Ekspertų teigimu, dėl per ilgo karantino kenčia žmonių emocinė būklė bei sveikata, situacija nedžiugina ir verslų. Tad kiek ilgai dar žmonės ir verslai ištvers karantiną?
Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo finansų analitikas Marius Dubnikovas ir sociologė, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Pasak sociologės R. Ališauskienės, didžioji dalis jos apklaustų žmonių supranta karantino svarbą, tačiau daugumos nuomone, jis tęsiasi per ilgai.
„Žmonių nuovargis tikrai jaučiamas. Sausio mėnesį klausėme gyventojų kiek, jų manymu, turėtų tęstis karantinas. <...> Tai trečdalis žmonių sakė, kad karantinas turėtų tęstis iki sausio pabaigos, iki vasario pabaigos – 25 procentai, iki kovo – 16 proc., ilgiau nei kovą – tik 10 proc., o 13 proc. sakė, kad jo išvis neturėtų būti ir jis turi būti atšauktas“, – statistiką pateikė ekspertė.
„Baltijos tyrimų“ vadovė sakė pastebinti ir aiškų prieštaravimą skiepams bei abejojimą šių priemonių naudingumu.
„Kalbant apie informaciją, matome, kad situacija yra blogesnė nei buvo pavasarį ar rudenį, kai žmonės vertina ar jiems pakanka informacijos ir ar ji jiems atrodo patikima. Dauguma sako, kad jiems informacijos pakanka, apie 70 procentų, bet tai yra maždaug dešimt procentinių punktų mažiau negu buvo pavasarį. Kita vertus, informacijos patikimumu apie karantiną, pandemiją, jos suvaldymo priemones abejoja vis daugiau žmonių. Tų, kurie sako, kad tokia informacija patikima, beliko pusė“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasigenda lyderystės
O finansų analitikas M. Dubnikovas tikino, kad verslai pasigenda ne informacijos, o valdančiųjų lyderystės.
„Norėtųsi, kad atsirastų žmogus, kuris pasakytų, kad mes turime planą. Kol kas to plano mes neturime tokio didelio arba tokio aiškaus. Kas liečia verslus, didžiajai daliai nėra labai svarbu kada atsidarysime, nes šiandienai 70 procentų verslų dirba labai puikiai ir sugeba sudaryti tinkamas sąlygas savo darbuotojams. 20-30 procentų verslų iš tikrųjų susidūrė su milžiniškomis problemomis, arba dar patys nesupranta, kad jų verslai yra bankrutavę“, – kalbėjo specialistas ir tikino, kad su didžiausiomis problemomis susiduria maitinimo, apgyvendinimo ir pramogų sektoriai.
Laidoje „Dienos pjūvis“ finansų analitikas teigė, kad šiuo metu šalyje labiausiai reikia daugiau planavimo ir atsakomybės prisiėmimo.
„Tai yra labai sudėtingas procesas, bet iš tiesų reikėtų konstatuoti labai paprastą dalyką – pasimetimui nebėra laiko. Atėjo laikas labai konkretiems sprendimams ir sprendimų priėmimams. Tuos sprendimus mes turime priimti, juos paskelbti ir, jei sprendimai neįsigyvendinami, laukti už tai atsakomybės.
Norisi labai paprasto dalyko – lyderystės. Tai yra labai paprastas dalykas, kai pasakoma, kur aš noriu nukeliauti arba kur noriu ką nors nuvesti. Ir jei man nepasiseka, esu tiesiog prastas lyderis. Šiuo atveju, mes to lyderio nematome. <...> Reikia sprendimo, kaip gyvensime ateityje“, – sakė M. Dubnikovas.
Epidemija – ir žmonių galvose
Pasak R. Ališauskienės, ant ribos laikosi ir žmonių emocinė būklė.
„Nuo pat pradžių buvo daug psichologinių problemų, kurios gali pereiti į lėtines ar ilgesnes ligas. Jei žiūrėtume nuo kovo mėnesio (praeitų metų – red. past.), tai matome tokias kelias bangas. Pirma reakcija buvo natūrali, nes tai buvo visiškai nauja, nepažįstama situacija – pasimetimas, nerimas, stresas. Ir tai tęsėsi pirmą karantiną, visą pavasarį buvo pakilęs streso lygis.
Į pirmo karantino pabaigą stresas ir nerimas sumažėjo, pradėjo žmonės truputį priprasti, tačiau 2018 metais stresą jautė apie 25 procentus gyventojų, o per pirmą karantiną – 54 procentai. Tai yra dvigubai didesnis skaičius žmonių. Vasarą, atlaisvinus apribojimus, situacija šiek tiek pasitaisė, o per antrąjį karantiną neigiamų emocijų dalis vėl padidėjo.
Psichologai ir kiti sveikatos specialistai kalba, kad toks uždarymas, toks neapibrėžtumas ir visiškas situacijos pasikeitimas turės ilgalaikes pasekmes visuomenės psichinei sveikatai. Žinome, kad daugėja ir smurto, ir nusikaltimų, daugėja užsidarymo, savigraužos ir smurto prieš save“, – kalbėjo sociologė.
Pasak specialistės, šiuo laikotarpiu atsirado ir daug naujų baimių, bei fobijų.
„Atsiranda toks disonansas – kaip ir norėčiau, bet bijau. Dalis sėdi užsidarę ir net pasivaikščioti neišeina, kai niekas to nedraudžia. Epidemija ir problema yra ne tik gamtoje, visuomenėje ir lauke, bet ir galvose“, – sakė R. Ališauskienė.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
