ULAC vadovo teigimu, superbakterijos kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, nes vystosi greičiau nei kuriami nauji vaistai.
„Per pastaruosius 30 metų patvirtinta tik viena nauja antibiotikų grupė ir naujų vaistų trūkumo greitai neįveiksime. Farmacinės kompanijos nelinkusios investuoti į superbakterijų tyrimus, nes sukurti vaistai būtų vartojami tik retais, kritiškais atvejais. Tikimybė, kad bus padengtos mokslininkų išlaidos, menka, dar mažesnė – kad bus gautas pelnas.
Daugumos vaistų atveju pagrindinis verslo modelis yra paprastas: naujiems vaistams sukurti firmos iš anksto investuoja daug pinigų, po to parduoda jų pakankamai, kad gautų pelno. Kiekiu pagrįstas pardavimo modelis netinka antibiotikų atveju, kai pacientui išgydyti pakanka vieno antibiotikų kurso. Be to, kad neleistų vystytis bakterijų ir grybelių atsparumui, stipriausius ir pažangiausius vaistus gydytojai skiria tik būtiniausiais atvejais. Medicinos požiūriu, šios atsargumo priemonės labai pagrįstos", – socialiniame tinkle rašė S. Čaplinskas.
Anot jo, ši padėtis – tikra bėda mokslininkams ir investuotojams.
„Pažangūs antibiotikai kainuoja tik kelis tūkst. eurų – daug mažiau nei nauji gydymo metodai nuo vėžio, kurių vienas kursas gali kainuoti 500 tūkst. eurų. Net jei biotechnologijų kompanijos sėkmingai kurtų naujus antibiotikus, patirtų išlaidų nepavyktų kompensuoti dėl šių mažų pardavimo apimčių ir, palyginti, mažų kainų. Tad nenuostabu, kad vis daugiau farmacinių ir biotechnologinių firmų atsisako superbakterijų tyrimų. Pernai trys didelės farmacijos kompanijos uždarė savo antibiotikų poskyrius...“ – dalijosi įžvalgomis ULAC direktorius.
Viena didžiausių grėsmių
S. Čaplinskas pabrėžė, kad atsparumas antibiotikams yra įvardijama kaip viena iš didžiausių dešimties grėsmių pasaulio sveikatai.
„Žmonės daug metų naudodami antibiotikus (tas pats tiktų kalbant ir apie antivirusinius vaistus) pradeda susidurti su naujomis problemomis. Mikroorganizmai turi tokią savybę: jei turi galimybę plisti ir daugintis, jie tą ir darys. Ir tiriant bakterijas aiškiai matosi, kad jos įgyja atsparumą antibiotikams greičiau nei šie sukuriami.
Be to, gyvulininkystėje sunaudojama daugiau nei 50 proc. visų pasaulio antibiotikų, bet tie patys antibiotikai, tie patys mikroorganizmai gali būti ir gyvuliams, ir žmonėms“, – portalui sakė jis.
Kaip vieną iš pavyzdžių kalbėdamas apie bakterijų atsparumą antibiotikams ULAC vadovas pateikė situaciją dėl tuberkuliozės.
„Puikiai matome, kas atsitiko, kai iki šiol neskiriama pakankamai dėmesio tuberkuliozei gydyti. Lietuvoje, kaip žinome, yra vieni prasčiausių sergamumo tuberkulioze rodikliai, ypač vaistams atsparios ir daugybinės tuberkuliozės.
Tačiau juk vaistams atspari tuberkuliozė neatsirado iš niekur, ją sukėlė patys žmonės neteisingai vartodami antibiotikus, nesilaikydami režimo. Tas pats gresia ir kalbant apie kitus mikroorganizmus, ypač pavojinga, kad jie paplis gydymo įstaigose. Prognozuojama, kad tai bus didelis iššūkis ateityje“, – aiškino pašnekovas.
Specialistai primena, kad antibiotikus galima vartoti tik gydytojo paskyrimu ir tik taip, kaip jis nurodė.
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad dabar turime puikias sąlygas infekcinėms ligoms atgimti.
Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis yra atkreipęs dėmesį, kad nė vienas iki šiol žinotas ir ištirtas mikroorganizmas, išskyrus raupų virusą, nėra suvaldytas.
„Pritaikius naujus šiuolaikinius tyrimo metodus, pavyzdžiui, mikroorganizmo genomo atradimą, pasiekta didžiulė revoliucija virusologijos srityje. PSO praneša, kad nuo 1975 metų iki 2011-ųjų yra užregistravusi 40 naujų mikroorganizmų. Ir visa tai vyksta toliau, kadangi naujos technologijos leidžia tai išaiškinti“, – aiškino profesorius.
