Nors nevaisingumas vis dažniau yra įvardijamas kaip šių dienų rykštė, gydytojas akušeris-ginekologas Heraldas Stankevičius negalinčioms pastoti moterims turėjo konkretų patarimą.
„Nebūtina skaičiuoti vaisingų dienų, pirkti liuteinizuojančio hormono testus, žiūrėti seiles, į kristalizaciją per mikroskopą, tempti gleives, matuoti bazinę temperatūrą, nereikia viso to. Tiesiog reikia metus mylėtis ir nepastojus kreiptis į specialistus, kad padėtų nustatyti problemą ir ją išspręsti.
Visas tas užsiėmimas veda į seksualinę disfunkciją, tiesiog reikia mylėtis 2–3 kartus per savaitę, stengtis pasiekti orgazmą. Ir jei per metus neįvyksta pastojimas, tada kreiptis pagalbos. Aišku, kuo lytinių santykių daugiau, tuo pastoti šansas didesnis“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Kada jau nustatomas nevaisingumas?
Pašnekovo aiškinimu, nevaisingumas arba vaisingumo problemos diagnozuojamos tada, kai pora, turėdama reguliarius lytinius santykius ir nenaudodama jokios kontracepcijos, per 12 mėnesių nesulaukia nėštumo.
Paklaustas, ar nevaisingumas yra liga, sutrikimas, ar bėda, o gal – ženklas, kad žmonės negali būti kartu ir kaip paaiškinti tai, kad išsiskyrę su kitu vyru ar moterimi asmenys susilaukia vaikų, H. Stankevičius teigė, jog tai greičiausiai neaiškūs etimologijos atvejai.
„Šiaip dalis vaisingumo sutrikimų yra susiję su elementariomis problemomis. Visų pirma tai spermos gebėjimas apvaisinti kiaušialąstę. Galiu pasidalinti savo patirtimi, kad man pradėjus dirbti viršutinė norma, kiek turi būti spermių vienam mililitre, buvo nuo 80 iki 120 milijonų. Praėjus kuriam laikui apatinė riba nusileido iki 60 milijonų, po to – iki 40 mln., po to – iki 20 mln. Ir penktas Pasaulio sveikatos organizacijos normatyvas dabar jau 15 mln. viename litre ir ne mažiau kaip 40 mln. ejakuliate.
„Pagrindinės dvi problemos moterims yra ovuliacijos sutrikimai arba persirgtos lytiniu keliu plintančios ligos, kurios pažeidžia kiaušintakius.“
Taigi spermograma kažkur per 40 metų vis prastėjo, mažėjo. Bet čia galbūt ne tiek sperma suprastėjo, bet nustatyta tyrimų žemutinė riba, kai dar gali įvykti normalus apvaisinimas turint lytinį aktą, nereikia taikyti pagalbinio apvaisinimo būdų. Bet dabar tokių spermogramų, kai būdavo virš normos – 200, 150 mln. vienam mililitre, tada net sakydavome, kad galbūt neįvyksta pastojimas, nes ta sperma per tiršta. Tai dabar tokių dalykų mažai tenka stebėti“, – kalbėjo gydytojas akušeris-ginekologas.
Paklaustas, kad, jo manymu, atsitiko, jis svarstė, kad tam įtakos turi oro, maisto, vandens tarša.
„Galvoju, įrodyti to negaliu, bet kad „kompresas“ ant kiaušelių keletą metų nuo gimimo irgi neturėtų labai pagerinti vaisingumo. Aš kalbu apie sauskelnes, bet tokių tyrimų nėra atlikta. Bet kai mes, mūsų vaikai augo, sauskelnių nebuvo, vėliau tai pasidarė tik retenybe, o dabar nieko kito nenaudoja ir vaikas dažnai iki 5 metų vaikšto su sauskelnėmis, nejaučia nieko, neišmoksta pasinaudoti tualetu, puodeliu“, – pastebėjo H. Stankevičius.
Moteris nevaisingumas užklumpa dėl dviejų priežasčių
Gydytojas pasakojo, kad 40 proc. atvejų nevaisingumas būna dėl vyro problemos, 40 proc. – moters, apie 10 proc. – dėl abiejų, o apie 10 proc. atvejų lieka neaiškūs.
„Pagrindinės dvi problemos moterims yra ovuliacijos sutrikimai arba persirgtos lytiniu keliu plintančios ligos, kurios pažeidžia kiaušintakius. Jei paimsime dabar masinę pasaulio problemą – nutukimą, tai išsivysčiusiose pasaulio šalyse vyrauja ovuliacijos sutrikimai dėl nutukimo.
Nutukimas sukelia hormonų pusiausvyros sutrikimus, o su tuo susiję ir ovuliacijos sutrikimai. Jei kalbėsime apie besivystančias šalis, ten nėra saugus seksas, tad ten vyrauja lytiniu keliu plintančius ligos ir ten daugiau nevaisingumo atvejų dėl kiaušintakių pažeidimo“, – aiškino jis.
Bėda – noras susilaukti vaikų vyresniame amžiuje
Maždaug 10–15 proc. porų pasaulyje yra nevaisingų. Pasak gydytojo, standartiškai laikoma, kad 15 proc. šeimų yra nevaisingos, tokio rodmens laikomasi ir Lietuvoje.
„Teigti, kad ši problema labai mažėja ar didėja, negaliu, neturiu, kuo remtis, bet galvoju, kad ta problema tikrai didėja ir kuo toliau, tuo labiau didės. Dabar yra taip, kad moterys nori vaikų sulaukti vėliau, o nuo 35 metų labai mažėja moters vaisingumas, nuo 40 metų jis mažėja dramatiškai.
„Dabar yra taip, kad moterys nori vaikų sulaukti vėliau, o nuo 35 metų labai mažėja moters vaisingumas, nuo 40 metų jis mažėja dramatiškai.“
Jei anksčiau iki 25 metų paprastai pagimdydavo pirmą vaiką, antrą – po 25 m. Tai dabar pirmą gimdo iki 35, o antrą – po 35. Mokslas, konkurencija darbe, karjera, noras namą pastatyti, nusipirkti mersedesą – tai eina pirma. Galų gale reikia ir vyrą susirasti, kurie dabar nebenori vaikų“, – kalbėjo H. Stankevičius.
Pasak jo, vadovaujantis sveiku protu ir elementaria logika, vaikų žmogus neturėtų, nes tai yra laikas, sveikata, pinigai.
„Bet kadangi yra įdėtas bazinis inkstinktas, kad turi pasidauginti, rūšis negali išnykti, tai ir susiveda, kad ateina laikas, kai to inkstinkto reikia laikytis“, – kalbėjo gydytojas.
Ateis laikas, kai visiems daugintis neleis?
H. Stankevičius pasakojo, kad iki hormonų eros atsiradimo iš esmės nebuvo jokio nevaisingumo gydymo. Gydytojas pastebėjo, kad šiuo metu pasaulyje pagalbinio apvaisinimo srityje yra pasiekta didžiulė pažanga. Atlikti tyrimai rodo, kad per 8 pagalbinio apvaisinimo ciklus pastoja 84 proc. moterų. Naujas galimybes gydant nevaisingumą atvėrė ir mikrochirurgija, endoskopinė mažai invazyvi chirurgija.
Kalbėdamas apie nevaisingumo galimybes ateityje, gydytojas pastebėjo, kad daugiausiai dėmesio turbūt bus skiriama embriono atrankai prie implantuojant į gimdą.
„Kaip gydys nevaisingumą ateityje? Klonavimas, aišku, uždraustas, bet gali vykti lytinių ląstelių kūrimas. Tai nėra dirbtina kiaušialąstė, ji paimama iš moters, tik į ją sudedama genetinė medžiaga. (...) Pagrindas yra sveiko embriono nustatymas ir implantavimas į gimdą. Manau, daugiausiai gali būti vystoma šioje srityje, iki embriono įdėjimo į gimdą, jo ištyrimo etapas, parinkimas paties geriausio embriono, kuris gali apvaisinti“, – kalbėjo jis.
Gydytojas buvo paklaustas ir apie tai, ką mano apie kai kuriose mokslinėse publikacijose svarstomus dalykus, kad ateityje pastojimui nebereikės lytinių santykių, tai bus padaroma atsirinkus pagal genetinę informaciją, patikrinus genomų suderinamumą.
„Sunku įsivaizduoti tai, bet visko gali būti, juk mokslinės fantastikos knygų ir knygų, ir kino filmų yra, kad bus kažkokiose kolbose sukuriami žmonės. Bet, manau, kad šios technologijos nebus naudojamos visiems. Manau, kad ateis laikas, kai neleis visiems daugintis, tikrai jis ateis, nes žemėje darosi per daug žmonių, sunku išgyventi.
Aišku, tuoj galima primesti, kad čia yra eugenika, kažkas negero, bet ateityje žmonės tiesiog bus priversti tą daryti. Bet galvoju, jei ir bus įmanoma lytiniu keliu pasiekti nėštumą, tas kelias yra pats paprasčiausias ir susijęs su malonumu. Bet vėlgi sunku pasakyti, dabar metavisatos atsidaro, daug žmonių nemažą dalį gyvenimo praleidžia skaitmeniniame pasaulyje, kad labai sunku prognozuoti, bet mano požiūris konservatyvus, realus gyvenimas yra realus, o virtualus turi egzistuoti savo ribose“, – samprotavo H. Stankevičius.
