„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio profilio „Facebook“ paskyroje daugiau teigiamai įvertino prezidento pasiūlytus didesnius pinigus šeimoms su vaikais.
„Tai padidintų vaikus auginančių šeimų pajamas ir perkamąją galią. Didintų vaikus auginančių šeimų savarankiškumą ir neiškraipytų rinkos, nes pinigus šeimos galėtų panaudoti savo nuožiūra t.y. toms prekėms ir produktams, kurių šeimai labiausiai reikia.
Kadangi skiriama suma visoms šeimoms yra vienoda (šiek tiek didesnė nepasiturinčioms ir gausioms šeimoms), tad, priešingai nei PVM lengvatos atveju, pasiturinčios šeimos absoliučia reikšme daugiau paramos negautų nei nepasiturinčios (santykine reikšme gautų mažiau).
Tokią paramą itin lengva administruoti, nes paramos gavimo kriterijai yra aiškūs ir suprantami t.y. yra vaikas – yra parama, nėra vaiko – nėra paramos (tiesa, gali kilti iššūkių nustatant kurios šeimos yra pasiturinčios, o kurios jau nepasiturinčios, tad idealiu atveju visoms šeimoms skiriama suma turėtų būti vienoda)“, – skelbė ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, šiame įstatymo siūlyme taip pat yra ir keletas trūkumų. „Vaiko pinigai nebūtinai gali būti panaudoti prekių vaikui pirkimui, o, pavyzdžiui, žalingiems tėvų įpročiams tenkinti (alkoholiui, tabakui), tad norint, kad vaiko pinigų sistema funkcionuotų efektyviai, yra itin svarbus aukštas visuomenės sąmoningumo lygis ir didesnė socialinės rizikos šeimų kontrolė.
Dosnūs vaiko pinigai gali sumažinti kai kurių namų ūkių paskatas grįžti į darbo rinką (pvz. Lenkijoje įvedus dosnius vaiko pinigus, moterų užimtumo lygis sumažėjo) “, – dalinosi ekonomistas.
Kuris pasiūlymas geresnis?
Pasak Ž. Maurico, geresnis pasiūlymas yra vaiko pinigai nei PVM lengvata kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms.
„PVM lengvatos privalumas, kad galimai sumažintų vaikus auginančių šeimų išlaidas (su sąlyga, kad galutinė produkto kaina sumažėtų), tad daugiau lėšų liktų kitoms išlaidoms. Tačiau daugiau trūkumų. PVM tarifo sumažinimas nebūtinai sumažintų galutinę produkto kainą (bent jau PVM mažinimo apimtimi), tad didžiausią naudą pajustų ne vaikus auginančios šeimos, o prekybininkai (jau turėjome karčios patirties praeityje su nepasiteisinusiomis PVM lengvatomis).
PVM tarifo mažinimas tik vienai prekių kategorijai didintų korupciją ir iškreiptų rinką, nes nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis prekės būtų priskiriamos „kūdikių maisto“ kategorijai. Visų pirma, net nėra aišku, kas yra kūdikis (populiariausias apibrėžimas – iki 1 metų amžiaus vaikas, bet tokio amžiaus vaikas jau valgo gana įvairų maistą), tad neaišku, koks konkrečiai maistas būtų priskiriamas šiai kategorijai pvz. jei nuperki daržoves ir iš jų išverdi kūdikiui košę, tai lengvatos negausi (nebent visoms daržovėms, potencialiai galinčioms atsidurti vaiko košėje, būtų taikoma PVM lengvatą), o jei perki šveicarišką tyrelę kūdikiams, pagamintą iš tų pačių daržovių, tai PVM lengvatą gauni“, – dalinosi Ž. Mauricas.
Atvertų „Pandoros skrynią“
Pasak ekonomisto, pritarus PVM lengvatos mažinimui kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms, tuomet pasipiltų siūlymai plėsti prekių sąrašą.
„Toks žingsnis atvertų „Pandoros skrynią“, nes tuomet pasipiltų siūlymai plėsti prekių sąrašą pvz. PVM lengvatą taikyti ir gertuvėms, indeliams (iš kurių kūdikis yra maitinamas), vystymo stalams bei kitoms su vaikų auginimu susijusioms prekėms, kol galų gale prieinama iki visiškų absurdų: kai kuriose šalyse yra taikomas lengvatinis PVM tarifas vaikų rūbams, avalynei ir net žaislams (naujus rūbelius ir žaislus daugiausiai perka pasiturintys namų ūkiai, nes nepasiturintys arba perka dėvėtus, arba perka pigesnius/mažesnį kiekį arba dalinasi su broliukais/sesutėmis), tad PVM lengvata naujiems vaikų drabužiams būtų pasiturinčių namų ūkių ir prekybininkų rėmimas.
Net jei kaina sumažėtų ir kažkokiu būdu būtų išsiaiškinta kas gi yra tas kūdikių maistas, tai diskriminuotų šeimas, nes ne visos perka kūdikių maistą (pvz. kaime gyvenančios šeimos didesnę dalį maisto gaminasi pačios) arba kitos perka mažiau/pigesnius produktus (PVM lengvata yra tuo didesnė, kuo daugiau ir brangesnių prekių yra perkama, tad daugiausiai naudos iš PVM lengvatos gautų daugiau išlaidaujantys t.y. turtingesni namų ūkiai).
Tada politikai gali dar labiau suvelti visą šį procesą, pradėdami skirstyti produktus į „pirmojo būtinumo“ ir „prabangos“ bet kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių, nes vien pats žodis „prabanga“ lietuvių kalboje turi bent penkias reikšmes pvz. ekologiška tyrelė, kainuojanti 10-12 eurų už kilogramą ar būtų prabangos ar pirmojo būtinumo prekė?“, – skelbė Ž. Mauricas.
Kritikuoja vienkartines išmokas: sistema turi veikti ir po pandemijos
Ekonomistas Romas Lazutka tv3.lt teigė nepritariantis abiems pasiūlymams: tiek siūlymui skirti vienkartinę išmoką šeimoms su vaikais, tiek PVM lengvatai kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms.
„Kai Seimas priėmė sprendimą pensininkams mokėti vienkartinę išmoką, iš pradžių buvo tarsi kritiška prezidento reakcija. Prezidentas pasirinko variantą nevetuoti pensininkams paramos, bet laiko, kad žmonės ar šeimos yra ne geresnėje padėtyje nei pensininkai, ai kur situacija net prastesnė. Todėl prezidento iniciatyva atrodo tuo grįsta.
Tikrai šios išmokos nėra susietos su nuostoliais patirtais dėl karantino. Vienkartinės išmokos taikomos netinkamu būdu ir nereikalingos. Jei argumentas buvo, kad reikalinga pagalba žmonėms, kurie nukentėjo nuo viruso – tai tikrai ne visi tokie nukentėjo.
Yra žmonių, kurių situacija buvo iki viruso ir dabar yra sunki ir gavus tuos 200 eurų jų padėtis liks sunki. Jei kompensuoja praradimus nuo viruso, tai reikia labai aiškiai tai apibrėžti, bet tai ne taip lengva“, – sakė ekonomistas.
Pasak R. Lazutkos, vietoje vienkartinių išmokų, reikėtų koreguoti „gerovės valstybės“ nuostatas.
„Reikėtų pakoreguoti pensijų sistemą, paramos vaikams sistemą, pakoreguoti paramą skurstantiems. Tas sistemas reikia sutvarkyti, kad jos veiktų ilgą laiką: ir pandemijos metu, ir po pandemijos.
Vienkartinės priemonės nesprendžia ilgalaikių įsisenėjusių problemų ir jos niekur nedings“, – sakė ekonomistas.
Pasak ekonomisto, PVM lengvatos mažinimas kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms yra absurdas. Tai taip pat neprisidėtų prie skurdo sumažinimo.
„Ar problema tik sauskelnes nusipirkti, o kai vaikui 15 metų ir reikia nupirkti maisto, striukę ar batus, tai jau nebereikia? Tai yra absurdas. Jie nutaikyti į jausmus ir pigiai norima nupirkti rinkėjų simpatijas, todėl, matyt, ir siūloma.
PVM lengvatos įvairios turėtų būti siūloma kartu su Konkurencijos tarnyba, kuri prižiūri rinkas“, – sakė R. Lazutka.
Du pasiūlymai ant Seimo stalo
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė vadovo G. Nausėdos siūlymui papildomai paremti šeimas su vaikais. Už tai Seime balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 4, susilaikė devyni. Prezidentas prašė įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, bet Seimas tai atmetė, prašo Vyriausybės išvados. Šis įstatymas toliau bus svarstomas Seime birželio 2 dieną po Vyriausybės išvadų.
Jei Seimas galutinai pritartų prezidento siūlymui, būtų skiriama vienkartinė papildoma išmoka šeimoms su vaikais. Ji siektų 120 eurų už vaiką, o nepasiturinčioms šeimoms ir vaikams su negalia – 200 eurų. Išmoka būtų skiriama liepos mėnesį. Gyventojams nereikėtų nieko daryti, parama būtų pervesta be atskiro prašymo.
Seimui ketvirtadienį dar bus teikiamos trijų parlamentarių siūlymas kūdikių maistui ir sauskelnėms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Pakeitimą siūlo socialdemokratės Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė ir Raminta Popovienė. Jos sako, kad įteisinus lengvatinį tarifą, įplaukos į biudžetą sumažėtų nesmarkiai, o jį kompensuotų išaugęs vartojimas. Parlamentarės įsitikinusios, kad mažesnis PVM paskatins apsisprendimą kurti šeimą ir auginti vaikus. Šiuo metu šioms prekėms galioja standartinis 21 proc. PVM.
