• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjunga (ES) imasi ambicingo tikslo ir iki 2050 m. metų siekia tapti klimatui neutraliu žemynu. Naujas Briuselyje priimtas įstatymas gali numatyti ir sankcijas, kurios grėstų valstybėms, nesiimančioms ryžtingų sprendimų kovoje su klimato krize. Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, tad mūsų valdžia užsibrėžtus tikslus tikisi pasiekti įvedusi automobilių taršos mokestį ir elektrifikavusi visą šalies viešąjį transportą.

Europos Sąjunga (ES) imasi ambicingo tikslo ir iki 2050 m. metų siekia tapti klimatui neutraliu žemynu. Naujas Briuselyje priimtas įstatymas gali numatyti ir sankcijas, kurios grėstų valstybėms, nesiimančioms ryžtingų sprendimų kovoje su klimato krize. Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, tad mūsų valdžia užsibrėžtus tikslus tikisi pasiekti įvedusi automobilių taršos mokestį ir elektrifikavusi visą šalies viešąjį transportą.

REKLAMA

Penktadienį Europos Parlamento biuras Lietuvoje surengė nuotolinę spaudos konferenciją „ES klimato įstatymo poveikis Lietuvai“.

Šių metų balandžio 21 d. derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl ES klimato įstatymo. Sutarta iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą ES sumažinti 55 proc., lyginant su 1990 m. lygiu. Europos Parlamentas dėl šio teisės akto greičiausiai balsuos birželį.

Tuo metu Europos Komisija praėjusią savaitę pristatė nulinės taršos veiksmų planą, kuriame numatytas siekis iki 2030 m. 55 proc. sumažinti oro taršos sukeltų priešlaikinių mirčių skaičių, taip pat 50 proc. sumažinti atliekų, plastiko šiukšlių jūroje, 30 proc. – mikroplastiko kiekį aplinkoje.

REKLAMA
REKLAMA

Europos Sąjunga yra išsikėlusi tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu.

Lietuvai teks keisti įstatymus

„Iš esmės dėl tikslo sutariama, bet velnias slypi detalėse“, – teigė L. Mažylis.

REKLAMA

Pasak jo, pagrindinės diskusijos EP kilo dėl procentų, iki kiek turėtų sumažėti ŠESD kiekis. L. Mažylio teigimu, žalieji siekė, kad dujų išmetimas būtų sumažintas iki 65 proc. L. Mažylio teigimu, dėl 55 proc. rodiklio iš esmės sutarta tarp visų europinių institucijų.

Politikas sakė, kad Europos liaudies partija nepalaikė drastiško rodiklio, nes, L. Mažylio nuomone, 55 proc. ir taip yra ambicingas išsikeltas tikslas. Europarlamentaro teigimu, viena iš priežasčių, kodėl nepalaikyti ambicingesni tikslai, yra noras išsaugoti žmonių darbo vietas.

REKLAMA
REKLAMA

„Akivaizdu, kad tai turės poveikį įvairiems sektoriams“, – teigė L. Mažylis.

Politiko teigimu, jei EP priims šį įstatymą , jis bus įpareigojantis šalis nares, tad Lietuvai teks keisti savo teisės aktus.

Petras Auštrevičius savo kalbą pradėjo nuo šią savaitę pasiekusios žinios, kad Antarktidoje atskilo didžiausias ledkalnis.

„Štai ir poveikis klimato kaitai“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Pasak jo, nauja ES reguliacija palies tiek gamintojus, tiek vartotojus.

„Kalbame ne tik apie švaresnę elektros gamybą, apie mažiau taršius automobilius, bet mes kalabme apie žiedinę ekonomiką, atliekų panaudojimą. O be to vartotojo, žmogaus planetoje, sunku pasiekti šį rezultatą“, – teigė P. Auštrevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Politiko tvirtinimu, kiekviena šalis narė turės parengti planą, kaip bus pasiektas ES tikslas sumažinti ŠESD iki 55 proc. iki 2030 m. Visgi, politiko teigimu, kiekviena valstybė turi labai skirtingą požiūrį į klimato kaitą ir jo neutralumą.

„Nenumatau čia lengvo proceso“, – pripažino P. Auštrevičius.

Pasak jo, kiekviena ES valstybė turi skirtingą ekonomikos struktūrą, energetikos sektorius, tad P. Auštrevičius nemano, kad tai bus lengvas procesas.

REKLAMA

P. Auštrevičiaus teigimu, svarbu, kad valstybės narės nenutoltų nuo to tikslo. Politiko teigimu, dėl to bus sukurta atskira ekspertų taryba, kuri vertins valstybių parengtus planus.

„Labai tikiuosi, kad ta taryba tars labai rimtą žodį ir padės priimti objektyvų sprendimą“, – sakė P. Auštrevičius.

Visgi europarlamentarai negalėjo įvardinti, kiek brangs, pavyzdžiui, maisto produktai, jei bus priimtos europinės iniciatyvos.

REKLAMA

„Diskusijų yra daug, kad tai bus nemaža našta vartotojams. <...> Bet kas konkrečiai, ar čia apie maisto produktus kalbama, tai aš neturiu metodikų mokslinių kaip tai būtų galima įvertinti šiandien. <...> Kiek per penkerius metus kas ir dėl ko turėtų brangti, tai čia įvertint, taip diplomatiškai tariant, yra labai sunku“, – teigė L. Mažylis.

Nepriims taršiai pagamintų prekių

„Tiek mes kaip Lietuva, lietuviai, Lietuvos verslas, pramonininkai, mes esame totaliai priklausomi nuo sprendimų, kurie vyksta Briuselyje ir pasauliniu mastu“, – tikino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

S. Gentvilo teigimu, Lietuva yra labai maža teršėja, mūsų šalis išmeta vos 0,04 proc. pasaulio ŠESD.

„Bet problema su mumis kita. Kad mes, būdami ambicingi, mes rizikuojame prarasti savo konkurencingumą“, – aiškino aplinkos ministras.

S. Gentvilas kalbėjo apie dar vieną europiniu mastu gimstančią iniciatyvą – pasienio anglies dioksido mokestį. Europos įmonėms nerimaujant, kad dėl aukštų aplinkosauginių reikalavimų jie nebegalės konkuruoti su pigesne produkcija iš trečiųjų šalių, EP ruošia tą suvaldysiantį sprendimą.

REKLAMA

Pasienio anglies dioksido mokestis bus imamas už tuos produktus, kurie bus importuojami iš šalių, kuriose aplinkosauginės taisyklės yra švelnesnės nei ES.

„Europa ilgai skatindama žaliojo kurso ar ekologines iniciatyvas, nematė pasekmių. Kad mes vartojame tuos pačius produktus, bet jie yra pagaminami kitur, Azijoje ar už Europos sienų, ir žymiai taršesnėmis technologijomis“, – teigė ministras.

„Šiais metais mes išeisime į principinius sprendimus, kad mes keliame labai stipriai kartelę ES lygmeniu ir sprendimai bus priiminėjami Briuselyje, kad visi būtų vienodame standarte, bet kartu apsaugome savo rinką nuo importinių prekių, kurios nėra apmokestintos aplinkos taršos mokesčiais, laikosi žemesnių standartų“, – pridūrė jis.

REKLAMA

Taip, anot S. Gentvilo, iš vienos pusės Europa apsaugo savo rinką keldami aukštesnę aplinkosauginę kartelę, kita vertus, ES taip darys įtaką visam pasauliui, kaip kitos pasaulio šaulys turi gaminti savo produktus, kad jie patektų į ES rinką.

„Europa ilgą laiką užsimerkdavo, nes vartodami produktus, kurie pagaminti kitur, nematydavome tiesiog taršos, kuri ten yra sukeliama“, – pripažino S. Gentvilas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sako, kad CO2 mokestis – būtinas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigimu, jei nebus pasienio anglies dioksido mokesčio, eisime į niekur.

„Tai yra papildoma našta, papildomi kaštai įmonėms būti švarioms ir žalioms“, – teigė V. Janulevičius.

Pasak jo, Europos žaliasis kursas ir pasienio anglies dioksido mokestis turi eiti kartu.

„Jei kuris nors kampas pasvirs per daug, mes arba prarasime savo pramonę, arba kitu atveju mes patapsime nekonkurencingi. Čia reikia balansuoti ir turi būti lygiagretus kursas.

REKLAMA

Kai mes tik sunkiname kažkokius dalykus su CO2 emisija, taip lygiagrečiai mes turime žiūrėti į trečiųjų šalių įvežamus produktus pas mus, matuoti tą skirtumą ir apmokestinti juos, kad būtų vienodos sąlygos“, – kalbėjo pramoninkų vadovas.

V. Janulevičiaus teigimu, Lietuva yra pasienio valstybė, tad tai yra galimybė ir surinkti mokesčius, kurie būtų perduodami į ES biudžetą, ir galimybė nustatyti vienodas žaidimo taisykles trečiosioms šalims, kad jos judėtų ta pačia aplinkosaugine kryptimi kaip ES, jei jos nori, kad jų produktai patektų į ES rinką.

REKLAMA

Jo teigimu, tai apgintų ir mūsų gamintojus, kad jie neišsikeltų į kitas šalis, kur naftos ar dujų ištekliai pigesni.

„Kalbant apie pramonę, aš sakyčiau, kad tai yra daugiau galimybė, bet tam turi būti suteiktos paskatos <....> įmonėms konvertuotis ir keistis“, – sakė V. Janulevičius.

Taršą mažins automobilių taršos mokesčiu

S. Gentvilo teigimu, nors Lietuvai pavyko sėkmingai mažinti ŠESD kiekį, tačiau vienas sektorius ne tai, kad mažino taršą, bet ją didino. Tai, anot ministro, yra transportas.

REKLAMA
REKLAMA

„Kalbėdami apie tikslus Europoje, iš esmės, jų įgyvendinimas atsirems į paprastą klausimą – kaip mes pakeisime savo judumą Lietuvoje“, – aiškino ministras.

S. Gentvilas teigė matantis dvi konkrečias priemones: automobilio taršos mokestis ir masinis viešojo transporto elektrifikavimas.

„Kad Lietuviai persėstų ne į brangius kažkur kitur gaminamus elektromobilius, o pirktų bent trečdaliu mažiau taršų automobilį už tą pačią kainą. Tai tikrai prieinama ir vidutinės klasės gyventojams“, – tikino S. Gentvilas.

Abu tikslai atsiremia į taršos mažinimą transporto sektoriuje, kuriame tarša nuo 2005 m. išaugo daugiausiai.

S. Gentvilo teigimu, EP priimamas Europos klimato įstatymas numatys sankcijas už įsipareigojimų mažinti ŠESD nevykdymą.

„Labai svarbu pastebėti, kad tai bus pirmas įpareigojantis teisės aktas realiai siekti klimato tikslų“, – pažymėjo aplinkos ministras.

Tarša sukelia ligas ir mirtį

Tarša yra pagrindinė su aplinka susijusi įvairių psichinių ir fizinių ligų, taip pat ankstyvų mirčių, ypač vaikų, tam tikromis ligomis sergančių žmonių ir vyresnio amžiaus žmonių, priežastis. Skurdesnėse vietovėse gyvenantys žmonės dažnai gyvena netoli užterštų teritorijų arba vietovėse, kuriose eismo srautas labai intensyvus.

REKLAMA

Aplinka be toksinių medžiagų taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant apsaugoti mūsų biologinę įvairovę ir ekosistemas, nes tarša yra viena iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių. Ji silpnina ekosistemų gebėjimą atlikti tokias funkcijas kaip anglies dioksido sekvestracija ir oro bei vandens valymas.

Remiantis naujausia EAA ataskaita sveikatos ir aplinkos klausimais, kasmet ES su aplinkos oro tarša siejama daugiau kaip 400 000 ankstyvų mirčių (įskaitant mirtis nuo vėžio), o su triukšmu – 48 000 išeminės širdies ligos atvejų ir 6,5 mln. lėtinio miego sutrikimo atvejų, neskaitant kitų su abiem veiksniais siejamų ligų.

ES jau nustatė daug su tarša susijusių tikslų. Galiojančiais teisės aktais dėl oro, vandens, jūrų ir triukšmo nustatyti aplinkos kokybės tikslai, o daugelyje teisės aktų nagrinėjamas taršos šaltinių klausimas. Be to, siekdama padėti įgyvendinti biologinės įvairovės tikslus, Komisija strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje paskelbė keletą prioritetinių maistinių medžiagų išplovimo ir pesticidų naudojimo mažinimo tikslų.

 „Žaliuoju kursu siekiama sukurti sveiką planetą visiems. Norėdami žmonėms ir planetai sukurti aplinką be toksinių medžiagų, veiksmų turime imtis dabar. Šiuo planu galėsime vadovautis siekdami nustatytų tikslų.

REKLAMA

Naujos žaliosios technologijos jau dabar gali padėti sumažinti taršą ir atverti naujų verslo galimybių. Europos pastangos atkurti žalesnę, teisingesnę ir tvaresnę ekonomiką taip pat turi padėti siekti nulinės taršos tikslų“, – yra teigęs Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

Aplinkos tarša daro neigiamą poveikį mūsų sveikatai, ypač pažeidžiamiausioms ir socialiai remtinoms grupėms, ir yra vienas iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių. Argumentai, kad ES imtųsi pasaulinės kovos su tarša lyderės vaidmens, šiandien yra svaresni nei bet kada anksčiau.

Įgyvendindami nulinės taršos veiksmų planą europiečiams sukursime sveiką gyvenamąją aplinką, prisidėsime prie atsparaus ekonomikos gaivinimo ir paskatinsime perėjimą prie žaliosios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos“, – tvirtino eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų