„Mes girdime, kad pas gydytojus, akių gydytojus tikrai eilės yra didelės ir tą problemą reikėtų spręsti. Vienas iš dalykų, ypač regionuose, mes suprantame, kad gydytojų stoka yra regionuose. (...) bus atliktas vaizdas regione ir tą vaizdą padės išanalizuoti gydytojas iš didesnės ligoninės“, – trečiadienį teigė D. Naumovas.
„Taip bus iš dalies išsprendžiamos eilių problemos, nes nereikės pacientui važiuoti (BNS – pas oftalmologą), nereikės gydytojui skirti laiko apsilankymui, o tiesiog turės duomenis, turės nuotrauką ir galės padėti išspręsti kitam gydytojui problemą“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras.
Pasak jo, projektas gali būti įgyvendintas kitąmet ir išbandomas gydymo įstaigose.
Silpnaregių skaičius vis auga
Baltosios lazdelės dienai paminėti surengtoje spaudos konferencijoje D. Naumovas teigė, kad žmonių, kurie susiduria su regos problemomis siekia apie 600 tūkstančių, o vizito pas akių gydytoją tenka laukti apie pusmetį.
Anot jo, siekiama investuoti į įvairių inovacijų taikymą medicinoje, tačiau ne ką mažiau svarbios yra ir prevencinės priemonės, kurias ministerija siekia diegti.
„Praeitais metais atlikta virš 30 tūkst. kataraktos operacijų, kas Lietuvai kainavo virš 17 mln. eurų. Mes matome tą problemą ir inovatoriams tai irgi argumentas, kad jeigu išspręsime vieną problemą, tai galime ir sutaupyti šaliai, inovatoriai gali užsidirbti, kelti mūsų BVP ir taip toliau“, – teigė D. Naumovas.
„Problemų yra nemažai ir jų galima išvengti. Jeigu jau neišvengiame, galima tikrai sėkmingiau pagydyti“, – teigė jis.
Konferencijoje dalyvavęs LSMU ligoninės Kauno klinikos Vitreoretinalinės chirurgijos sektoriaus vadovas, gydytojas oftalmologas Martynas Špečkauskas teigė, kad pacientų yra itin daug, o laiku nediagnozavus ligos galima sulaukti komplikacijų.
„Jeigu turime ligas, turim kažkokius požymius, jų pablogėjimas yra svarbus, jeigu kažkas pasikeitė arba jeigu kažkas atsirado naujo. (...) Jeigu atsiranda žaibavimas akyse, patamsėja, jeigu blogėja rega (...) Tai jau yra tokie pavojingi požymiai. Tai tokių pacientų sveikatą reikėtų patikrinti“, – teigė oftalmologas M. Špečkauskas.
Visuomenė nežino, kaip elgtis su neregiais
Konferencijoje dalyvavusi Regos Inovacijų instituto bendraįkūrėja Audrė Grybauskaitė teigė, kad jai nuo septynerių metų pradėjo gana stipriai prastėti regėjimas. Visgi tikslią regos sutrikimo diagnozę ji sulaukė visai neseniai.
„Prieš pusantrų metų man buvo diagnozuota tiksli liga, tai genetinė, paveldima Štargarto liga. Kai jau gavau tikslią diagnozę, sužinojau, kaip turiu rūpintis savo akimis“, – teigė 39-erių sulaukusi A. Grybauskaitė.
Pasak jos, silpnaregiai itin dažnai nenori parodyti savo negalios. Dėl to neima į rankas baltosios lazdelės. Ji irgi tik prieš trejus metu pradėjo judėti su baltąja lazdele.
Tačiau pamatę su baltąja lazdele einantį žmogų, pasak A. Grybauskaitės, žmonės nežino, kaip tinkamai elgtis.
„Būna žmonės imasi padėti ir pridaro daugiau žalos. Pavyzdžiui, pamatę žmogų su baltąja lazdele, jį ima už parankės ir perveda per gatvę. Po to žmogus nebesiorientuoja, kur jisai yra ir yra pasimetęs“, – teigė ji.
Anot jos, trūksta švietimo apie silpnaregius ar visai nematančius, o itin dažnai teikiamos paslaugos nėra pritaikytos neregiams.
„Talonėlio išsiėmimas poliklinikoje ar nuėjimas iki kabineto yra didžiulis iššūkis. Tokių kasdienių, elementarių iššūkių tikrai yra labai daug“, – pasakojo regėjimą praradusi Regos Inovacijų instituto bendraįkūrėja.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2024 metais regėjimo sutrikimų ir aklumo buvo nustatyta virš 64 tūkst. atvejų. Abiejų akių aklumu serga 1612 žmonės, o dalinai regėjimą praradusių yra apie keturis tūkstančius.
