tomas tomilinas

Parlamentaras Tomas Tomilinas ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti, ar bendrovės „Barbora“ darbdavio atstovai nesikiša ir nedaro įtakos darbuotojų įsteigtai profsąjungai. „Mane pasiekė vieša informacija, kad vyksta teisinis ginčas dėl galimo UAB „Barbora“ darbdavio atstovų trukdymo veikti teisėtai profesinei sąjungai.

Seimo narys Tomas Tomilinas išgyvena didžiulę netektį – mirė jo tėtis.  Liūdną žinią T. Tomilinas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.  Mirė po sunkios ligos Seimo narys atskleidė, kad tėčio gyvybė užgeso naktį iš šeštadienio į sekmadienį.  Velionis sunkiai ir ilgai sirgo.  „Šiąnakt išėjo mano tėtis. Nors liga buvo labai sunki ir ilga, jis norėjo gyventi. Toks jis buvo, optimizmą saugojo gilioje kišenėje net sunkiomis aplinkybėmis.

Vyriausybei gegužės mėn. nusprendus, kad Sartų regioninio parko ežeruose draudžiama plaukioti priemonėmis su vidaus degimo varikliu, toks draudimas kelia klausimų tiek vietos verslams, tiek politikams. Tačiau regioninio parko atstovai tvirtina, kad tai svarbu apsaugant vietos ekosistemą, kas pabrėžiama ir nutarimo projekte. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas mano, kad tai sukuria chaotišką situaciją, kai skirtingų saugomų teritorijų reguliacija smarkiai skiriasi.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. Jeigu Seimas pritartų, gauti bedarbio išmoką galėtų likviduojamų individualių įmonių, mažųjų, komanditinių ūkinių bendrijų savininkai.

Vilniuje, po Konstitucijos prospektu, atrastas slaptas tunelis, pirmadienį pranešė sostinės meras Valdas Benkunskas. Tačiau slaptas jis toli gražu ne visiems. Parlamentaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas teigia juo naudojęsis dar vaikystėje, tad radinys – ne naujiena. „Aš visą vaikystę vaikštinėjau ta požemine perėja šalia Nacionalinės dailės galerijos, kurią meras pavadino slapta. Tai buvo normali vieša perėja su laiptukais.

Vilniaus miesto apylinkės teismui toliau nagrinėjant 2021 m. riaušių prie Seimo bylą, teismo posėdyje ketvirtadienį savo parodymus duos parlamentarai socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas. D. Šakalienė ir T. Tomilinas Eltai patvirtino, kad atvyks į teismo posėdį ir duos parodymus apie 2021 m. rugpjūčio įvykius prie Seimo. Šie parlamentarai byloje nėra pripažinti nukentėjusiaisiais.

Siekiama mažinti paramą, skiriamą jaunoms šeimoms regionuose. Finansinės paramos teikimo modelis keičiamas siekiant efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas bei skatinant prie paramos labiau prisidėti savivaldybes. Apie tai, kodėl taip daroma, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Nors Seimas leido šaudyti žvėris naudojant naktinio matymo taikiklius, Lietuvoje toliau drastiškai naikinama tai, ko reikia ir žvėrims, ir medžiotojams – miškai. Apie tai, ar politikai pradės spręsti miškų naikinimo problemą, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas.

Seimas spręs, ar dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą.  Siūloma kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus darbo netekusiems žmonėms pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams.   Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokias grupės parlamentarų siūlomas Užimtumo įstatymo pataisas.

Europos parlamento (EP) žaliųjų frakcijos parengtoje studijoje apie potencialų progresyvų turto apmokestinimą Europos Sąjungos (ES) šalyse tvirtinama, kad Lietuvai įvedus tokio pobūdžio mokestį, valstybė galėtų surinkti apie 420 mln. eurų. Taip pat, studijoje akcentuojama, kad Lietuva galėtų gauti papildomus 8 mln. eurų panaikindama būdus, kuriais pasiturintys žmonės gali slėpti turtą. „Iš viso Lietuva į valstybės biudžetą galėtų surinkti 420 mln.

Lietuvos bankas užsimojo iš apyvartos išimti 1 ir 2 centų monetas. Jas gaminti ir tvarkyti esą atsieina brangiau nei jų vertė, o lietuviai neva ir taip jų didžiąją dalį išbarsto. Tačiau iš apyvartos monetas šalinti bankas siūlo pamažu – tiesiog uždrausti jomis mokėti grąžą, tam prireiks ją apvalinti. Žmonės jau nerimauja, kad apvalinimas vyks ne pirkėjų naudai ir centų šalinimas taps dar vienu kainų didinimu.

Seime liko vienas balsavimas, kad būtų priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma leisti vaistininkų padėjėjams vaistinėse dirbti vieniems, juos prižiūrint nuotoliniu būdu. Iniciatyvai nepritariantis parlamentaras Tomas Tomilinas sako, kad jos autorius Antanas Matulas gina verslų interesus, taip rizikuodamas šalies sveikatos sistema.

Seime liko vienas balsavimas, kad būtų priimtos Farmacijos įstatymo pataisos. Pataisų autorių teigimu, jei jos nebus priimtos, nuo liepos 1 d. regionuose užsidarys daugybė vaistinių. Kritikai sako, kad jei jos bus priimtos, įvyks „vaistininkystės laidotuvės“ ir nukentės pacientai.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įteisino nelegalių migrantų išstūmimus iš Lietuvos teritorijos. Iki šiol tai buvo daroma ministrės arba Vyriausybės sprendimais, bet, anot konservatorių, norint apsaugoti Lietuvos sienas, įstatymas buvo būtinas. Nors kritikai atkerta, kad dabar siena atsitvėrėme nuo tarptautinės teisės, o numatytos išimtys, kad gali būti įleidžiami pažeidžiami žmonės – neveikia.

Finansų ministerijai svarstant, kaip kovoti su vadinamuoju gyvulių ūkiu ir naikinti tam tikrų jo narių mokestines lengvatas, ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo priešingas pataisas. Ji siūlo mažinti mokestinę naštą imigrantams ir iš užsienio grįžusiems lietuviams. Ministrė siūlo lengvinti verslo sąlygas naujokams – dvejus metus įmones atleisti nuo pelno mokesčio. Premjerė ir finansų ministrė tokių naujovių neatmeta ir ruošiasi svarstyti.

Seimas svarstys pataisas, kad per ekstremalią situaciją Vyriausybė žmogaus teises ir ūkinę veiklą galėtų riboti pusmetį, o pratęsti dar pusmečiui galėtų tik Seimas. Parlamentas po pateikimo šią savaitę pritarė tokioms Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisoms, kurias inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja.

Seimo nariai ruošia „gelbėjimo planą“ mažoms vaistinėms. Farmacijos įstatymo pataisų iniciatoriai teigia, kad nieko nesiimant nuo liepos 1 d. daliai mažų vaistinių gresia užsidaryti, o ilgametę patirtį turintiems darbuotojams likti be darbo. Opozicija tuo metu atkerta, kad tai tokie siūlymai – viso labo ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita. Šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko.

Seimo opozicija ketvirtadienį teikia Seimui svarstyti rezoliuciją, kuria prašoma įvertinti, ar pakanka įstatymų numatyto pagrindo įvesti tiesioginį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos valdymą, siekiant išspręsti susidariusią situaciją dėl užsitęsusio Vilniaus viešojo transporto vairuotojų streiko. Rezoliuciją pasirašė trisdešimt opozicijos atstovų.

Kone kasdien sulaukiantys grasinimų ir įžeidinėjimų greitosios pagalbos medikai reikalauja už įžeidimus pacientus bausti piniginėmis baudomis. O jei pagalbos reikalauja neblaivus pacientas – taip pat už pagalbą jam susimokėti. Dar praėjusią savaitę sostinę sukrėtė keli įvykiai: greitosios pagalbos vairuotoją sumušė greitąją išsikvietęs asmuo, o kitas darbuotojas žuvo nuo elektros iškrovos gelbėdamas jaunuolį, kuris užsilipęs ant traukinio vagono darėsi asmenukę.

Po audringų diskusijų Seime, parlamentarai tik iš trečio karto pateikė valstybės tarnybos reformą. Jei įstatymų pakeitimai toliau sėkmingai skinsis kelią Seime, keisis ne tik valstybės tarnautojų darbo sąlygos, bet ir darbo užmokestis: beveik dvigubai išaugusiais atlyginimais nuo kitos kadencijos galės džiaugtis Seimo nariai, ministrai, dalies valstybinių įstaigų vadovai.

Prieš kelias dienas elektros nutrenktą paauglį, kuris užsilipęs ant traukinio po aukštos įtampos laidais darėsi asmenukes, gelbėjęs ir pats elektros nukrėstas greitosios medikas neišgyveno. Be tėvo liko du vaikai. Artimieji svarsto apie kompensacijos iš valstybės reikalavimą. Vieta, kur įvyko nelaimė, pasak artimųjų, neapsaugota nuo pašalinių.

Metams dar nepasibaigus, Seimas jau išleido visus komandiruotėms skirtus pusę milijono eurų iš Seimo pinigų kapšo. Dėl to jau stringa kai kurios suplanuotos komandiruotės į užsienį. Seimo valdyba sprendžia, iš kur traukti trūkstamus pinigus, ir pripažįsta, kad seimūnai dažnai kelti sparnus nori toli gražu ne į pirmojo būtinumo keliones. Nuotraukomis savo feisbuke dalijasi buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Seimas antradienį nepritarė siūlymui braukti galimybę parlamento viešbutyje gyventi nekilnojamojo turto Vilniuje turintiems politikams. Už Seimo statuto pataisą, kad viešbutyje gyventi galėtų tik Seimo nariai, per pastaruosius penkerius metus neturėję gyvenamosios patalpos sostinės savivaldybės teritorijoje ir iki 25 kilometrų nuo savivaldybės administracinės ribos, balsavo 48 Seimo nariai, prieš 26 ir susilaikė 35 parlamentarai. Projektas kitu balsavimu grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Opozicijos esanti Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ teikia pasiūlymus, kaip palengvinti gyventojams išaugusių kainų naštą. Demokratai siūlo įtvirtinti mechanizmą, kuriuo būtų kompensuoja iki 100 kW žmogui per mėnesį ir įpareigoti darbdavius padengti iš namų dirbančių darbuotojų išlaidas elektrai, šildymui. Tokius siūlymus Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai pateikė spaudos konferencijos „Energetikos kainų krizė: Kaip gelbėti pažeidžiamiausius?“ metu.

Keli konservatoriai sužinoję, kad Seimo viešbutyje gyvena 4 opozicijos nariai, turintys butus ar namus Vilniuje, pasišovė privilegija panaikinti: užregistravo Seimo statuto pataisas, kurios uždraustų parlamentarams, turintiems nekilnojamo turto arčiau kaip 25 kilometrai nuo Vilniaus centro gauti plotą Seimo viešbutyje. Tačiau paaiškėjo, kad opozicijos Seimo nariai būstus ar namus turi tik popieriuje.

Seimo opozicija susirūpino vilniečių sveikata. Dėl planų sostinėje kūrenti pigesnį mazutą siūlo sušaukti neeilinį Seimo aplinkos komiteto posėdį, sudaryti net ir laikinąją parlamento tyrimo grupę, kuri aiškintųsi, ar Vilniaus turi alternatyvų taršaus mazuto kūrenimui. Valdantieji piktinasi, kad opozicija gąsdina gyventojus – esą mazutas sostinėje gali būti kūrenamas tik laikinai. Dalį vilniečių didelės sąskaitos už šildymą gąsdina ne taip smarkiai kaip oro tarša.

Vasarai įpusėjus, dalis sostinės gyventojų priblokšti – už gyvatuką ir karštą vandenį suploja net ir 80 eurų per mėnesį. O valdžia jau perspėja gyventojus, kad artėjantis šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs. Labiausiai ir toliau kentės nuo brangių gamtinių dujų priklausoma sostinė.

Muštynėmis su Seimo nariu Tomu Tomilinu ir gobšumu skiriant paramą Ukrainai pagarsėjęs Seimo narys Valdemaras Valkiūnas surengė dar vieną spektaklį Seimo salėje. Svarstant Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO klausimą, Valkiūnas švedus išvadino plėšikais, žmogžudžiais, prilygino juos Holokausto organizatoriams. O didžiausią nuoskaudą Valkiūnas jaučia dėl prieš šimtmečius per Švedijos karo žygius iš Biržų pilies išvežtų ir negrąžintų patrankų.

Į nemokamus pirmosios pagalbos suteikimo kursus Seime pakviesti parlamentarai – numojo ranka, ir mokytis atėjo vos saujelė jų. Bet už tai linksmybių netrūko – kas tiesiog manekenui darė dirbtinį kvėpavimą, o kas ir uždainavo gaivindamas. Tačiau greitosios medikai į Parlamentą atskubėjo ne vien mokymų tikslais – seimūnams turėjo ir prašymą.

Seime gali būti atliekamas tyrimas, kas vartoja narkotikus. Valstiečių frakcijos narė Ligita Girskienė kreipėsi į parlamento valdybą ir prašo, kad specialistai išsiaiškintų, ar Seimo rūmuose lankosi kvaišalus vartojantys žmonės. Opozicijos narė sako, kad to jos prašo rinkėjai – esą klausantis seimūnų kalbų kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie gali būti apsvaigę. Parlamentarai ir juokiasi ir stebisi dėl tokios idėjos – vieni sako, kad to nereikia, o kiti neprieštarauja.

Šeštadienį Palangos Koncertų salėje vyks ekspremjero Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas. Anot steigėjų, Demokratų sąjunga bus centro kairės politinė jėga, kuri „jau turi valstybės valdymo patirties ir gali imtis atsakomybės už šalies dabartį ir ateitį“. Per suvažiavimą planuojama išrinkti partijos pirmininką, suformuoti valdymo organus.

Praėjusių metų pabaigoje Tomo Tomilino pavardė buvo linksniuojama dažnai – prieš pat Kalėdas jis įsivėlė į konfliktą su kolega Valdemaru Valkiūnu. Išėjus iš Seimo salės, politiko gyvenimas nė kiek nenurimsta – vyras augina keturis vaikus.

Seime antradienį ne visų nervai sėkmingai išgyveno paskutines advento dienas. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas neva už necenzūrinius žodžius asilu išvadino Remigijų Žemaitaitį ir liepė jam uždaryti burną, o Seimo narys Tomas Tomilinas į parlamentą iškvietė policiją. Tomilinas sako, kad stiprų smūgį į krūtinę jam sudavė kolega Petras Valkiūnas. Šis neigia naudojęs prieš Tomiliną smurtą, sako tik paglostęs jo krūtinę. Policijos pareigūnus Seimo koridoriuose išvysi tikrai ne kasdien.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, parlamentaras Tomas Tomilinas antradienį į Seimą iškvietė policiją kolegai iš Regionų frakcijos Valdemarui Valkiūnui. T. Tomilinas teigia, kad kolega priėjo prie jo Seimo plenarinių posėdžių salėje ir kumščiu trenkė į krūtinę už tai, jog svarstant Užsieniečių teisinės padėties įstatymą jis viešai pareiškė, esą V. Valkiūnas atstovauja valdančiajai daugumai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) šie metai itin įtempti – vis daugiau valstiečių atskyla nuo Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos ir nusprendžia jungtis prie kitų partijų. Durimis trenkiant ir ryškiausiems valstiečių veidams, ekspertai įspėja lyderį ne tik apie kitų bendrapartiečių pasitraukimą, bet ir apie galimą rinkėjų atsigręžimą.

Lietuvai ir kaimyninėms šalims atėjo maksimalių išbandymų metas – Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos įkaitais tapę tūkstančiai nelegalių migrantų braunasi į mūsų valstybes. Dėl to praėjusią savaitę Lietuvoje netgi įvesta nepaprastoji padėtis. Nors Lenkija su Lietuva stengiasi atremti migrantų bangą, Europoje vis garsiau šnekama apie tai, kad migrantus turėtume įsileisti.

Drama pasienyje su Baltarusija – čia aptikta irakiečių šeima su keturiais mažamečiais vaikais apgręžta atgal. Pasak į pasienį vykusio Seimo nario Tomo Tomilino, šeima su mažamečiais vaikais pasienyje klaidžioja nuo ketvirtadienio. Tiesa, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas tikina, kad pasieniečiai šeimą aprūpino šiltais drabužiais, pavalgydino, leido jiems pernakvoti užkardoje ir ryte grąžino į Baltarusią.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad praėjusią parą pasieniečiai neįleido nė vieno migranto. Visgi Seimo nario Tomo Tomilino istorija liudija kitus faktus. Kaip rašė T. Tomilinas savo socialinėje paskyroje, dėl neįleistos irakiečių šeimos jam teko važiuoti į Padvarionių užkardą.  Parlamentaras priduria, kad savanoriai ir patys bandė padėti pasienyje įstrigusiems irakiečiams, tačiau pasieniečiai to padaryti, pasak jo, neleido.

Naują partiją buriantis Seimo narys Saulius Skvernelis tvirtina, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimas Lietuvoje turi būti sprendžiamas, tačiau ne tokiu keliu, kokį pavasarį siūlė Laisvės partija. Parlamentaras neatmeta, kad jo vadovaujama frakcija balsuos už partnerystės įteisinimą, tačiau tik su keliomis sąlygomis.

Kasdien didėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu skaičiams, šiandien į Seimo politinę darbotvarkę grįžta Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Tomo Tomilino inicijuotas skiepadienio projektas, rašoma pranešime spaudai.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Seimo narys Tomas Tomilinas prieš planuojamą Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimą su mitingo prie Seimo organizatoriais siūlo valdantiesiems keturis žingsnius, kuriuos žengus, visuomenėje sumažėtų tvyranti įtampa ir pavyktų pasiekti ilgalaikių kovos su pandemija tikslų.

Galimybių pasas, skiepai nuo COVID-19, migrantų krizė, valdantieji – mitingo prie Seimo dalyviai piktinosi ir reikalavo skirtingų dalykų. Ar tai leidžia kalbėti apie tai, kad Lietuva skilo ne į dvi, kaip įprasta dalinti, bet į žymiai daugiau Lietuvų? Politikai tokiame tautiečių susiskaldyme įžvelgia grėsmę šaliai ir naudą priešiškai nusiteikusioms valstybėms. Antradienį apie 5 tūkst.

Nesutarimai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu parlamentarui Tomui Tomilinui baigėsi drastiškai – penktadienį jį taryba pašalino iš partijos. Seimo nariui buvo iškelta krūva kaltinimų – partijos pamatinių vertybių išdavimas, siekis susidoroti su R. Karbauskiu, kitų bendrapartiečių menkinimas. Politologai neabejoja, kad LVŽS – vieno lyderio partija, todėl visi stoję jam į kovą bus pašalinti nedelsiant.

Buvęs premjeras, dabartinis Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sprendimą šalinti Tomą Tomiliną iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadina keistu. Reaguodami į partijos tarybą sprendimą politikai tvirtina, kad tai rodo, jog partija pamažu radikalėja. „Iš tikrųjų matosi, kad partija slysta arba kryptingai juda į radikalėjimo pusę“, – BNS penktadienį sakė S. Skvernelis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba penktadienį nusprendė pašalinti iš partijos parlamentarą Tomą Tomiliną, kuris dar prieš dieną viešai paskelbė ketinantis kandidatuoti į partijos pirmininkus rudenį. Prieš tai T. Tomilinas įsiutino partijos pirmininką Ramūną Karbauskį balsuodamas už lyčiai neutralios partnerystės teisės akto svarstymo pradžią, o pastaruoju metu kėlė diskusijas dėl demokratijos principų laikymosi partijoje.