Ministro teigimu, kalbant apie retų ligų gydymo finansavimą, reikėtų išdrįsti užsiminti ir apie būtinybę didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Pasak A. Dulkio, šios kadencijos Seimas ir Vyriausybė yra inicijavę rekordinį skaičių – šešias – pertvarkas sveikatos apsaugoje.
„Pokyčių dalykai nėra pakibę ore, jie visi turi savo išdėliotas datas, kurios yra tiek įstatymuose, tiek nutarimuose, tiek finansavimo dokumentuose“, – teigė jis, atsakydamas į prezidento Gitano Nausėdos kritiką.
„Nepamirškime, kad pokyčiai organizuojami ir jų kaštai bus dengiami Europos Sąjungos fondo lėšomis, kas irgi turi savo tam tikrą laiko tarpą. Dabar visi daro tai, kas numatyta tuose teisės aktuose“, – pridūrė ministras.
Jis sakė valstybės vadovo pranešime išgirdęs nerimą dėl savivaldai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos.
„Išgirdęs, kad prezidentas turi lūkestį, jog Sveikatos apsaugos ministerija taptų ir čia lokomotyvu, perskaitau tarp eilučių žinutę, kad jis turi informacijos arba žinių, jog savivaldai, matyt, tie pokyčiai yra per didelė našta, savivaldybės kažin, ar yra pajėgios vykdyti tuos pokyčius joms priklausančiose gydymo įstaigose“, – antradienį Seime BNS sakė A. Dulkys.
„Galbūt čia slypi mintis, kad visos gydymo įstaigos turėtų priklausyti valstybei. Kalbu ir apie pirminę priežiūrą, nes pokyčiai susiję ir su pirmine, ir su antrine sveikatos priežiūra“, – svarstė sveikatos apsaugos ministras.
Jis sakė, kad jo vadovaujama ministerija pasvarstys, kaip padėti savivaldai įgyvendinti sveikatos įstaigų ir paslaugų pertvarką.
„Tie pokyčiai, kurie buvo grynai valstybės rankose, – greitosios medicinos pagalbos centralizavimas ar universiteto ligoninės Klaipėdoje įsteigimas, visi tie dalykai yra padaryti, juda toliau“, – teigė A. Dulkys.
Ketvirtajame metiniame pranešime prezidentas teigė, kad šiandien bendra sveikatos sistemos padėtis nėra gera ar net patenkinama, o sveikatos reforma Lietuvos žmonių lūpose pamažu virsta prakeiksmu. Anot jo, Seimui pernai vasarą priėmus sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, esminių permainų pažadai liko pakibę ore – sumažėjusių eilių, didesnio sveikatos paslaugų pasiekiamumo, operatyvesnės pagalbos, skaidrumo tebelaukiama iki šiol.
„Dažnai primenu Lietuvos savivaldybių merams, kad ir jie gali savo iniciatyva stumti sveikatos reformos traukinį pirmyn. Tačiau tenka pripažinti ir tai, kad stumti galima, bet reikalinga ir stipri traukos jėga. Reikalingas Sveikatos apsaugos ministerijos lokomotyvas, be kurio savivaldybių pastangos gali nueiti perniek“, – antradienį Seime kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat sakė, kad reikėtų vengti viduramžiškų nuosprendžių, kad vienas ar kitas gydymo būdas yra „per brangus“ ar „neapsimoka“. Pasak prezidento, pirmiausia specialistų žodis turi lemti, ar gydymas veiksmingas, ir ar apskritai įmanoma padėti.
Sveikatos apsaugos ministras atkreipė dėmesį, kad dabartinė Vyriausybė yra gerokai padidinusi retoms ligoms gydyti skiriamas lėšas.
„Tarkime, 2017 metais tam buvo skiriama 4 mln. eurų, dabar skiriama 20 mln. eurų, vien 2023 metais 5 mln. eurų padidinome šį finansavimą. Nepaisant to, daugybė žmonių lieka už šitų paslaugų galimybių, nes tai labai brangios paslaugos“, – BNS sakė A. Dulkys.
Jis atkreipė dėmesį, kad Prezidentūra šią savaitę visuomenės konsultacijai pateikė Farmacijos įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma tobulinti Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo principus, įtraukiant daugiau asmens sveikatos priežiūros specialistų, pacientų organizacijų atstovą ir pacientų gydytojus. Taip pat siūloma suteikti galimybę į komisiją dėl gydymo išlaidų kompensavimo kreiptis pacientą gydančiam sveikatos priežiūros specialistui.
„Mes, be abejo, patobulinsime procesus, galima padidinti ar sumažinti komisiją, bet esmė juk yra pinigai – kiek gali ar negali valstybė jų skirti. (...) neišgirdau jokių siūlymų dėl finansavimo šaltinių“, – sakė A. Dulkys.
Jo teigimu, mokant vienas mažiausių Europos Sąjungoje privalomojo sveikatos draudimo įmokų, negalima tikėtis sulaukti inovatyviausių ir brangiausių paslaugų bei vaistų.
„Visi politikai nutyli, kada startuosime su pasiūlymais didinti sveikatos draudimo įmokas. Šiuo metu Lietuva sukuria sveikatos dalijimo pyragą dvigubai mažesnį negu Europos Sąjungos vidurkis“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Šiuo metu Lietuvos gyventojai moka fiksuotą privalomojo sveikatos draudimo įmoką, ji sudaro 6,98 proc. minimaliosios mėnesio algos.
