žalojančios, kaip jos įsčiose augančiam vaikui, tai vienaip ar kitaip atsilieps šeimai ateityje.
„Auginti vaiką, gimusį su įvairiais raidos ir elgesio sutrikimais, yra tikrai be galo sunku, o šį darbą teks atlikti tai pačiai moteriai. Kartais jos apskritai praranda teises į vaiko auginimą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu“, – teigė Krizinio nėštumo centro vadovė.
Pasakė, kaip užkirsti kelią alkoholiui nėštumo metu
Abi specialistės minėjo, kad tiesiausias kelias į šios problemos sprendimą – visuomenės sąmoningumo didinimas, alkoholio kontrolės įstatymų griežtinimas.
Z. Tomilinienė išsakė nuomonę, kad svarbu ne tik visuomenės informuotumas, bet ir teisės aktai, draudžiantys nėščiai moteriai parduoti alkoholį.
„Reikia kuo daugiau šviesti visuomenę apie alkoholio žalą nėštumo metu ir jo pasekmes įsčiose augančiam vaikui. Galbūt reiktų keisti įstatymus ir net uždrausti alkoholio vartojimą nėščioms moterims, juk jei nėščia moteris vartoja, tai ir vaikas (nepilnametis), augantis joje vartoja. Manau, turėtų būti numatyta žmogaus embriono ir vaisiaus apsaugos nuo tiesioginės ir netiesioginės žalos išsami tvarka, kuri sudarytų kuo geriausias sąlygas nėščioms ir jų įsčiose augantiems vaikams“, – atsiliepė ji.
Savo ruožtu A. Čepulytė akcentavo: „Būtina išlaikyti alkoholio prieinamumo mažinimo priemonių tęstinumą politiniu lygmeniu: alkoholio reklamos draudimą, alkoholio pardavimo laiko ir amžiaus ribojimus, kurie mažina bendrąjį alkoholio suvartojimą.“
Pasak jos, prie problemos mažinimo gali prisidėti ir kiekvienas visuomenės narys – pakanka būti atidiems.
„Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti, jeigu pastebėjome, kad nėščia moteris vartoja alkoholį, pasiūlydami kreiptis pagalbos, patys nevartodami alkoholio nėščios moters akivaizdoje, galime priimti sprendimą šeimoje besilaukiant ir auginant mažus vaikus iš viso nevartoti alkoholio. Savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose dirba priklausomybių konsultantai, kurių paslaugos teikiamos ir anonimiškai, todėl visad galime pasiūlyti pagalbą“, – sakė VPSC atstovė.
Kūdikiai žymiai dažniau gimsta neišnešioti, jei motina vartoja alkoholį
Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas (NTAKD) nurodė, kad nors alkoholio vartojimas tarp nėščiųjų Lietuvoje palaipsniui mąžta, skaičiai mokslininkams vis dar kelia nerimą. 1995 m. paveikti motinos vartoto alkoholio gimė 0,3 proc. naujagimių, 2016 m. – 0,08 proc. naujagimių.
Nustatyta, kad 22,2 proc. tokių vaikelių gimė neišnešioti – reikšmingai daugiau, palyginti su neišnešiotų naujagimių dalimi tarp visų gimusiųjų.
27,2 proc. tirtų naujagimių buvo perkelti tolesniam gydymui, dažniausiai dėl hipoksinio centrinės nervų sistemos pažeidimo (13,3 proc.), įgimtų formavimosi ydų (9,2 proc.), o 2,2 proc. šių naujagimių mirė.
Vaisiaus alkoholinis sindromas buvo nustatytas 3,6 proc. naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį, rašoma NTAKD pranešime spaudai.
