Europos Sąjungos klimato tarnybai 2019-uosius paskelbus antrais karščiausiais metais, specialistai įspėja, kad tai tiesiogiai gali atsiliepti ir sergamumo įvairiomis užkrečiamomis ligomis plitimui.
„Mikroorganizmai būtinai pasinaudos galimybe plisti, daugintis ir susargdinti savo šeimininką. O būtent klimato kaita, kelionės, ėjimas į gamtą, komercinė prekyba, karai kuria naujus iššūkius sveikatos apsaugos sistemoje“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Kalbėdamas apie įvežtines ligas jis pabrėžė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) itin didžiulį dėmesį skiriamą įvairioms zoonozėms, t. y. toms ligoms, kuriomis užsikrečiama nuo gyvūnų.
„Taip nutinka, viena vertus, dėl glaudaus ryšio su gamta, kita vertus, dėl to, kad šiandien žmonėms daug keliaujant pasaulis pasidarė mažas, ir tai ypač pavojinga neturintiems imuniteto.
Daugeliui zoonozių žmonės apskritai neturi imuniteto, nes atsiranda vis nauji sukelėjai. Štai kad ir šiuo metu Kinijoje platinama neaiškios kilmės pneumonija, kurią sukelia naujas kažkoks pakitęs koronavirusas. Taigi grėsmės aiškiai egzistuoja ir jos išliks toliau“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Jam antrindamas gydytojas infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis pabrėžė, kad nė vienas iki šiol žinotas ir ištirtas mikroorganizmas, išskyrus raupų virusą, nėra suvaldytas.
„Pritaikius naujus šiuolaikinius tyrimo metodus, pavyzdžiui, mikroorganizmo genomo atradimą, pasiekta didžiulė revoliucija virusologijos srityje.
PSO praneša, kad nuo 1975 metų iki 2011-ųjų yra užregistravusi 40 naujų mikroorganizmų. Ir visa tai vyksta toliau, kadangi naujos technologijos leidžia tai išaiškinti“, – aiškino profesorius.
Jis pridūrė, kad keliautojams atsivežus naują viruso padermę prireikia 10 metų, kad būtų išsiaiškinta, kaip bakterija veikia žmogų ir t. t.
Ligos sienų neturi
Pašnekovas pabrėžė, kad tiek paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis, tiek 21 amžius, yra kelionių amžius.
„Žmonės keliauja po visą pasaulį, ypač populiarėja kelionės į Afrikos, Azijos šalis. Kadangi ten yra glaudus žmogaus ir gyvūno santykis, ten išaiškinama daugiausiai mikroorganizmų. Taigi iš esmės šiandien ligoms nėra sienų, infekciją iš vieno žemyno į kitą galima atsivežti labai greitai – vos per 6–8 valandas“, – kalbėjo A. Laiškonis.
Profesorius priminė ir, atrodytų, kuriozinius atvejus, kai žmonės maliarija užsikrečia net nekeliavę į regioną, kur ja sergama.
„Pavyzdžiui, skrenda lėktuvas iš Afrikos į Europą, pakraunamos prekės, su kuriomis kartu patenka ir maliariją sukeliantys uodai, lėktuvas atskrenda į Romą ir joje buvę turistai grįžę į Vokietiją susirgo maliarija, nors niekada net nebuvo maliarijos rajone“, – pateikė pavyzdį infektologas.
Paprašytas įvardyti, kokios konkrečiai ligos keltų didžiausią grėsmę keliautojams, A. Laiškonis pirmiausia išskyrė pasiutligę.
„Ne vienas toks atvejis buvo keliaujant po Afrikos kontingentą. Taip pat kiekvienais metais įsivežame maliariją. Išties keista, kad žmogus, turėdamas pakankamai pinigų nuskristi į vieną ar kitą Afrikos, Azijos rajoną, neskiria 20 eurų įsigyti vaistams nuo maliarijos. Arba apie tai yra gydytojų neįspėjamas.
Toliau būtų galima paminėti įvairiausius infekcinius viduriavimus, taip pat turime visą grupę įvežtinių infekcinių ligų, kurios Lietuvoje neegzistuoja“, – pastebėjo gydytojas.
Specialistai atkreipė dėmesį, kad dėl to labai svarbi yra ir savalaikė šių ligų diagnostika, nes inkubacinis periodas praėjus kelionei gali trukti ir du mėnesius.
„Labai svarbu grįžus iš egzotinių kraštų pajutus neaiškius simptomus, ypač jei karščiuojama, viduriuojama, nedelsiant kreiptis į gydytoją ir įspėti, kad žmogus buvo išvykęs į egzotinį kraštą“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Išskirtinai didelis sergamumas
Specialistai atkreipė dėmesį ir į kitą medalio pusę. Keičiantis klimatui vis aktualesnės tampa ne tik įvežtinės, bet šalyje jau paplitusios infekcijos.
„Keičiantis klimatui plečiasi arealas arba ilgėja užsikrėtimo laikotarpis įvairių ligų, kurias platina įvairūs pernešėjai. Mūsų šalies atveju aktualiausias dalykas yra erkinis encefalitas, jis plinta labiau į šiaurę ir kitas šalis.
Matome, kokios pas mus yra žiemos, erkės ilgai būna aktyvios. Jeigu jos neįšals, situacija išties gali būti pavojinga. Juo labiau gyvūnijos pas mus daug, nebūtina net eiti į mišką, kad susidurtume su erkėmis, gali jas į namus parnešti augintiniai“, – aiškino ULAC vadovas.
Kita vertus, pastebėjo jis, į šiaurę „slenka“ ir tokios ligos kaip Čikungunijos karštlitė, kuri pradėjo plisti jau ir Prancūzijoje, Italijoje.
„Taip pat būtų galima paminėti ir Vakarų Nilo karštligę. Anksčiau buvo registruojami tik pavieniai jos atvejai, o dabar jie fiksuojami ir Rumunijoje, Graikijoje, Italijoje, net Bulgarijoje“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Pašnekovai sutartinai pabrėžė, kad prie infekcinių ligų plitimo prisideda ir visuomenėje gajos antivakcininės nuotaikos. Todėl ir tymų infekcija vis dar kelianti pavojų.
„Tam, kad ši liga neplistų, reikia, kad būtų pasiskiepiję ne mažiau kaip 95 proc. populiacijos. O tie, kurie liks neskiepyti, jiems bus maža tikimybė susidurti su tymų virusu. Taip, jei jie su virusu susidurs, deja, susirgs, bet toliau ligos neplatins.
Gerai yra tai, kad stipriai išaugus sergamumui tymais per metus 40 kartų išaugo pasiskiepijusių suaugusiųjų, vaikų pasiskiepijo 8600 daugiau nei anksčiau praeitais metais. Bet akivaizdu, kad yra didelė grupė žmonių, kurie neturi imuniteto tymams. Todėl neaišku, kada vėl gali būti tymų protrūkis, kokio masto. Galbūt ir pavyks jo išvengti, tačiau pavojus yra realus, tymai nėra išnaikinti net Europoje“, – aiškino S. Čaplinskas.
A. Laiškonio pastebėjimu, niekas negali paaiškinti, kodėl išsiskiriame ne tik dėl erkių užkrėstumo encefalitu, bet ir išskirtinai (kartu su Anglija) didelio sergamumo meningokokine B tipo infekcija.
„Bet jei visuomenė labiau pasitikėtu gydytoju, o ne „Google“, turėtų laiko išsiaiškinti prevencines priemones, skiepų naudą, tai būtų kita situacija“, – sakė jis.
Profesorius kartu priminė, kad dar viena tiksinti bomba – ir šalia Lietuvos sienos stebimi difterijos protrūkiai.
„Ir niekas negali pasakyti, kodėl taip yra. Kadangi tokie infekcijų protrūkiai „banguoja“ priklausomai nuo pasiskiepijimo apimčių, mes irgi turime pagrindo dėl to nuogąstauti. Negalime pasigirti aukštais skiepijimo rodikliais, tuo jau puikiai galima buvo įsitikinti įvykus tymų protrūkiui. Taigi realiai esame infekcijos protrūkio papėdėje“, – portalui dar anksčiau yra sakęs gydytojas.
Mikrobai tampa atsparūs antibiotikams
Dar viena išskiriama pasaulinio masto problema – neteisingas antibiotikų vartojimas. Atsparumas antibiotikams yra įvardijama kaip viena iš didžiausių dešimties grėsmių pasaulio sveikatai.
„Žmonės daug metų naudodami antibiotikus (tas pats tiktų kalbant ir apie antivirusinius vaistus) pradeda susidurti su naujomis problemomis. Mikroorganizmai turi tokią savybę: jei turi galimybę plisti ir daugintis, jie tą ir darys. Ir tiriant bakterijas aiškiai matosi, kad jos įgyja atsparumą antibiotikams greičiau nei šie sukuriami.
Be to, gyvulininkystėje sunaudojama daugiau nei 50 proc. visų pasaulio antibiotikų, bet tie patys antibiotikai, tie patys mikroorganizmai gali būti ir gyvuliams, ir žmonėms“, – sakė S. Čaplinskas.
Kaip vieną iš pavyzdžių kalbėdamas apie bakterijų atsparumą antibiotikams ULAC vadovas pateikė situaciją dėl tuberkuliozės.
„Puikiai matome, kas atsitiko, kai iki šiol neskiriama pakankamai dėmesio tuberkuliozei gydyti. Lietuvoje, kaip žinome, yra vieni prasčiausių sergamumo tuberkulioze rodikliai, ypač vaistams atsparios ir daugybinės tuberkuliozės.
Tačiau juk vaistams atspari tuberkuliozė neatsirado iš niekur, ją sukėlė patys žmonės neteisingai vartodami antibiotikus, nesilaikydami režimo. Tas pats gresia ir kalbant apie kitus mikroorganizmus, ypač pavojinga, kad jie paplis gydymo įstaigose. Prognozuojama, kad tai bus didelis iššūkis ateityje“, – aiškino pašnekovas.
Kartu jis pridūrė, kad užkrečiamųjų ligų pavojus kyla ir dėl oro, vandens taršos, netinkamo maisto.
„Vis pabrėžiame, kad būtina tinkama tiek šalto, tiek karšto vandens temperatūra tiekimo sistemoje ir to kontrolė. Kitu atveju prasidės legioneliozės atvejai, galima atsiminti, neseniai dėl to buvo fiksuojami ir pavieniai mirties atvejai“, – priminė S. Čaplinskas.
Finansiniai nuostoliai valstybei
Specialistai pastebėjo, kad nevaldomos užkrečiamosios ligos turi didžiulius ekonominius nuostolius valstybei, todėl būtina pasirūpinti ir toliaregiška politika.
„Kaip žinome, gripas yra daugiausiai kainuojanti užkrečiama liga dėl masinio sergamumo. Juo kasmet gali susirgti 5–10 procentų žmonių, vaikų – net iki 20 proc. O ligos komplikacijos yra labai pavojingos, gydymas labai brangus ir, deja, ne visus pavyksta išgelbėti“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
A. Laiškonis pridūrė, kad tiek kalbant apie įvairias įvežtines ligas, bėda, kad mūsų politikai nesuvokia to grėsmės.
„Nors viešinant atvejus apie tokias ligas žmonės ima gyventi baimėje, kita vertus, tai suveikia ir kaip teigiamas dalykas, nes po tymų protrūkio pasiskiepijusiųjų skaičius žymiai išaugo. Taip pat ir nuo gripo žmonės ėmė skiepytis daug aktyviau“, – kalbėjo jis.
ULAC vadovas taip pat atkreipė dėmesį į problemą, kad prevencijai skiriama per mažai dėmesio
„Kodėl reikalinga sveikatos reforma? Dėl pagrindinių trijų priežasčių – visuomenėje atsiranda vis daugiau senų žmonių, apskritai yra daugiau žinoma apie sveikatą, nuolat vystosi naujos technologijos, galimybės, taigi reikia daugiau pinigų ligų gydymui.
Tačiau jei pirmiausia neskiriame dėmesio pirminei prevencijai, nesiekiame užkirsti kelio, kad apskritai neatsirastų sąlygos ligoms rastis, tai vėliau tik reikės daugiau lėšų ligų gydymui“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
