Antradienį Seimo narys, ekspremjeras S. Skvernelis pranešė ne tik paliekantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakciją Seime, bet ir kuriantis savo frakciją.
Jos gretas papildys iš Lukas Savickas, Rūta Miliūtė, Vytautas Bakas, Rima Baškienė, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus. Frakcija vadinsis Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
„Tiek aš, tiek mano kolegos po ilgų svarstymų nusprendėme, kad nesinori dalyvauti tokioje skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje“, – apie naujos frakcijos kūrimą antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Karbauskį ir toliau stums į užribį
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas mano, kad šiuo žingsniu S. Skvernelis žengė link nuosaikesnės opozicijos, nes jam nebuvo priimtinas kelias, kuriuo suka valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Be to, anot VDU docento, S. Skverneliui, matyt, nepatiko, kad R. Karbauskis išreiškia palaikymą šalyje vykstantiems protestams ir marginaliems judėjimams.
„Ponas Karbauskis ryžosi žengti griežtesnės, radikalesnės opozicijos formavimo keliu. O tai ponui Skverneliui, kaip statutiniam žmogui, netiko, jis stengėsi formuoti lojalų nuolankios opozicijos sparną“, – tv3.lt sakė B. Ivanovas.
„Turbūt tą situaciją smarkiai paskatino socialdemokratų persiformavimas ir faktas – Vilija Blinkevičiūtė. Tokiu būdu tas sparnas dėliojasi ir galimai ateityje mes pamatysime tam tikrus aljansus – socdemų ir Skvernelio kompanijos, o Karbauskis bus toliau stumiamas į užribį“, – pridūrė politologas.
Šansų partijai nemato
Ar S. Skvernelio atsitraukimas su reikšminga dalimi buvusių valstiečių reiškia, kad jis ilgainiui įkurs ir savo partiją? Nebūtinai. B. Ivanovas mano, kad tai jau būtų pavėluotas žingsnis, be to, už naujosios S. Skvernelio frakcijos neslypi jokia ideologija.
„Aš įsivaizduoju, kad reikiamas momentas praleistas. Jų santykiai buvo įtempti gana seniai. Prieš porą metų kalbėjau, kad ten faktiškai bręsta skilimas, jis prislopo paskui, kai Skvernelis susirgo. Ir atrodė, kad viskas stabilizavosi. Bet kovidas, Vyriausybės politika, istorijos su mitingais visa tai paskatino. Galimai apie Skvernelį bursis dalis opozicijos atstovų, kuriems norisi likti sisteminėje pusėje.
Ir tai gali tapti tam tikra oportunistinė, jokios ideologijos neturinčia opozicijos partija. Gali ją pavadinti, kaip nori, bet ideologijos ten nėra jokios, nėra idėjinės krypties. Tai lojali oportunistų grupė, kuri nori turėti kažką sau ir nebenori būti siejama su Karbauskiu. Radikalizacija jiems nėra naudinga“, – svarstė B. Ivanovas.
Tačiau, kad ši jėga galėtų gyvuoti net ir po 2020–2024 metų Seimo kadencijos, B. Ivanovas netiki.
„Nemanau, kad tas projektas būtų kažkuo labai sėkmingas. Tai yra jau sulošta korta. Iš esmės Skvernelis jau yra sulošta korta. Yra tam tikra inercija, kuri išsilaiko, kaip su Uspaskicho partija, kaip su Pakso kompanija. Nemanau, kad yra kažkokie veiksniai, galintys Skverneliui suteikti antrąjį kvėpavimą.
Ar bus partija? Na, jie gali ant tos daržinės užkelti partijos pavadinimą. Bet na ir kas? Su partijomis Lietuvoje, kaip – didžioji dalis politinių grupių tik vadinasi partijomis. Esant dabartiniam politiniam kontekstui, nematau, kad Skvernelis turėtų ateitį. Turbūt, kad ne vis dėlto“, – sakė politologas.
Kodėl būtent šie bendražygiai?
Kartu su S. Skvereliu LVŽS frakcijos Seime gretas paliko ryškiausi frakcijos veikėjai – R. Baškienė, L. Kukuraitis. Taip pat prisijungė ir T. Tomilinas, kurį iš partijos gretų R. Karbauskis išmetė dar vasarą. Tai, kad naująją frakciją sudarė būtent šie aktyvūs žmonės, B. Ivanovas laiko sąmoningu sprendimu.
„Jūs paminėjote aktyviausius, matomiausius personažus ir Karbauskio kohortos. Tas ir sulošė, kaip postūmis. Jie tapo nepriklausomi, savarankiški. Karbauskis nepakenčia saviveiklos, o šie žmonės – aktyvūs saviveiklininkai.
Ir, žinoma, tai tampa esminiu kriterijumi juos atsijoti. Karbauskiui reikia politinių šmėklų be ideologijos. Jis marionečių teatro režisierius, jam reikia politinių lėlių, kurias jis dėlioja, kurioms suteikia balsą. O jeigu jos pradeda savarankiškai judėti, tai netvarka. Tie, kas pernelyg aktyvūs, jie ir iškeliauja“, – pažymėjo B. Ivanovas.
Smūgis valstiečių reitingams
Rugpjūtį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) krito į antrąją vietą, lyderio pozicijas užleisdama Lietuvos socialdemokratų partijai. Rugpjūtį balsuoti už valstiečius ketino 15,6 proc. „Vilmorus“ apklausos respondentų.
Toje pačioje apklausoje partijos lyderį R. Karbauskį ir S. Skvernelį sakė palaikantys 3,9 proc. respondentų. Apklausa atlikta liepos 29-rugpjūčio 5 dienomis, „Lietuvos ryto“ užsakymu.
Tačiau, pasak „Vilmorus“ vadovo, sociologo Vlado Gaidžio, net 3,9 proc. palaikymas atvirame klausime „Kokie Lietuvos visuomenės veikėjai geriausiai atstovauja Jūsų interesams?“ yra laikomas didžiuliu, kai asmuo neina jokių pareigų, kaip S. Skvernelis.
„Tai atviras klausimas, kur žmonės gali neribotą skaičių politikų minėti ir pamini apie 100. Ir tarp šitų 100 pirmasis yra Gitanas Nausėda, Vilija Blinkevičiūtė iššoko staiga, Ingrida Šimonytė, kaip premjerė, ir paskui R. Karbauskis su S. Skverneliu. Tai 4–5 vieta iš 100 politikų. S. Skvernelis yra pastebimas“, – tv3.lt kalbėjo V. Gaidys.
Tiesa, panašu, kad S. Skvernelio palaikymas pamažu krinta. Palyginimui, prieš mėnesį jį palaikė 4,8 proc. rinkėjų, dar anksčiau – 5 proc.
„Tikrai nedidėjo palaikymas. Rinkimų metu tai jis atvirame klausime apie 10 proc. pasiekdavo“, – pridūrė V. Gaidys.
Tuo metu R. Karbauskis rinkėjų akyse atrodo dviprasmiškai. Nors jis, kaip S. Skvernelis – dažnai minimas apklausose, jo palaikymo reitingas yra neigiamas. Rugpjūčio mėnesio duomenimis, palankiai R. Karbauskį vertino 26 proc. respondentų, nepalankiai – 47,2 proc.
Tačiau svarbu tai, kad S. Skvernelis LVŽS elektorate, nors ir nusileidžia populiarumu R. Karbauskiui, yra mylimas politikas, todėl pasitraukęs iš frakcijos gretų, išsineš dalį balsų su savimi.
„Tarp valstiečių elektorato S. Skvernelis minimas 16 proc., o R. Karbauskis – 23 proc. <...> Manau, kad S. Skvernelis suteikė elektoratui tam tikrą platumą, pritraukė platesnį ratą žmonių. Jis praktiškas, ant žemės stovintis, arčiau žmogaus, suprantantis paprastą žmogų – taip žmonės jį pozicionuoja“, – vardijo V. Gaidys.
2016 metais nepartinis S. Skvernelis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo Seimo rinkimuose, partijai juos laimėjus iki 2020 metų gruodžio ėjo premjero pareigas. Pernai į parlamentą taip pat kandidatavo su LVŽS.
