Naujai suburtoje frakcijoje iš viso bus 13 narių, kurių dalis yra buvę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariais, dalis yra iš Mišrios Seimo narių grupės.
Seimo Statutas reikalauja, kad frakcijoje būtų ne mažiau nei septyni parlamentarai.
Naujosios frakcijos nariais tapo buvęs premjeras Saulius Skvernelis, taip pat Algirdas Stončaitis, Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, Rima Baškienė, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Zenonas Streikus, Vytautas Bakas, Domas Griškevičius ir Algirdas Butkevičius.
Visi šie politikai kažkuriuo etapu buvo valstiečių žaliųjų komandos nariai, išskyrus D. Griškevičių ir A. Butkevičių, kurie praeityje abu buvo socialdemokratai.
Naujoji frakcija bus trečia didžiausia Lietuvos parlamente, kaip ir socdemai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje lieka 22 nariai.
Frakcija ketina dirbti opozicijoje, bet seniūno dar neišsirinko. Tiesa, seniūno pareigos bus rotuojamos, todėl šias pareigas iki kadencijos pabaigos eis ne vienas asmuo. Ji vadinsis demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. S. Skvernelis teigė, kad į naują grupę susibūrusiems politikams nesinori skaldymo ir konflikto politikos, tačiau norima dirbti konstruktyviai. Naujoji frakcija pasirinko taktiką nekritikuoti buvusių kolegų, nuo kurių atsiskyrė.
Tačiau kalbėdami apie naujos politinės partijos kūrimą politikai buvo atsargūs. S. Skvernelis teigia, jog reikia, kad tai būtų ne dirbtinis, o natūralus sprendimas. Politikai sako, kad šiuo metu neketina šlietis nė prie vienos politinės jėgos.
Kokie žmonės sudaro naująją frakciją?
SAULIUS SKVERNELIS. Buvęs premjeras, vienas populiariausių politikų buvusioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vyriausybėje. Šiuo metu S. Skvernelis eina opozicijos lyderio pareigas, tačiau rudens sesijoje šią vietą turėtų užleisti. Į Seimą jis pateko pagal sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje surinkęs apie 80 tūkst. pirmumo balsų.
Politinėje arenoje išgarsėjo dirbdamas tuometinio socialdemokrato A. Butkevičiaus vyriausybėje vidaus reikalų ministru. Prieš tai S. Skvernelis ėjo policijos generalinio komisaro pareigas.
Su valstiečių žaliųjų lyderiu Ramūnu Karbauskiu politiniai keliai ėmė skirtis dar 2016-2020 m. kadencijoje. S. Skvernelis buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas prezidento rinkimuose, tačiau tuomet R. Karbauskis pareiškė, kad nelaimėjus S. Skverneliui valstiečiai žalieji trauksis iš valdžios.
Daugelis apžvalgininkų tai traktavo kaip šantažą rinkėjams. Yra manančių, kad tokie teiginiai labai pakenkė S. Skvernelio galimybėms prezidento rinkimuose. Po 2020 m. rinkimų santykiai su valstiečių žaliųjų lyderiu ypač komplikavosi, S. Skvernelis ne kartą teigė sulaukęs raginimų pasirinkti kitą kelią, jeigu kas nors netinka valstiečių žaliųjų frakcijoje.
„Šiandien matome pakankamai supriešintą, suskaldytą valstybę. Tokia situacija naudinga nemažai daliai politikų, tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos, nes per konfliktą yra stiprinamos pozicijos, renkami politiniai dividendai. Tiek aš, tiek mano kolegos po ilgų svarstymų nusprendėme, kad nesinori dalyvauti skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje, nuo to kenčia ne kas kitas, o tik valstybė ir Lietuvos žmonės. Tai nėra kažkoks atskilimas, tiesiog susijungimas su partneriais ir bendraminčiais“, - spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
ALGIRDAS STONČAITIS. Buvęs Vyriausybės kancleris, vienas ištikimiausių S. Skvernelio bendražygių. Abu šie politikai dirbo Policijos departamente, paskui kai S. Skvernelis pradėjo eiti vidaus reikalų ministro pareigas, A. Stončaitis buvo paskirtas ministerijos kancleriu, o S. Skvernelui tapus premjeru – A. Stončaitis pradėjo eiti Vyriausybės kanclerio pareigas.
Į Seimą A. Stončaitis išrinktas pagal sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, surinkęs 6,7 tūkst. balsų. Politikas garsėja savo organizacinėmis savybėmis.
LUKAS SAVICKAS. Buvęs Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio pirmasis pavaduotojas, prieš tai dirbo premjero S. Skvernelio patarėju. Į politiką pasuko po darbo asociacijoje „Investuotojų forumas“ ir viešojoje įstaigoje „Investuok Lietuvoje“.
L. Savickas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją paliko po mitingo prie Seimo, kuris išvirto į riaušes. Politikas pasipiktino valstiečių žaliųjų flirtu su mitinguotojais. Jis buvo vienas iš trijų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių, kurie balsavo už Partnerystės įstatymo projektą, kuris supriešino Seimą ir visą Lietuvą, tačiau nebuvo pasiekiamas R. Karbauskio pykčiui, nes nebuvo partijos narys.
Į parlamentą L. Savickas pateko pagal sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, surinkęs 5,5 tūkst. reitingo balsų.
LINAS KUKURAITIS. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, prieš tai vadovavęs nevyriausybinei su Katalikų Bažnyčia susijusiai organizacijai „Caritas“. Garsėja atvirumu, lankstumu, gebėjimu kalbėtis su įvairiais žmonėmis bei politiniu aktyvumu, todėl kai kurie kolegos netgi sako, jog naujoji grupė pelnytai galėtų būti vadinama „Kukuraičio frakcija“.
Į Seimą L. Kukuraitis pateko pagal sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, surinkęs 17,4 tūkst. reitingo balsų.
TOMAS TOMILINAS. Ilgametis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikas, kuris buvo išmestas iš partijos, nes balsavo už Partnerystės įstatymo projektą ir paskelbė mesiąs iššūkį pirmininko rinkimuose R. Karbauskiui. Valstiečiams žaliesiems esant valdančiojoje daugumoje atliko moderatoriaus vaidmenį tarp Vyriausybės ir Seimo, ypač aktyviai teikė siūlymus socialinės politikos srityje.
T. Tomilinas pasižymi aiškiomis kairiosiomis idėjomis tiek socialinėje, tiek moralės srityje: tai yra remia žmogaus teisių klausimus bei siekia pagelbėti asmenims, kurie gauna mažesnes pajamas ir kuriems sėkmė šypsosi ne nuolatos. Į Seimą T. Tomilinas pateko vienmandatėje Deltuvos šiaurinėje rinkimų apygardoje.
RIMA BAŠKIENĖ. Ilgametė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė, kurios ištikimybe buvo net stebimasi. Mandatą R. Baškienė iškovojo vienmandatėje Šiaulių krašto apygardoje. Seime politikė dirba nuo 2004 m. Valstiečiams žaliesiems esant daugumoje ėjo Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos pareigas. Pagal kompetenciją R. Baškienė būtų galėjusi eiti Seimo pirmininkės pareigas, tačiau pati atsisakė dėl to, kad nemoka anglų kalbos.
R. Baškienės pasitraukimas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos buvo neaiškus iki beveik paskutinės minutės, mat politikė buvo viena šios partijos kūrėjų, tačiau pastaruoju metu buvo nustumta į šoną, gausiai kritikuojama partijos viduje.
Spaudos konferencijoje R. Baškienė kalbėjo, kad nenori žvalgytis į praeitį, todėl pasirinko nekritikuoti buvusių bendražygių. Kalbėdama viešai R. Baškienė neslėpė nusivylimo atmosfera Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje bei linkėjo, kad ji pagerėtų.
RŪTA MILIŪTĖ. Viena iš trijų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių, kuri balsavo už Partnerystės įstatymo projektą. Iš to galima spręsti, kad politikė pasižymi ganėtinai liberaliomis kairiosiomis idėjomis moralės srityje. Į politiką R. Miliūtė pasuko 2016 m. iš pradžių dirbusi veiklos koordinatore, paskui tapusi Seimo nare. Prieš tai metus dirbo „Diena Media News“ rinkodaros koordinatore.
Į Seimą politikė pateko pagal sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, surinkusi apie 5 tūkst. balsų.
LAIMA MOGENIENĖ. Ši politikė yra artima R. Baškienei, kai pastaroji ėjo pirmosios Seimo pirmininko pavaduotojos pareigas, L. Mogenienė buvo jos patarėja. 2004-2008 m. L. Mogenienė irgi buvo Seimo narė, paskui iki 2016 m. dirbo verslo konsultante ir lektore. Į Seimą politikė pateko pagal sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje surinkusi 4,3 tūkst. balsų.
LAIMA NAGIENĖ. Ši politikė savo mandatą laimėjo Mažeikių vienmandatėje apygardoje, iki tol ji buvo Mažeikių savivaldybės administracijos direktorė, yra dirbusi Mažeikių „Sodroje“. Pagal išsilavinimą parlamentarė yra matematikos mokytoja.
ZENONAS STREIKUS. Šis politikas Seime dirba antrą kadenciją, prieš tai jis yra buvęs valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro direktoriumi, pagal išsilavinimą yra psichologas. Z. Streikus buvo išrinktas vienmandatėje Jotvingių apygardoje.
VYTAUTAS BAKAS. Politikas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasitraukė dar praėjusioje kadencijoje ir Seimo rinkimuose dalyvavo atskirai. V. Bakas savo sprendimą tuomet motyvavo sudarytu valstiečių susitarimu dėl koalicijos su už korupcija teisiama partija „Tvarka ir teisingumas“. V. Bakas garsėja kietu charakteriu ir emocingumu, tačiau turi aiškią antikorupcinę darbotvarkę, geba sutarti su įvairių partijų atstovais. Į Seimą jis išrinktas savarankiškai vienmandatėje Alytaus rinkimų apygardoje.
DOMAS GRIŠKEVIČIUS. Buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos narys Šiauliuose, kuris iš partijos išėjo dėl vidaus kovų. D. Griškevičius dirbo Šiaulių miesto mero pavaduotoju. Į Seimą D. Griškevičius pateko savarankiškai laimėjęs vienmandatėje Saulės rinkimų apygardoje.
ALGIRDAS BUTKEVIČIUS. Buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, buvęs premjeras, ėjęs finansų ir susisiekimo ministro pareigas. Tai labiausiai patyręs politikas naujojoje frakcijoje, deja, jo populiarumas pastaruoju metu jau išblėsęs. A. Butkevičius kaip politikas garsėjo nuomonės nepastovumu, tačiau paskutiniaisiais savo premjeravimo metais tvirtai siekė priimti liberalesnį Darbo kodeksą, kuris tapo mirties nuosprendžiu socialdemokratams. Po pralaimėtų 2016 m. rinkimų A. Butkevičius nebedalyvavo partijos lyderio rinkimuose.
Iš socialdemokratų išėjo kartu su kitais kolegomis, kurie priešinosi Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos sprendimui pasitraukti iš koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2016-2020 m. kadencijoje.
Kiek vėliau A. Butkevičius ieškojo sąlyčio taškų su socialdemokratais, norėjo kartu dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose, bet draugystė buvo sugriauta, tad į Seimą pateko savarankiškai laimėjęs vienmandatėje Vilkaviškio rinkimų apygardoje.
A. Butkevičius sako, kad nuspręsdamas prisijungti prie naujai kuriamos frakcijos jis kartu grįžta į aktyviąją politiką.
