Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys patikino, kad savarankiškas papildų vartojimas tam tikra prasme yra savigyda.
„Žmogus gali pats nusipirkti dauguma vitaminų, mikroelementų, kitaip sakant – tam nereikia recepto, jis konsultuojasi su vaistininku ar net to nedaro ir šie produktai yra parduodami. Žmonės paprastai prisiklauso giminaičių ar kaimynų patarimų, kas kam padėjo. Bet gerais patarimais gali būti ir kelias į pragarą grįstas. Kaip ir internete randami patarimai yra bendro pobūdžio. Bet kokio vaistinio preparato parinkimas turėtų būti individualus, ypač kai kalbame apie ilgalaikį vartojimą“, – pastebėjo jis.
Gydytojo manymu, tai yra dar ne iki galo įvertinta problema, mat neretai medikas nė neįtaria, kad pacientas vartoja papildus, o šie gali turėti neigiamos įtakos gydant pacientą.
„Vienas dalykas, kad mes dažnai nepaklausiame pacientų, ką jie vartoja patys prisipirkę, tam ir laiko pritrūksta. Kitas dalykas, patys pacientai galbūt ir pasisakytų, bet tiesiog apie tai nepagalvoja, kad būtų svarbu perspėti gydytoją. Kartais net kokius nors egzotiškus preparatus vartoja, atsiųstus kur nors iš Kinijos, būna su hieroglifais aprašytos pakuotės“, – pastebėjo daugiau nei 20 m. darbo patirtį turintis gydytojas.
Perdozavus laukia ir labai liūdnos pasekmės
Pasak jo, tokia savigyda nėra gerai, mat, visų pirma, kai kurių papildų, ypač riebaluose tirpių vitaminų A, E, D, galima perdozuoti.
„Riebaluose tirpūs vitaminai ilgiau kaupiasi audiniuose, jų perteklius sunkiau pasišalina iš organizmo. Ypač vaikams, nedaug sveriantiems žmonėms vitamino D perteklius gali sukelti kalcio nusėdimą įvairiuose audiniuose. Tai vadiname kalcifikacija, kai kalcis per ilgą laiką gali kauptis ir inkstuose, ir raumenyse, ir kraujagyslėse.
Per trumpą laiką gali sutrikti ir širdies ritmas, ir virškinimas. Viskas gali vesti net iki sąmonės netekimo, aišku, gal tai retesni atvejai. Vandenyje tirpių vitaminų – folio rūgšties, visų kitų B grupės vitaminų, vitamino C perdozuoti sunkiau, nes organizmas yra pakankamai „protingas“, kažkokiu būdu moka juos greitai eliminuoti, perteklių perdirba kepenys, inkstai, žarnynas“, – kalbėjo A. Bleizgys.
„Kai daugiau organų silpniau dirba, yra didesnė galimybė pakenkti vartojant papildus didesnėmis dozėmis.“
Gydytojas taip pat įspėjo, kad papildomai vartojami vitaminai gali kažkokiu būdu sąveikauti su vartojamais vaistais, kurie yra paskirti gydytojo.
„Pavyzdžiui, vitamino K perteklius gali slopinti vaistų, kurie mažina krešumą, poveikį. Tokiu atveju didėja krešulių susidarymo rizika“, – paaiškino jis.
Dalis gyventojų patenka į didesnės rizikos grupę
Šeimos gydytojas pasakojo, kad pacientus, kurie savarankiškai nusprendžia vartoti papildus ir pakliūna į didesnę rizikos grupę, būtų galima suskirstyti į kelias grupes. Visų pirma tai būtų vyresni arba kiti rimtų sutrikimų turintys žmonės.
„Kai daugiau organų silpniau dirba, yra didesnė galimybė pakenkti vartojant papildus didesnėmis dozėmis. Ypač jei jau yra inkstų sutrikimų, nepakankamumas, tada gali sutrikti įvairių medžiagų šalinimas ir tada greičiau būna, pavyzdžiui, magnio perdozavimas. Jam kaupiantis pirmiausia gali atsirasti problemų su širdies ir kraujagyslių sistema“, – kalbėjo A. Bleizgys.
Paklausas, ar gali būti situacijų, kai žmogus net neįtaria turintis organų nepakankamumą, gydytojas pastebėjo, kad kitą kartą būna sunku pasakyti, kas sukėlė ligą – senatvė ar vaistų, papildų poveikis.
„Pavyzdžiui, gali taip būti, kad vyresniame amžiuje žmonės ilgai nesilankė pas gydytoją, nesidarė tyrimų, juo labiau ir pandemija buvo, kuri daug kam apsunkino patekimą pas gydytojus. Ir neretai žmonės galvoja, kad visi jų nusiskundimai yra dėl senatvės, dabar taip vadinamo amžėjimo. Būna, jie jaučiasi silpniau ar papykina, bet nesijaučia taip blogai, kad galvotų, jog jau būtinai reikia pagalbos. Jie būna prie to pripratę, galbūt sieja tai jau su kokia kita turima liga, tačiau nepagalvoja, kad kitas organas gali sutrikti.
Taigi kasmetinis pasitikrinimas yra vertingas dalykas, kai kasmet atvyksta žmogus ir prašo padaryti tyrimus. Jų gal kitąkart ir nedarytume, bet paklausinėjus detaliau pasiūlome gal ir mokamus tyrimus, žiūrime, gal kažkas negerai jau iš bendrųjų tyrimų, apie tai įspėja inkstų, kepenų rodikliai“, – paaiškino gydytojas.
Pasak jo, dar viena grupė, apie kurią reikėtų kalbėti atskirai, – nėščiosios. Gydytojo pastebėjimu, tuo metu reikia labai atidžiai žiūrėti, ką sumano vartoti moteris, nes pirmiausia reikia galvoti, kad tai nepakenktų vaisiui. Taip pat didesnės rizikos grupėje yra sportuojantys jauni vyrai, vartojantys įvairius energetinius, baltyminius papildus.
Papildus ir jų dozes turėtų paskirti gydytojas
Pasak pašnekovo, būtų galima išskirti ir tas grupes, kuriems gal ir reikėtų tam tikrų medžiagų, bet tiek nustatyti deficito lygį, tiek paskirti papildus turėtų gydytojas:
„Šiuolaikiniame maiste, gali būti, kad vitaminų ir mikroelementų yra per mažai, ypač jei vartojamas greitasis maistas. Tai gal tada būtų pateisinama, kad kažkiek tų papildų žmogus pavartoja ir be gydytojo žinios. Juo labiau nekalbu apie tuos atvejus, kai prieš egzaminus studentas išgėrė vitamino B, kad būtų geresnė atmintis.
Bet jei žmogus papildą nori vartoti mėnesiais ar metais, į parinkimo procesą jau turėtų įsikišti gydytojas, kokios turėtų būti dozės, trukmė, kažkokie tyrimai atlikti, ar tikrai to vitamino trūksta ir kiek trūksta. Kita vertus, jei žmogus maitinasi įvairiu maistu, gauna visų reikalingų medžiagų, tai tų su maistu gaunamų vitaminų turėtų užtekti, išskyrus vitamino D, kurio Lietuvoje maiste praktiškai nėra.“
Rizikuoja ir sveiki?
Paklaustas, ar sąlygiškai sveikas žmogus, vartodamas papildus, vis tiek gali prisidaryti žalos, gydytojas juokavo, kad turbūt tokių žmonių nėra.
„Kartais juokaujame, kad sveikų žmonių nėra, yra tik neištirti ligoniai. Taigi detaliau tiriant kiekvieną žmogų turbūt rastum sutrikimų, nes šiuolaikinėje visuomenėje mityba ir gyvenimo būdas nėra tokia, kaip buvo protėvių, kai daug fiziškai judėta, mažiau vartota kalorijų. Mūsų organizmas nėra pritaikytas tokiems maisto ir ypač tokio rafinuoto maisto kaip dabar kiekiui, kuris apdorotas termiškai, su įvairiausiais stabilizatoriais ir kitais priedais“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Jo pastebėjimu, sąlyginai sveiki žmonės, savo iniciatyva nusprendę vartoti kažkokius papildus, dažniau ne tiek perdozuoja kažkokių vitaminų, tačiau skundžiasi dėl kokių alerginių reakcijų ar virškinamojo trakto sutrikimų.
„Taip gali nutikti, kai reaguojama į kokius konservantus ar kitas sudedamąsias dalis, ar netinka preparato forma, pavyzdžiui, skrandis nepriima kapsulių. Tai daugiau yra tokie atvejai, kai nutraukia vartojimą ir tada atėję sako, kad štai man patarė, bet negaliu vartoti, nes netinka tas ir tas.
Bendrai paėmus, vidutinio amžiaus žmonės, kuriems jau subrendusi medžiagų apykaita ir dažniausiai jie dar neturi sunkių ligų, pavartojus kokių preparatų tai gal neturėtų didelės žalos“, – kalbėjo A. Bleizgys.
Geriant tik vitaminus gali pražiūrėti rimtą ligą
Jis pridūrė, kad, kitas dalykas, kitą kartą galima net neįtarti, kad trūksta kažkokio konkretaus vitamino.
„Atrodo, kad vitamino B1 visiems užtenka, bet, pasirodo, ir jo gali trūkti, nes dėl nuolat patiriamo streso organizme užsiveda tam tikri mechanizmai, skatinantys greitesnį vitamino B suirimą. Ir, pavyzdžiui, jis blogai pasisavinimas, jei, tarkim, vartojama juodoji arbata. Ir atrodo, kad sveikam žmogui, kuris viską valgo, nesilaiko dietų, neturi kažkokių ligų, gali per ilgą laiką atsirasti vitamino B1 sumažėjimas ir dėl to atsiranda mieguistumas, darbingumo sumažėjimas, kokie nors tirpimai. Taigi tada papildai gali turėti reikšmingą efektą“, – kalbėjo gydytojas.
„Pagal šeimos medicinos normą mes turime vitaminų trūkumas diagnozuoti ir gydyti, o kaip mes tą darysime – iš akių rainelės? Kadangi tyrimai nekompensuojami, žmonės dažnai nenori tirtis, mokėti pinigus net tada, kai gydytojas pasiūlo atlikti tyrimą įtardamas tam tikro elemento trūkumą.“
Jis atkreipė dėmesį, kad ypač svarbu apie vartojamus papildus informuoti gydytoją, jei jie geriami ilgą laiką:
„Svarbu žiūrėti, kas yra vartojama – ar tai polivitaminai, ar vienas vitaminas, nes polivitaminuose gali būti mikroelementai, kurie slopina vienas kito pasisavinimą. Taigi tai panašu į lygtį su daug nežinomųjų.“
Be kita ko, pašnekovas pridūrė, kad besitęsiant kažkokiems negalavimams vis tik reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją.
„Jei kažkokie neaiškūs simptomai tęsiasi keletą mėnesių ar juolab metus, siūlyčiau eiti ne į vaistinę, o pas gydytoją. Galbūt jis paskirs reikiamų tyrimų ir priežastis bus tik mikroelementų trūkumas, bet galbūt bus kažkas rimčiau. Galbūt žmogui yra kokia mažakraujystė, o gal – onkologinis susirgimas. Tad jei silpna, mažėja svoris, lydi kiti simptomai, reiktų laiku pagauti ligą, o ne „gydytis“ vitaminais. Tada tikrai galima sau pakenkti“, – įspėjo medikas.
Galima išsitirti, bet tyrimų neapmoka
Nors yra galimybė išsitirti dėl ne vieno mikroelemento ar vitamino stygiaus atlikus kraujo tyrimą, daugelis tokių tyrimų yra labai brangūs ir valstybės neapmokami.
„Pagal šeimos medicinos normą mes turime vitaminų trūkumus diagnozuoti ir gydyti, o kaip mes tą darysime – iš akių rainelės? Kadangi tyrimai nekompensuojami, žmonės dažnai nenori tirtis, mokėti pinigus net tada, kai gydytojas pasiūlo atlikti tyrimą įtardamas tam tikro elemento trūkumą. Jei tokius tyrimus žmogus ir atlieka, jų rezultatus būtinai turėtų vertinti gydytojas, paskirti reikiamas dozės. Negerai taip, jei pats žmogus sugalvos atlikyi tyrimą, ims vertinti, kiek jam ko reikia vartoti“, – pabrėžė A. Bleizgys.
Pasak jo, į bet kokio specialisto normą įrašyti kokį nori tyrimą darbo grupėse galima lengvai, bet ligonių kasos atšauna, kad pinigų už tai neduos ir papildomai nekompensuos.
„Matyt, čia trūksta farmakoekonominių skaičiavimų, jei šeimos gydytojas disponuotų vienais ar kitais tyrimais, būtų išvengiama vizitų pas gydytojus specialistus ir būtų sutaupyta ligonių kasų pinigų. Vis tik reikėtų daugiau investuoti į pirminį lygį, turėtų būti daugiau tyrimų deleguota šeimos gydytojui su tinkamu finansavimu, tai padėtų mažinti eiles pas antro lygio specialistus, o eilės juk visiems labai aktualus klausimas“, – pabrėžė A. Bleizgys.
Be to, anksčiau nustačius tam tikrų medžiagų deficitą galima išvengti kitų sunkių būklių.
Ar papildų perteklius gali sukelti vėžį?
Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad folio rūgštis, kurią rekomenduojama vartoti visoms besilaukiančioms arba planuojančioms pastoti moterims, gali sukelti vėžį arba prisidėti prie jo vystymosi. Tai buvo teigiama remiantis septynerius metus Norvegijoje atliktu tyrimu.
A. Bleizgys savo ruožtu siūlė labai atsargiai vertinti vieno tyrimo išvadas. „Išvados visuomenei ir specialistams turėtų būti padarytos mažų mažiausiai po sisteminių apžvalgų, kur pagal atitinkamus kriterijus apžvelgiami įvairūs tyrimai, kurie atlikti įvairiu laiku, skirtingose klinikose, įvairiose pasaulio vietose, su skirtingo amžiaus žmonėmis. Tai jau metaanalizės, statistinis įvairių straipsnių apdorojimas, ten yra aukščiausio lygio įrodymai, kuriais remiantis galima daryti išvadas.
Jei buvo tik vienas tyrimas, labai atsargiai daryčiau išvadas. Reikia įvertinti daug dedamųjų, kokio amžiaus asmenims vystėsi vėžys, ar kažkokio konkretaus organo. Bet liaudies išmintis ne veltui byloja – ko per daug, tas nesveika. Tai tas galioja viskam. Bet, kaip minėjau, dar reikia sulaukti svaresnių įrodymų“, – dėstė šeimos gydytojas.
