Tai numatoma antradienį Seime svarstytose Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisose. Už jas po svarstymo balsavo 93 parlamentarai, prieš buvo aštuoni, 19 susilaikė.
Seimas dar vieną kartą turės balsuoti dėl jų priėmimo.
„Prieš beveik dvejus metus žiniasklaidoje pasirodė informacija ir perspėjimai apie didelius pavojus, tykančius paspirtukų vairuotojus ir pėsčiuosius, medikai, policija vienareikšmiškai nekartą kartojo apie drastiškas augančius įvykių ir traumų skaičius“, – per Seimo posėdį teigė vienas iš projektų iniciatorių parlamento vicepirmininkas Julius Sabatauskas.
Pasak jo, Lietuva yra vienas paskutinių Europos valstybių, nesureguliavusi mikrojudumo priemonių eismo.
„Šiandien pagrindinė problema yra ta, jog didžioji dalis šių transporto priemonių vairuotojų nelaiko jos transporto priemone. Tai jiems yra pramogos priemonė. Tai tada, kai reiks persukti mąstymą, kad tai yra transporto priemonė ir privalu ja važiuojant laikytis taisyklių, tada pasikeis viskas“, – po svarstymo žurnalistams klabėjo J. Sabatauskas.
Įstatymo projekte paspirtukai ir kitos elektrinės transporto priemonės vadinamos mikrojudumo priemonėmis. Be paspirtukų, tai yra elektra varomi riedžiai, riedlentės. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių būtų nepriskiriami.
Anot pataisų, mikrojudumo priemonės – elektra varomos transporto priemonės, skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 1 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 25 kilometrai per valandą, o atskaitos taško aukštis, jeigu vairuotojui įrengta sėdimoji vieta, ne didesnis kaip 54 centimetrai.
Siūloma nustatyti, kad jomis važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu ar gyvenamojoje zonoje važiuoti būtų leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o išklausiusiems mokymo kursą – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims.
Pasak J. Sabatausko, jaunesni nei 14 metų vaikai galės važinėti gyvenamojo namo kieme, o dešimties metų bei jaunesni – tik su suaugusiųjų priežiūra.
Taip pat važiuojamąja kelio dalimi keliaudamas mikrojudumo priemonės vairuotojas privalėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba turėti priekyje ir gale uždėtus veikiančius baltos ir raudonos spalvos žibintus.
„Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais“, – nurodoma projekte.
Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalėtų būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų toks reikalavimas galiotų važiuojant važiuojamąja kelio dalimi.
Projekte numatyta, kad važiuojant dviračių taku, reikėtų vykti kuo arčiau šio tako dešiniojo krašto bei nekelti pavojaus pėstiesiems.
Pagal pataisas, mikrojudumo priemonių vairuotojams būtų draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais ar per perėjas bei pėsčiųjų takais, šaligatviais, jei jų dalis nėra pažymėta dviračių tako kelio ženklais, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.
„Ką mes padarome šiuo įstatymo projektu, mes apribojame paspirtukų greitį iki 20 kilometrų per valandą ir juos nukreipiame į važiuojamąją dalį, tai automobiliai važiuos 50 kilometrų per valandą greičiu, paspirtukai važiuos iki 20 kilometrų per valandą greičiu. Jeigu mes kalbėjome apie patiriamas traumas, apie nubrozdinimus, apie veido traumas, tai mes kalbėsime čia apie mirtis“, – šią nuostatą kritikavo liberalas Andrius Bagdonas.
„Dėl šaligatvių nesutarimas yra todėl, kad pusė sužeistųjų yra pėstieji ir jie negali jaustis saugūs“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Įstatymu taip pat siūloma drausti važiuoti nelaikant vairo bent viena ranka, vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, būti velkamiems kitų transporto priemonių, jas vilkti, važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones, važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.
„Neturėtume elgtis karštakošiškai ir kategoriškai, kaip kai kurie tiek paspirtukų, tiek ir kitų transporto priemonių vairuotojai, ir padaryti dar daugiau žalos priimdami ne visai taiklų reguliavimą“, – projektą kritikavo „laisvietė“ Ieva Pakarklytė.
Seimo nariai taip pat siūlo nustatyti administracinę atsakomybę taisykles pažeidžiantiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.
Pagal projektą, minėtų taisyklių nesilaikymas galėtų užtraukti baudą nuo 20 iki 40 eurų, vairavimas neblaiviam – nuo 80 iki 200 eurų.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys yra pažymėjęs, kad 2022-aisiais įvykiuose, susijusiuose su paspirtukais, buvo sužaloti 223 žmonės. Jis taip pat yra sakęs, jog praėjusiais metais 5 tūkst. dviratininkų bei paspirtukininkų sulaukė nuobaudų už vairavimą išgėrus.
Lietuvos transporto saugos administracijos 2021-aisiais užsakyta apklausa yra parodžiusi, kad pusė respondentų (iš 507) teigė mažiausiai kartą per savaitę važiuojantys elektriniu paspirtuku, o 17 proc. respondentų teigė labai dažnai arba dažnai atsiduriantys potencialiai pavojingoje situacijoje. Ketvirtadalis respondentų tvirtino nematantys reikalo dėvėti šalmą ar liemenę, penktadalis sakė, kad tai nepatogu.
Ir Pati iskart pasijuntu tokia jaunatviska ir dziaugiuosi sulaukusi 21 amziaus, kai saligatviai tapo pilnaverte automagistrale jaunajai ratuotai kartai...