Prezidentas Gitanas Nausėda skaitydamas savo metinį pranešimą antradienį daug dėmesio skyrė nacionalinio saugumo situacijai, akcentavo Lietuvos paramą Ukrainai, svarbą būti nepriklausomiems nuo Rusijos politiškai ir energetiškai. Pasak šalies vadovo, Europos Rytai ir Vakarai privalo pasirinkti, kurią pusę palaiko: eina kartu su agresoriumi ar palaiko nuo jo kenčiančių valstybių eurointegraciją.
Naujienų portalas tv3.lt paklausė politologo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, kuo ypatinga ši, ketvirtoji G. Nausėdos metinė kalba.
Kokie svarbiausi prezidento kalbos akcentai?
Turim sutikti su tuo, ką sako dauguma, kad tai yra paskutinė kalba ir iš tikrųjų ji yra nutaikyta į rinkimus. Kalboje jis tuos akcentus sudėliojo ir mes matome, kad šeimos, švietimo klausimai tampa vieni iš svarbiausių.
Bendrai pažiūrėję matome, kad pusė kalbos ir pati pradžia skirta aktualiausiai problemai šiuo metu – karui Ukrainoje. Tai sietina ir su Lietuva, nes Lietuva neišvengiamai yra įtraukta į tą problemą. Mes sergame dėl Ukrainos. Tas akcentas buvo ryškus.
Kalbant apie vidaus politiką ir jos problemas, man išliko toks niuansas – prezidentas pasistengė neišryškindamas vienos problemos parodyti bendrą panoramą visų klausimų ir problemų, kurios iškilusios Lietuvoje. Ta panorama gana plati. Daug kas mano, kad prezidentas praėjo paviršiumi, bet iš tikrųjų tai nepaviršutiniškas požiūris, o bandymas pademonstruoti, kad yra labai daug įvairiausių uždavinių, problemų, dėl kurių mes visi vienaip ar kitaip esame susieti ir atsakingi.
Čia prezidentas, ko gero, teisus, nes kalbėti išskiriant vieną akcentą gal būtų aštru, bet būtų pamiršti kiti akcentas. Tai prezidentas, mano galva, parodydamas didžiulę problemų ir iššūkių panoramą, davė suprasti, kad vidinis gyvenimas yra pernelyg sudėtingas, kad akcentuotume vieną atskirą klausimą.
Ko labiausiai pasigendame?
Čia yra pozicijos reikalas. Iš tikrųjų pagal Konstituciją prezidento kalba neįpareigoja jo labai griežtai kalbėti konkrečiais klausimais. Tiesiog jis išsako savo nuomonę apie situaciją šalyje ir užsienyje. Tą gali daryti bet kaip ir akcentuodamas bet ką. O kiekvienas iš mūsų žvelgdami iš savo pozicijų norime, kad kažkas būtų ryškiau parodyta, apie tai užsiminta. Tai natūralu.
Dėl tos priežasties negalėčiau sakyti, kad prezidentas kažko nepasakė. Jis pasakė labai daug.
Prezidentas paminėjo ir Vilniaus centre nukirstą ąžuolą. Ar tokio žingsnio buvo galima tikėtis? Galbūt tai noras sujaudinti žmones?
Kalbėjimas apie nukirstą ąžuolą yra metafora ir ekologinio požiūrio į aplinką akcentavimas, kas išėjo labai korektiškai.
Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad tokią kalbą galėtų pasakyti ir Vėgėlė. Tai dar vienas Landsbergio kirtis ar jo žodžiuose vis tik yra tiesos?
G. Landsbergio ir I. Šimonytės kalba rodo, kad dešinieji į prezidentą reaguoja labai jautriai. Jie jame mato konkurentą, mato tą, kuris su jais diskutuoja ir dėl daugelio dalykų nesutinka, ir dėl tos priežasties jis vertas kritikos bet kada ir bet už ką. Todėl prezidento atžvilgiu nesitikėjau kitokių žodžių iš G. Landsbergio, nes dešinieji prezidentą traktuoja kaip tą, kuris su jais nesutaria.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad premjerei Ingridai Šimonytei ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui prezidento kalba pasirodė panaši į rinkiminę kalbą ruošiantis kitais metais vyksiantiems prezidento rinkimams.
„Ta dalis, kuri buvo skirta vidaus politikai, mano supratimu, vieną dalyką, ką labai aiškiai parodo, tai parodo, kokios prezidento rinkimų kampanijos linijos turbūt galime tikėtis per prezidento rinkimų kampanija“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.
„Panašu, kad Ekscelencija prezidentas ketintų savo rinkiminę kampaniją konstruoti remdamasis tam tikru oponavimu Vyriausybei ar valdančiajai daugumai, kritikavimu visa ko“, – pridūrė ji.
G. Landsbergis žurnalistams sakė, kad prezidento metinis pranešimas kvepėjo „ryškiu ekonominiu populizmu“.
„Man net susidarytų įspūdis, kad šitą kalbą, bent jau dalį jos, galėtų sakyti ir koks nors, pavyzdžiui, Ignas Vėgėlė“, – teigė ministras.
„Akivaizdu, kad tai yra jau rinkiminė kalba, nes tai yra paskutinė kalba, kurią prezidentas sakys iki prezidento rinkimų“, – kalbėjo jis.
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę. G. Nausėda dar nėra atsakęs, ar sieks antros kadencijos.
Kai kurie kalbos akcentai panašūs į rinkiminės kampanijos elementus
Žiniasklaidai prezidento kalbą komentavę politologai ją įvardijo kaip vieną iš geriausių.
„Bendras įspūdis neblogas“, – LRT radijui kalbėjo politologas Ainius Lašas.
„Viena iš įdomesnių metinių kalbų. Kai kurie akcentai neblogai sudėlioti, galima suprasti, kam žinutės transliuojamos“, – antrino politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot A. Lašo, prezidentas daug dėmesio skyrė švietimui. Intrigavo paminėtas „čekiukų“ skandalas, nors buvo akivaizdu, kad jį G. Nausėda paminės.
Originalesnė mintis – Lietuva kaip šeimoms draugiškiausia valstybe. A. Lašas LRT žurnalistei sakė tiksliai nežinantis, ką tiksliai prezidentas turėjo omenyje. Nors G. Nausėda paminėjo paramą šeimoms, draugiškumas gali būti išreikštas ir kitais būdais.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili pridūrė, kad G. Nausėda nebandė susidoroti su valdančiaisiais. Kalboje išsakyta kritika buvo taktiška, teigė politologė.
Bendradarbiavimui kitus kvietęs prezidentas kalboje pastangų tam neparodė
Kiti politologai pasigedo paties prezidento indėlio jo paties siūlymuose.
Kai tu pasakai, jog šita valdžia yra ta, kurią žmonės jau labai nori pakeisti, kai tu išsakai tiek dalykų, kurie yra net personalizuoti, paskui kviesti dialogui, aš manau, yra jau pakankamai sudėtinga“, – BNS antradienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Sakydamas metinį pranešimą antradienį G. Nausėda pareiškė, jog „iš tiesų dalis visuomenės nekantriai laukia galimybės kituose rinkimuose pakeisti neįtikusią valdžią“.
Vis dėlto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigė manantis, jog prezidentas čia referavo į premjerės Ingridos Šimonytės ankstesnę repliką, jog tie, kuriems nepatinka ši valdžia, kituose rinkimuose galės išsirinkti kitą.
„Man atrodo, čia lyg ir toks kandus šito premjerės pasakymo priminimas, – sakė politologas. – Ir tuo pačiu vėlgi, palaikymas tos įtampos tarp prezidento ir valdančiųjų ir kritikos jiems.“
„Kas savo ruožtu irgi kelia klausimą, kiek pats prezidentas yra linkęs elgtis taip, kaip ragina elgtis kitus, tai yra, stoti greta vienas kito ir bendromis pastangomis su valdančiąja koalicija Seime ir jos Vyriausybe siekti šitame metiniame pranešime įvardytų Lietuvai svarbių tikslų?“ – svarstė jis.
Sakydamas metinį pranešimą prezidentas teigė, jog „mūsų pasirinkimas – kaišioti pagalius vienas kitam į ratus ar stoti greta vienas kito“.
Politikos ekspertų vertinimu, nors G. Nausėda pranešime laikėsi įprasto metiniams pranešimams stiliaus ir derino jame tiek visuomenei, tiek tarptautinėje politikoje svarbius klausimus, jis taip pat pasinaudojo proga atsikirsti dėl mesto šešėlio pranešėjo istorijoje, o siūlydamas didinti išlaidas aiškiai nepasakė, iš kur tam imtų lėšų.
Metinė G. Nausėdos kalba trumpai
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuva neturi ilgalaikio paramos Ukrainai plano. „Jau ne viena šalis suplanavo ir deklaravo daugiametes karinės, ekonominės ir finansinės paramos programas, taip parodydamos politinių įsipareigojimų Ukrainos pergalei tęstinumą. Priimti atitinkamus sprendimus artimiausiam laikotarpiui turime ir mes Lietuvoje“, – tvirtino prezidentas. G. Nausėda sakė esąs dėkingas Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldai ir verslo įmonėms už siunčiamą paramą Ukrainai, pagalbą čia, Lietuvoje.
Prezidentas sako, kad su dabartiniu gynybos finansavimu kariuomenės divizijos Lietuvoje sukurti nepavyks. „Valstybės gynimo taryboje jau priimtas sprendimas Lietuvoje kurti diviziją. Tam reikia kuo greičiau įsigyti reikalingą ginkluotę ir techniką, plėsti infrastruktūrą. Viso to su dabartiniu finansavimu nepadarysime“, – sakė šalies vadovas.
Anot prezidento, Lietuva ne tik pati turi būti tikra, bet ir įtikinti partnerius bei potencialius priešininkus, kad „lemiamą akimirką būsime drąsūs ir ryžtingi, ir kad pajėgsime apsiginti“. Jis atkreipė dėmesį, kad su sąjungininkų lyderiais „daugybę kartų“ aptarė būtinybę greičiau reaguoti į besikeičiančią saugumo situaciją.
Prezidentas vylėsi, kad NATO Vilniaus viršūnių susitikime liepą galima bus patvirtinti sutarimą ne tik dėl rotacinio oro gynybos modelio, bet ir dėl naujų detalių regioninių gynybos planų. Be kita ko, G. Nausėda teigė, kad sąjungininkams pavyks rasti bendrą sutarimą dėl glaudesnio Ukrainos ir NATO ryšio.
Siekiant Vokietijos brigados Lietuvoje, G. Nausėda ragina politikus nacionalinio saugumo interesus iškelti aukščiau už asmeninius politinius interesus. „Suprantu, kad gali išsiskirti nuomonės dėl metodų ir priemonių, kaip greičiau pasiekti užsibrėžtą tikslą. – Seime sakė šalies vadovas. – Tačiau jaučiu pareigą dar kartą pakviesti visus Lietuvos politikus susilaikyti nuo pagundos asmeninius politinius interesus iškelti aukščiau nacionalinio saugumo tikslų.“
Gitanas Nausėda teigia, kad valstybės institucijoms metas teikti konkrečius pasiūlymus dėl priemonių, kad Baltarusijos Astravo atominė elektrinė nekeltų grėsmės Lietuvai. Jis pabrėžė, kad siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, būtinas sklandus ir vieningas šalies institucijų darbas.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nepaisant Lietuvoje besitęsiančios recesijos, būtina toliau mažinti žmonių socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę. Jo teigimu, gerovės valstybės siekis pamažu įsitvirtina politinėje darbotvarkėje, o pastangos sušvelninti energijos kainų bei palūkanų šoko poveikį Lietuvos verslui taip pat turėtų duoti rezultatų.
Vyriausybės pasiūlytas mokesčių reformos paketas yra žingsnis link didesnio jų teisingumo, tačiau jame tebėra esminių trūkumų, kuriuos reikia kuo greičiau pataisyti, sako prezidentas. Jis akcentavo trūkumus dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių, kurie neigiamai paveiktų mažas ir vidutines pajamas gaunančius asmenis. Kaip svarbų žingsnį link didesnio mokesčių teisingumo jis įvardijo siūlymą aukštas pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne veiklos formą.
Anot šalies vadovo, bendra sveikatos sistemos padėtis nėra patenkinama, o sveikatos apsaugos reforma virsta prakeiksmu. Pasak prezidento, Seimui pernai vasarą priėmus sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, esminių permainų pažadai liko pakibę ore. „Sumažėjusių eilių, didesnio sveikatos paslaugų pasiekiamumo, operatyvesnės pagalbos, skaidrumo tebelaukiame iki šiol“, – sakė G. Nausėda. Prezidentas pabrėžė, kad jau nebėra laiko klysti pertvarkant sveikatos apsaugą, o reformos naudą privalo apčiuopti žmonės.
Sprendžiant demografinius iššūkius, pavienių iniciatyvų nepakanka, reikia stiprinti šeimos politiką, kuri šiuo metu yra podukros vietoje, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Šeimas prisimename tik per Motinos ar Tėvo dieną, gal dar per vaikų gynimo šventes. O kodėl neužsibrėžus išties ambicingo tikslo – pavyzdžiui, tapti šeimoms draugiškiausia Europos Sąjungos valstybe?“ – pridūrė jis.
Valstybės vadovo teigimu, tolygiai prieinamas kokybiškas švietimas turi didelę įtaką regionų plėtrai. „Tačiau kol kas įsibėgėjusi švietimo komercializacija, kuri ne tik nėra stabdoma, bet ir toliau skatinama, tik dar labiau didina socialinę atskirtį ir programuoja naujas problemas ateičiai“, – teigė G. Nausėda. Jis siūlė įvertinti tarpinius „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rezultatus, tikrinant pažangos planų turinio atitiktį deklaruojamiems siekiams, laiku nustatyti trūkumus ir juos pašalinti.
G. Nausėda priminė Vilniaus centre nukirsto šimtamečio ąžuolo istoriją. Prezidento teigimu, ateityje to negali pasikartoti. Anot šalies vadovo, po šios istorijos žmonės nusivylė valstybe.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad žmones vadinamajame „čekiukų skandale“ bene labiausiai piktina ne kortelių gausa ar įspūdingos iššvaistytos sumos, o keisti paaiškinimai ir aklas atsakomybės neigimas. Taip jis komentavo visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyvą „Skaidrinam“, kuria jis ėmėsi tikrinti, ar savivaldos politikai skaidriai naudojo vadinamąsias kanceliarines išlaidas.
Gitanas Nausėda sako, jog dalis visuomenės „nekantriai laukia“ naujų rinkimų, kad turėtų galimybę pakeisti esamą valdžią. Vis dėlto jis teigė tikįs, kad vis dar „ne per vėlu pademonstruoti Lietuvos žmonėms pagarbą, kurios jie nusipelno“. „Ne per vėlu Lietuvoje grįsti sprendimus visuomenės, o ne partinės gerovės tikslais, toliau kurti modernią gerovės valstybę, įveikti visų rūšių atskirtį ir neteisingumą, valstybės ir žmonių susvetimėjimą“, – sakė prezidentas.
