Galima numatyti, kad šaltuoju metų sezonu koronavirusas Lietuvoje tik dar labiau plis, sakė specialistė. Tačiau apie griežtą karantiną, komendanto valandą ar nuotolinio mokymo grąžinimą, kaip kad bus daroma Latvijoje, kalbėti Lietuvoje dar pernelyg anksti. Pirmiausia žmonės turi susivokti ir sąmoningai laikytis jau esamų saugumo taisyklių, teigė D. Razmuvienė.
Nemato prasmės eiti Latvijos pramintu taku
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė portalui tv3.lt sakė, kad nors šaltasis sezonas bus palankus virusui daugintis, karantinas Lietuvoje kol kas būtų perteklinė priemonė.
„Norint išvengti karantino arba jau jį įvedus, yra tam tikri reikalavimai. <...> Tas, kas yra šiai dienai, pilnai tų priemonių pakanka, tiesiog jų žmonės nesilaiko“, – teigė epidemiologė.
Ekspertė pridūrė, kad norint išvengti veiklų stabdymo, paprasčiausiai reikėtų sąžiningai laikytis jau galiojančių taisyklių. „Jeigu žmonės tų priemonių laikytųsi, mes tikriausiai net nekalbėtume šiandieną apie karantiną. Kartoti tai, ką daro latviai, mes šiandien nematome dar tokios kritinės situacijos, kad jau reikėtų užsidaryti taip, kaip karantino metu: sienas, judėjimą, mokyklas, darbovietes“, – paaiškino ji.
Kalbėdama apie ugdymo įstaigas, D. Razmuvienė paminėjo, kad ten situacija nėra kritinė. Nors ten nemažai ligos protrūkių, jie nėra skaitlingi, t. y. registruojama vidutiniškai nuo 2 iki 4 susirgusių vaikų, tad situacija valdoma. „Be abejonės, dabar visus uždaryti, išvaryti į nuotolinį mokymą tikrai nebūtų sąžininga“, – pridūrė ji.
Paklausta apie Latvijos iniciatyvą įvesti komendanto valandą, kai nuo vakaro iki ryto gyventojai privalės likti namuose, D. Razmuvienė atsakė, kad to patirti Lietuvoje nesinorėtų.
„Komendanto valandos pas mus nebuvo ir tikrai norėtųsi tikėti, kad mes jos neturėsime“, – tv3.lt sakė ji.
Šaltasis sezonas, uždaros patalpos – palanki terpė virusui
Koronavirusui ir kitoms oro lašeliniu būdu plintančioms infekcijoms palankiausias metas yra uždarų patalpų sezonas, tačiau spręsti apie tolimesnę pandemijos eigą dar kiek per anksti, sakė NVSC specialistė.
„Labai sunku prognozuoti, kaip delta Lietuvoje toliau elgsis, žinant, kad mūsų skiepijimo apimtys nėra aukštos, ypač vyresnio amžiaus žmonių grupėse. Žiema, šaltasis metų laikotarpis mus suburia į uždaras patalpas. Mažai vėdinamės, mažai būname gryname ore, todėl virusui sudarome palankias sąlygas plisti“, – komentavo specialistė.
Tai galioja ir vaikų kolektyvams, mat mokymosi proceso metu galimai ne pilnai vėdinamos klasės, ne visiškai laikomasi atstumų, papildė D. Razmuvienė.
Prie užsikrėtimo skaičiaus šoktelėjimo ypač gali prisidėti artėjantis Vėlinių minėjimas.
„Artėja lapkričio 1-oji, vėl išpuola 4 laisvos dienos. Pernai metų patirtis rodo, kad žmonės lankė kapus ir susirgimų skaičiai po Vėlinių stiprokai pakilo į viršų. Šiais metais tokia pati situacija gali pasikartoti, nes amortizacinio barjero dėl skiepijimo tikrai dar neturime pakankamo“, – kalbėjo ekspertė.
Epidemiologė pastebėjo, kad Lietuvoje matyti žmonių atsipalaidavimas, grupavimasis, lankymasis, susibūrimai, todėl svarbu susiimti patiems gyventojams, antraip virusas toliau plis. Negana to, nemažai gyventojų kontaktuoja darbovietėse, pažymėjo ji.
„Nėra didelio procento darbuotojų, kurie dirbtų nuotoliniu būdu. Tą matome ir gatvėse: mašinų gausa, prekybos centruose susibūrimų nevengiama. Taip patys sukuriame sąlygas virusui“, – minėjo ji.
D. Razmuvienės teigimu, lapkritį koronaviruso padėtis šalyje tik aštrės, bet prognozuoti, kaip elgsis Vyriausybė šiandien dar yra ankstoka.
Vakcinacija virusą paverstų sezonine liga
Portalas tv3.lt teiravosi, kaip prasidėjęs skiepijimas stiprinamąja vakcinos doze padėtų gerinti COVID-19 padėtį šalyje ir taip išvengti tokio pandemijos valdymo scenarijaus, kuriuo žengia Latvija.
D. Razmuvienė atsakė, kad stiprinamoji dozė turėtų prisidėti prie skiepijimo šalies mastu didinimo. Tačiau Lietuvoje vakcinavimo lygis nėra toks aukštas, kaip norėtųsi. „Jeigu skiepijimo apimčių procentas kad ir dviem dozėmis būtų pasiektas bent jau 85–90 proc., iš tikrųjų būtų labai džiuginanti žinia“, – sakė ji.
Aukštesni skiepijimo rodikliai užkirstų kelią delta viruso varianto arba galimai naujai viruso atmainai, nes tuomet COVID-19 taptų sezonine liga, pavyzdžiui, kaip gripas.
„Kai būsime gausiau pasiskiepiję, bus didesnė prasirgusių žmonių dalis, naujoji atsiradusi atmaina, mutavusi keletą kartų, taps sezoninė. Tada skiepų, kuriais šiandien skiepijamės trečia doze, reikės galbūt tik kartą per 2 metus tam tikroms amžiaus grupėms“, – svarstė NVSC specialistė.
Anot D. Razmuvienės, žmonės visame pasaulyje turi skiepytis, kad SARS-CoV-2 virusas neturėtų, kur realizuotis. „Koronavirusas nebeturėtų galimybės mutuoti ir iš naujo užkrėsti, neatsirastų dar naujų atmainų – jo ratas užsidarytų. Jis tikrai taps sezoninis, tik nežinia, kada. Virusai kitaip negali išgyventi, jie turi laikytis mūsų aplinkoje nesukeldami daugiau didelių epidemijų“, – teigė epidemiologė.
Komendanto valanda Latvijoje – nebe pirmą kartą
Latvijos Lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius portalui tv3.lt pasakojo, kokie apribojimai laukia latvių prasidėjus karantinui. Primenama, kad Latvija nuo ketvirtadienio ketina įvesti karantino padėtį šalyje, kuri truks keturias savaites – iki lapkričio 15-osios.
Pasak pašnekovo, pastaruoju metu Latvijoje jau trečią kartą galiojo nepaprastoji padėtis, kuri rodė, kad didėjantis užsikrėtimų skaičius veda griežtinamų reikalavimų linkme. Tad valdžios siūlymas įvesti karantiną latvių nenustebino, nes per 14 dienų COVID-19 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo iki 1266 atvejų. „Tai du kartus viršijo antrosios bangos viršūnę“, – teigė R. Žalnierius.
Jo teigimu, jau savaitę Latvijoje mažinami pirkėjų srautai prekybos centruose: ribojamas pirkinių krepšelių skaičius, žmonės turi laikytis atstumų, turėti imunitetą įrodantį dokumentą – galimybių paso Lietuvoje atitikmenį.
Latvijoje nevakcinuoti asmenys neįleidžiami į sveikatos ir grožio centrus, jų nepriima gydytojai: neturintieji galimybių paso konsultuojami telefonu arba internetu.
Latviai planuoja įvesti ir komendanto valandą, kuri išvertus į latvių kalbą, skamba taip: „Sėdėjimo namuose valanda“. Jeigu Latvijos valdžia pritars karantino režimui, nuo 20 val. iki 5 val. ryto gyventojai privalės būti namuose, negalės lankytis prekybos centruose, pas draugus, gimines, artimuosius ar kitaip judėti.
„Tai reiškia, kad prekybos centrai, parduotuvės, grožio salonai, sveikatos centrai bus uždaromi anksčiau“, – sakė jis.
Palyginti su ankstesniais karantino ribojimais, planuojamos taisyklės beveik niekuo nesiskiria. Net su komendanto valanda latviai yra susipažinę anksčiau – ši taisyklė galiojo prieš praeitas žiemos šventes.
Gyventojai reaguoja palankiai – suvokia padėties rimtumą
Karantinas Latvijoje pasieks ir mokyklinio amžiaus vaikus ir paauglius. Vaikų atostogos bus pratęstos iki lapkričio 1 dienos, o vėliau 3 savaites vaikai (išskyrus pradinukus) mokysis nuotoliniu būdu.
Griežtės ir būriavimosi taisyklės: patalpose ir lauke susirinkti galės ne daugiau nei 10 žmonių iš dviejų ūkių. Viešajame transporte galės būti užpildyta ne daugiau 50 proc. sėdimų vietų, būsimus ribojimus vardijo Latvijos lietuvis. Žadama griežtinti ribojimų laikymosi kontrolę ir taikyti didesnes baudas.
Pašnekovas tvirtino, kad Latvijos gyventojai į karantino ribojimus žvelgia racionaliai ir yra pasiruošę jais vadovautis. „Tas klausimas svarbus visuomenei, jie patys nusiteikę, mato, kad situacija Latvijoje yra labai sunki, pavyzdžiui, ligoninėse nevyksta gydymas, planinės operacijos. Latviai palankiai žiūri į tuos ribojimus“, – teigė jis.
Pasak R. Žalnieriaus, Latvijos viešojoje erdvėje pasirodo pasiskiepijusių žmonių nepasitenkinimas nevakcinuotų asmenų pasirinkimu, jie raginami skiepytis ir netrukdyti valdyti COVID-19. Tačiau mitingų ar protestų prieš valdžios sprendimus Latvijoje nėra, nurodė pašnekovas.
Ekspertų manymu, prislopinti dinamiškai kylančią pandemiją reikėtų bent jau 8 savaičių. Tam įgyvendinti 4 savaičių mažoka, bet galbūt Latvijos valdžia tokį terminą skelbia, matyt, nenorėdama įbauginti gyventojų, nurodė R. Žalnierius.
Latvijos sopulys – menki vakcinacijos mastai
Latvijos premjeras K. Karinis sakė, kad sprendimas įvesti karantiną priimtas dėl to, kad Latvijoje paskiepytų nuo koronaviruso gyventojų dalis yra pernelyg maža. Tiesa, spendimą dar turi patvirtinti šalies vyriausybė.
„Daugeliui gali atrodyti nesuprantama, kodėl pas mus yra taip, o Danijoje ir Airijoje – kitaip. Priežastis ta, kad skiepijimo procesas vyko netinkamai“, – sakė premjeras.
Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas nurodė, kad karantino metu dirbs tik būtiniausių prekių parduotuvės, bus prieinamos tik būtiniausios paslaugos.
Be to, planuojama įvesti komendanto valandą nuo 20 val. iki 5 val., tačiau žmonės galėtų grįžti iš darbo ar vykti į jį ir galiojant šiam ribojimui.
Mokyklose savaitei planuojama pratęsti jau prasidėjusias rudens atostogas, o po jų visi moksleiviai, išskyrus 1–3 klasių mokinius, iki lapkričio 15 dienos mokysis nuotoliniu būdu.
Latvija yra pirmoje vietoje pasaulyje pagal sergamumo COVID-19 augimą.
Per pastarąją savaitę naujų COVID-19 atvejų padaugėjo 49 proc., o pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis paaugo iki 1307,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis dabar yra didžiausias šalyje nuo pandemijos pradžios.
